aA
Sekmadienį, spalio 24 dieną, minima tarptautinė klimato kaitos diena. Ta proga apie klimato kaitą „Delfi ryto“ laidos vedėjai Dalia Vaitkutė-Šiaulienė ir Okeoghene Williams Daniel pakalbino ekologijos žurnalistę, laidos „Išpakuota“ autorę Rugilę Matusevičiūtę.

Ekologijos žurnalistė R. Matusevičiūtė sako, kad susidomėjimas klimato kaita auga: „Mes pradėjome projektą „Išpakuota“, skirtą šviesti žmones apie klimato kaitą ir aplinkosaugą prieš ketverius metus. Tikrai susidomėjimas buvo mažesnis ir galbūt net ne susidomėjimas, bet diskurso lygmuo – kaip mes kalbame apie klimato kaitą. Tas suvokimas buvo šiek tiek primityvūs, mes kalbėjome – (reikia, – red. past.) atsisakyti plastiko, (naudoti, – red. past.) bambukinius dantų šepetėlius ir pan. Dabar mes jau kalbame apie energetikos, atliekų tvarkymo sektorių. Tikrai matosi, kad žmonės nori drąsesnių pokyčių ir patys labiau supranta, kaip tų pokyčių galime siekti.“

- Apie klimato kaitą kalbama ne taip jau ir trumpai. Ar pavyksta pasiekti apčiuopiamų rezultatų, ar tik problemos gilėja ir situacija vis prastėja?

- Visai neseniai buvo paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita, kurioje dalyvavo 2600 mokslininkų iš viso pasaulio, buvo ištirti 14 tūkst. mokslinių tyrimų apie klimato kaitą ir matome, kad rezultatai yra labai liūdinantys. Kol kas bendrame kontekste klimato kaitos situacija negerėja, šiltnamio dujų emisijos pasaulyje nemažėja, ir matome, kad ateinantį dešimtmetį arba iki amžiaus vidurio galima susidurti su labai liūdnais to padariniais.

Rugilė Matusevičiūtė
Rugilė Matusevičiūtė
© DELFI / Josvydas Elinskas

Bet viskas nėra taip blogai. Visai neseniai teko kalbinti Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėją Vilmą Bimbaitę ir ji paminėjo, kad yra valstybių, kurios oro taršos problemą jau sugeba efektyviai spręsti, daugiausiai – Skandinavijos valstybės, yra valstybių, kurių rūšiavimo sektorius jau yra atsakingesnis, atsinaujinanti energetika jau sudaro 46 proc. Europos Sąjungos (ES) energetikos. Taigi mes po truputį judame į priekį. Ar tai yra pakankamai greitai – nežinau, bet progresas šioks toks jau tikrai yra.

- Tikrai, vieni mokslininkai labai gąsdina, kiti – kalba šiek tiek švelniau. Galbūt žmogui yra sunku susigaudyti, ar viskas yra blogai, ar dar pusėtinai. Bet vis tiek matome gaisrus Australijoje, Kalifornijoje, nepakeliamus karščius Europoje. Pasaulis tai jaučia savo kailiu. Galbūt labiau norima imtis veiksmų ir pradėti nuo savo daržo?

- Manau, kad visada atsisukame į žmonių ego – kai mūsų kieme tampa blogai, mes ir susirūpiname. Kodėl nebevartojame termino globalinis atšilimas, sakome – klimato kaita? Nes tai nėra tik tai karštis. Artimiausiu metu mes galime tikėtis vadinamų orų ekstremumų. Kažkur labai lis, kažkur bus potvyniai, kažkur – labai karšta, bus audros, uraganai. Ir tikrai Lietuvos tai neaplenks. Ypač kylantis jūros lygis. Manau, kad kuo labiau aštrės šie klimato kaitos padariniai, tuo daugiau žmonių suvoks, kad šias problemas turime spręsti.

Klimato kaita
Klimato kaita
© AP / Scanpix

- Dabar vyksta, galima sakyti, „klimato uždegimas“. Kaip aš galiu padėti?

- Manau, labai daug žmonių galvoja, kad neturi tokios galios padaryti didelius pokyčius, bet iš tiesų visai neseniai buvo atlikta apklausa ir 90 proc. ES gyventojų sako, kad jiems aplinkosauga rūpi. 90 proc. visuomenės gali padaryti labai daug. Ką pirmiausia mes iš savo pusės galime daryti, tai atsakingiau vartoti – kad tai, ką mes valgome, būtų vietinis, sezoninis maistas, būtų įpakuota į kuo mažiau vienkartinio plastiko. Tai yra atsakingas rūšiavimas arba apskritai plastiko mažinimas savo kasdienybėje, rinkimasis švaraus transporto. Kaip sakoma, jeigu gali 10 min. kelionę nueiti pėsčiomis, tai geriau ir eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Tai yra tokie maži pokyčiai, bet iš tiesų jie turi labai didelius rezultatus, nes mes parodome, kad mums tai rūpi.

