Šiandien daugiau nei pusė pasaulio žmonijos gyvena miestuose. Miestas - tai civilizacijos sinonimas, o žodis civilizacija neigiamų prasmių mūsų galvose dažniausiai nesukuria. Jei iškeltumėm koją iš savo miestų, pamatytumėm, jog yra ir toji pasaulio dalis, kuri gyvena pagal visai kitokias taisykles.
Tie, kurie tai jau padarė, suvokė, kad mūsų kūriniams trūksta tos darnos, kuri esti už jų ribų. Darnūs arba ekologiški miestai – tai svajonė žmonių, supratusių, jog gyvenimas ignoruojant ir išnaudojant savo motiną gamtą yra pražūtingas. Tai naujas puslapis civilizacijos istorijoje, į kurį po truputį imama rašyti.
Nuo darnos iki beribio chaoso
Tūkstančius metų žmogus gyveno santarvėje su gamta. Medžiotojų gentys dalijosi savo teritorija su likusiu gyvuoju pasauliu. Vėliau žmogus pasisavino žemę, ėmė ją dirbti, gyventi sėsliai ir statyti saugius, tvirtus namus. Taip gimė kaimai ir miestai, iš pradžių gebėję gyvuoti savarankiškai, o vėliau, poreikiams išaugus, ėmę bendradarbiauti, mainyti prekes ir gėrybes. Miestai rijo gretimai įsikūrusius kaimus, lydėsi tarpusavyje virsdami metropoliais. Didžiųjų poreikiams patenkinti nebeužteko vietinių energijos šaltinių, gretima esančios dirbamos žemės, kuri vis dažniau užleisdavo vietą naujiems priemiesčių rajonams.
Technologijų pažanga leido naudoti vis daugiau gamtos išteklių, kurie, rodos, niekada nesibaigs, o miestai siurbė į save viską, kas tik įmanoma. Siurbė ir metė lauk atliekas. Vis dar tebesiurbia ir tebemeta: iš tolimiausių ir įvairiausių planetos vietų į miestus suplaukia energija, medžiagos ir prekės, į atokesnes vietas iš jų išvežama visa, kas liko nesuvirškinta.
Darnus miestas – koks jis?
Šiandienos miestai - tai vieno organizmo ląstelės, priklausančios viena nuo kitos, o nuo šių priklauso ir visumos likimas. Suvokus šį ryšį ir įvertinus žmonijos veiklos bei beatodairiško vartojimo padarinius, iškilo būtinybė sukurti naują miesto modelį. Miesto, kuris atitiktų darnios plėtros principus, taptų nepriklausomas nuo baigtinių energijos išteklių ir įkūnytų harmoningo gyvenimo su gamta idėjas. Įsivaizduoti visiškai savarankišką miestą šiandieninės globalizacijos laikais itin sunku, tačiau sumažinti miestų, kaip planetos parazitų ir teršėjų, vaidmenį įmanoma.
Todėl ekologiškas arba darnus miestas visų pirma yra toks miestas, kuriame gyvenimas ir veikla suorganizuoti galvojant apie kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tai apima taupų požiūrį į energijos, vandens ir maisto vartojimą bei kreipia dėmesį į oro ir vandens taršą.
Pagrindinis tokių miestų tikslas – sumažinti savo ekologinį pėdsaką ir taršos mastą, kuris tampa įmanomas efektyviai naudojant teritoriją, energijos gamybai pasitelkiant nuolat atsinaujinančius šaltinius, atliekas perdirbant į energiją, o medžiagas - į naujus produktus. Idealaus eko-miesto gyventojai turėtų būti aprūpinami maistu, užaugintu tik šalia jo esančiose teritorijose arba pačio miesto ribose.
Miestas, vertas ekologiško arba darnaus miesto vardo:
Kompaktiškas. Efektyviai naudojama miesto žemė stabdant naujų miesto rajonų plėtrą leidžia apsaugoti aplinkines teritorijas, miškus, žemės plotus. Tankiai apstatytą plotą lengviau aprūpinti vandeniu ir šildymu, sumažėja energijos vartojimas ir transporto poreikis, o gyventojams teikiamos kokybiškesnės paslaugos.
Darniame mieste – darnus transportas. Teritorija turėtų būti suplanuota taip, kad žmonėms būtų patogu keliauti pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju, aplinką tausojančiu transportu.
Mišriai užstatytas miestas. Gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, instituciniai ir transporto objektai suderinami mišriai projektuojant miestą. Tai mažina arba visai panaikina kelionių į darbą, į parduotuves, iki miestų institucijų ar laisvalaikio objektų, atstumus.
Pasižymintis įvairove. Vienodai užstatytos teritorijos nepatrauklios, skatina socialinę atskirtį pagal pajamas, klases, o taip pat sukuria darbo ir gyvenamųjų vietų disbalansą. Įvairovės trūkumas verčia žmones daugiau keliauti po miestą, tam, kad pasiektų reikiamus objektus.
Naudojantis švarią energiją. Energijos gavyba pasitelkiant vėją, saulę, vandenį ar biomasę leidžia miestui tapti nepriklausomam nuo baigtinių šaltinių ir atsiriboti nuo visų su jais susijusių ekonominių, politinių ir aplinkosaugos problemų, su kuriomis vis dažniau susiduria šiandienos pasaulis.
Ekologiškas miestas – žalias miestas. Žaliosios erdvės turėtų tapti neatskiriama miesto dalimi, nes šios gerina aplinką, mažina oro užterštumą, teigiamai veikia žmonių sveikatą, daro miestą patrauklesniu, padeda išlaikyti rajonų savitumus ir tausoti gyvąją gamtą.
Tačiau svarbiausias dalykas ekologiniame mieste – jo gyventojai. Juk „Ekologija” išvertus iš graikų kalbos reiškia mokslą apie organizmo santykį su gyvenamąja aplinka.
Joks miestas staiga netaps darniu, jei jo gyventojų gyvenimo būdas, mintys ir veiksmai nebus darnūs, jei mūsų požiūris į aplinką, kurioje gyvename ir veikiame, santykis su šalia esančiais žmonėmis liks persmelktas savanaudiškumo, pykčio, baimių ir pavydo, jei ir toliau galvosime tik apie save ir nejausime saiko viskam, ką darome, jokia ekologija nebus įmanoma.
Besaikis vartojimas atvedė mus ten, kur dabar esame ir jei norime pasukti pasaulio ateitį į kitą pusę turime galvoti ir elgtis kitaip nei iki šiol.
