„Faktas Nr. 1: Prancūzija garsėja kaip tinkamiausia šalis visame žemyne trokštantiems mėgautis aukščiausios kokybės gyvenimu. Faktas Nr. 2: prancūzai, rodos, linkę manyti, kad geriausia vieta gyventi yra ne turistus traukiančiuose Paryžiuje, Nicoje ar Tulūzoje, bet mažiau garsiame Nante, 550 tūkst. gyventojų turinčiame mieste šalia Atlanto vandenyno kranto“ – taip dar 2004 metais rašė žurnalas „Time“.
Straipsnio autorius Grantas Rosenbergas nesikuklindamas Nantą įvardija kaip tinkamiausią gyvenimui miestą visoje Europoje ir atrodo, jog taip sakydamas nebus labai apsirikęs – praėjus beveik dešimčiai metų, šis Vakarų Prancūzijos miestas paskelbtas oficialia žaliąja Europos sostine – darniausiu senojo žemyno miestu 2013 metais.
Ko būtų galima pasimokyti iš Nanto? Šio nedidelio miesto ekologiškos sėkmės esmė – jo gyventojai. Miesto valdžia skiria ypatingą dėmesį švietimui. Štai iki 2025 metų Nantas siekia sumažinti šiltnamio dujų emisijas 50 proc. ir tam, kad pasiektų šį ambicingą tikslą, ėmėsi iki šiol šalyje niekur netaikyto būdo: įsteigė „L'Atelier Climat“, savotiškas klimato dirbtuves, kuriose metus dalyvauja 150 namų ūkių. Kursų metu gyventojai ne tik supažindinami su aplinkosaugos problemomis, mokomi darnaus elgesio, bet ir padeda vystyti miesto klimato kaitos strategiją. Projekto tikslas yra skatinti atsakingą, aplinkai draugišką gyventojų elgseną. Kiekvieną mėnesį apklausos metu nustatomas individualus namų ūkių sukuriamas CO2 kiekis. Remiantis surinktais duomenimis ir atsižvelgiant į kiekvieno poreikius, gyventojams teikiami pasiūlymai, kaip gyventi darniau.
Svarbu pažinti ir suprasti
Miestas daug investuoja ir į jauniausios kartos ugdymą, kuriai diegiama darnaus požiūrio į aplinką kultūra. Mokiniai dažnai lankosi ūkiuose, kuriuose mokosi savarankiškai užsiauginti maisto.
Nantas garsėja savo žaliaisiais festivaliais, tokiais kaip „La Foile des Plantes“ („Pakvaišę dėl augalų“) ir „Grand-Blottereau“, į kuriuos lankytojai kviečiami atrasti ir susipažinti su šimtais skirtingų augalų rūšių. Nante gausu plačių žaliųjų erdvių, parkų, sodų, kur gyventojai nuolat raginami apsilankyti ir įvairių projektų dėka sužinoti ką nors nauja apie augalijos ir gyvūnijos gyvenimą, taip pat lavinti savo pagarbą gamtai.
Štai Jardin des Plantes (Augalų sodas) buvo sumanytas specialiai tam, kad gyventojai susipažintų su nykstančiomis ir retomis augalų rūšimis. Nenuostabu, kad Nante drąsiai imamasi įgyvendinti originalias, galbūt net ateities miestams gaires brėžiančias idėjas. Netrukus čia iškils architekto Edouardo François kūrinys - Tour Végétale de Nantes – augalų dangoraižis, kurio šaltose metalo konstrukcijose bus įkurta žaliuojanti flora - net ir medžiai. Šiame kabančiame sode glausis iš įvairiausių pasaulio kampelių suvežti augalai, o žmonės vien tik žiūrėdami į šį pastatą galės pažinti gamtos įvairovę.
Lengva keliauti
Tačiau žaliosios Europos sostinės vardui užsidirbti neužtenka vien tik žaliųjų plotų gausos. Dar 2009 metais Nantas gavo Europos Sąjungos apdovanojimą už tvaraus eismo vystymą. Miestas ant ilgiausios Prancūzijos upės Luaros krantų buvo pirmasis visoje šalyje (1985-aisiais), į savo gatves sugrąžinęs tramvajų, kurio linijos šiandien driekiasi 42 kilometrus. Keltai ir biokuru varomi autobusai dar labiau palengviną susisiekimą.
Tobulinant viešojo transporto sistemą, pastaraisiais metais miestui pavyko žymiai sumažinti automobilių eismą, o šiemet Nantas dar padidino hibridinių autobusų ir elektromobilių, skirtų dalinimuisi skaičių. Šios paslaugos dėka gyventojai gali naudotis automobiliu jo neturėdami.
Juleso Verno gimtajame mieste puikios sąlygos ne tik keliauti keturratėmis transporto priemonėmis, bet ir dviračiais. Šiems skirtos trasos driekiasi 500 kilometrų. Mažame mieste galima net visai pamiršti autobusus ir tramvajus bei pasinaudoti simboline dviračių nuomos paslauga. Simboline, nes 24 val. dviratis jums kainuos tik 1 eurą, o jei jo prireiktų pusvalandžiui, neteks sumokėti nė cento.