- Kai kurie žmonės galbūt net nežino, kaip jie gali prisidėti. Tu išvardinai daug dalykų, bet tos informacijos yra daug ir įvairios, kur jos ieškoti?

Klimato kaita tikrai yra labai kompleksinė tema, nes mes galime kalbėti ir apie maistą, ir apie rūbus, ir apie transportą, ir apie atliekas ir apie gyvūnus. Ką mes darome „Išpakuota“, taip pat ir DELFI televizijos laidoje, kurią turime, tai kalbame su skirtingų sričių specialistais – tai yra visuomenininkai, mokslininkai, gamtos tyrinėtojai. Klausiame jų patarimų ir iš jų renkamės tikslingą informaciją. Rekomenduoju pasekti „Išpakuota“, mes dalinamės interviu, straipsniais, iliustracijomis, kurios padeda aiškiai, žmogui suprantama kalba pateikti tą naudingą informaciją, linksmai, įdomiai ir parodyti, kad mes visi galime būti teigiamų pokyčių dalimis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
1.6429

Dviejų įmonių konfliktas peraugo į šiukšių karą: viename didžiausių sąvartynų atsidūrė tūkstančiai tonų nerūšiuotų atliekų (12)

Kurį laiką brendę Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) ir mechaninio biologinio...

Per akciją „Garažiukas“ išaiškinti pažeidėjai mokės baudas: gali siekti per 1000 eurų (1)

Praėjusią savaitę Kalvarijos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai Vilkaviškio rajone tikrino...

Ekologinė nelaimė Vilniuje: į Nerį išsiliejo teršalai Papildyta 16.00 (74)

Trečiadienį popiet „Grinda“ informavo, kad Vilniuje į Neries upę išsiliejo teršalai. Jie...

Naujos statybos butų gyventojai susiduria su atliekų tvarkymo dilema: trūksta vietos rūšiuoti (3)

Vienu metu užgriuvo visos bėdos: brangsta būstas, kyla energijos kainos, gamta į žmonių veiklą...

Primena, kaip tvarkyti vienkartines elektronines cigaretes: į šiukšliadėžę jų mesti negalima

Lietuvos statistikoje elektroninės cigaretės su kapsulėmis ir vienkartinės elektroninės...

Top naujienos

Kaune sužibo įspūdinga pagrindinė Kalėdų eglė – pranokti ją kitiems miestams nebus lengva atsisakyta tradicija tapusios detalės (54)

Kauno senamiesčio širdis – Rotušės aikštė – virto Kalėdų miesteliu. Šį vakarą įžiebta...

„Vinted“ nariai sunerimo, kad dėl naujos paslaugos teks daugiau mokėti: VMI primena, ką būtina žinoti (1)

Neseniai drabužių mainų platforma „ Vinted “ skelbė, kad nuo gruodžio vartotojams pradės...

Pienininkystė palieka kaimą – išparduoda ūkius, kad padengtų paskolas (91)

Panevėžio rajono laukuose besigananti karvė kasmet tampa vis didesne retenybe. Pieno upės senka...

Prieglobsčio negavę irakiečiai dažnai nenori grįžti namo: jų priimti nenori ir Irakas (41)

Lietuva prieglobsčio nesuteikė dar 40 migrantų. Sprendimo skųsti jie jau nebegali ir turi būti...

Senvagėje Vokietijoje atrastas milžiniškas Romos imperijos klestėjimo laikų lobis

Vokietijos Augsburgo mieste aptikus lobį, į archeologų rankas pateko daugiau kaip 5500...

Paulius Jurkevičius. Interpeliacija Dulkiui? Nejuokaukite: tai Europos sugėdinimas! (5)

Jeigu nesuprantame, kas vyksta, bandome išsiaiškinti. Užduodame klausimą, laukiame atsakymo. Tai...

Užkalnis: kvepiu, kaip eržilas, arba diena po gimtadienio (4)

Laba diena, čia jūsų mėgstamiausias rašytojas Andrius Užkalnis , ir vakar Palerme atšvenčiau...

Naują tendenciją dėl COVID-19 stebintis garsus vokiečių virusologas įspėja: vien pasiskiepyti nebeužtenka

Vokietijoje sparčiai augant užsikrėtimų bei susirgimų COVID-19 skaičiui, o ligoninėse...

Į eglės įžiebimą negalintys patekti kauniečiai lieja pyktį: koncerto turim klausyti už grotų (153)

Prieš šventinį koncertą draudimų nepaisę kauniečiai užgulė Rotušės aikštės prieigas....

Pirmoji įsižiebė, bet pirmoji ir užgeso – Panevėžio eglutės nesėkmė kartojasi (2)

Šeštadienio vakarą užgeso tik vakar įžiebta Panevėžio Kalėdų eglė. Kaip socialiniame tinkle...