Ekologiniai ūkiai: kur atsiliekame ir kuo galime didžiuotis

Šią vasarą Europos Komisija (EK) paskelbė informaciją apie ekologinio ūkininkavimo apimtis, tendencijas ir perspektyvas ES. Ar Lietuva Europos kontekste yra ekologinių ūkių kraštas? Pateikiame šiek tiek statistikos.

Lenkia artimiausi kaimynai

2011 m. 27-iose Europos Sąjungos šalyse ekologiškai dirbama buvo 9,6 mln. hektarų žemės. 2002 m. šis plotas tesudarė 5,7 mln. hektarų. Paskutinį dešimtmetį ekologinių ūkių plotai kasmet išaugdavo apie 500 000 hektarų. Iš viso, per pastarąjį dešimtmetį tiek ekologinių ūkių skaičius, tiek jų plotas 27-iose šalyse išaugo daugiau nei 50 proc. Šis padidėjimas, be abejo, yra reikšmingas, nors ekologiškai dirbama žemė tesudaro 5,4 proc. visos ES dirbamos žemės ūkio paskirties žemės.

Didžioji dalis ekologinių ūkių (83 proc.) ir ekologiškai dirbamos žemės (78 proc.) yra šalyse, kurios įstojo į ES prieš 2004-uosius. Šalyse, į ES įstojusiose po 2004, ekologinis ūkininkavimas taip pat greitai populiarėja: jose nuo 2002 iki 2011 m. ekologinių ūkių plotas kasmet augo po 13 proc.
Ekologinių ūkių ploto dalis bendrame dirbamos žemės plote ES šalyse labai nevienoda ir svyruoja nuo 0,2 proc. Maltoje iki 19 proc. Austrijoje.

Lietuvoje ekologiniai ūkiai užima kiek daugiau nei 5 proc. dirbamos žemės ploto ir tai atitinka ES šalių vidurkį (5,4 proc.). Lietuva pagal ekologinio ūkininkavimo populiarumą šiek tiek lenkia kaimyninę Lenkiją, tačiau gana stipriai atsilieka nuo kitų Baltijos šalių. Kaimyninėje Latvijoje ekologinių ūkių ploto dalis yra beveik du kartus didesnė nei Lietuvoje ir sudaro apie 10 proc. visos dirbamos žemės ploto. Estijoje ekologinis ūkininkavimas dar populiaresnis, ekologiniai ūkiai čia užima net 14,1 proc. visos dirbamos žemės ploto. Tai trečias rezultatas tarp ES šalių.

Ekologiniuose ūkiuose naudojama mažiau trąšų, tokiu būdu nealinamas dirvožemis, mažiau teršiama. Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros dėstytoja dr. Renata Dagiliūtė GRYNAS.lt yra sakiusi, jog rinkdamiesi produkciją iš vietinių ekologinių ūkių gal ir nepajuntame, tačiau darome poveikį savo gyvenamai aplinkai.

„Vartotojas daro pasirinkimą. Ir nuo jo pasirinkimo priklauso, kokį poveikį tas produktas turės aplinkai. Vartotojas prisideda prie aplinkos tausojimo pačiame ūkyje. Klimato kaita, eutrofikacija, dirvos rūgštėjimas – visa tai mažėtų, jei dauguma ūkininkų pereitų prie ekologinių ūkių. Kai pasirenkame vietinį produktą, sakykime, užaugintą Lietuvoje, mes sumažiname poveikį aplinkai,“ - kalbėjo R. Dagiliūtė.

Iš neseniai į ES įstojusių šalių vieni didžiausių ūkių - Lietuvoje

Nors ekologiniai ūkiai tesudaro menką viso ūkių skaičiaus dalį, jų kiekis per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo. Ekologinio ūkininkavimo plėtros tendencijos yra priešingos nei įprastinių ūkių, kurių skaičius pastaraisiais metais nuolat mažėja.

Lietuvoje nuo 2003 iki 2010 m. ekologinių ūkių skaičius išaugo 10 kartų – nuo 260 iki 2620. Kaimyninėje Latvijoje ekologinių ūkių 2010 m. buvo kiek daugiau – 3070, tačiau Latvijoje nuo 2007 iki 2010 m. užfiksuotas ekologinių ūkių skaičiaus mažėjimas, kuris siekė net 22 proc.
Vidutiniškai ekologiniai ūkiai yra didesni nei įprasti. Vidutinis ekologinio ūkio plotas 34 hektarai, tuo tarpu įprastinis ūkis vidutiniškai užima apie 14 hektarų.
ES šalyse apie 48 proc. įprastinių ūkių yra mažesni nei 2 hektarai. Tokio dydžio ekologinių ūkių tėra 6,2 proc.
Ekologinių ūkių plotas šalyse narėse labai nevienodas. 2010 m. didžiausi ekologiniai ūkiai buvo Slovakijoje (vidutinis ūkio plotas 453 hektarai), Čekijoje (169 hektarai) ir Jungtinėje Karalystėje (114 hektarai). Tuo tarpu mažiausi ekologiniai ūkiai buvo Maltoje (3 hektarai), Kipre (6 hektarai) ir Graikijoje (8 hektarai). 

Tarp naujųjų ES narių (be jau minėtų Slovakijos ir Čekijos) didžiausi ekologiniai ūkiai buvo Estijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje. Vidutinis lietuviško ekologinio ūkio dydis 2010 m. buvo 55 hektarai.
Lietuviškas ekologinis ūkis yra gerokai didesnis nei vidutinis ES šalyse. Pagal ūkių dydį Lietuva lenkia nemažai šalių.

Populiariausi produktai - vaisiai ir daržovės

Ekologiniai ūkiai yra ne tik didesni už įprastinius, tačiau ir jų valdytojai dažnai yra jaunesni nei įprastų ūkių valdytojai. 2010 m. jaunesni nei 55 metų ūkininkai valdė 61,3 proc. ekologinių ūkių ES, o tarp ne ekologinių ūkių valdytojų jaunesnių nei 55 metų ūkininkų tebuvo 44,2 proc.

Didžiausia ekologinių ūkių ploto dalis ES yra naudojama daugiametėms pievoms – jos užima apie 45 proc. viso ekologinių ūkių ploto. Grūdinės kultūros užima apie 15 proc. ekologiškai dirbamos žemės, o daugiamečiai augalai (pvz. vaisiai) – apie 13 proc.
Daugiamečių augalų dalis ekologiniuose ūkiuose yra du kartus didesnė nei įprastiniuose (vidutiniškai ES žemės ūkyje jie užima apie 6 proc. ploto). Taip yra todėl, nes vaisiai ir daržovės yra vieni populiariausių ekologiškų produktų.

Lietuvoje auginamos ekologiškos produkcijos struktūra skiriasi nuo ES vidurkio. Mūsų šalyje ekologiniuose ūkiuose daugiausia auginama grūdų – 35,7 proc. viso ekologinių ūkių ploto. Daugiametės pievos sudaro 23,3 proc., ankštiniai augalai – 16 proc. Pagal ekologiškų grūdų produkcijos dalį Lietuva pirmauja Europoje.
Statistika apie ekologiškai auginamus gyvulius nėra pilna ir neatskleidžia tikrosios situacijos. Turimi duomenys rodo, kad ES ekologinės gyvulininkystės sektorius sparčiai auga. Vis dėlto, kol kas ekologiškai auginami gyvuliai tesudaro 1 proc. bendros gyvulininkystės produkcijos. Kiaulienos sektorius sudaro mažiausią ekologinės gyvulininkystės dalį. Pagrindinė priežastis – sunkumai susiję su ekologišku pašaru.