aA
<strong>Eko-miestai</strong>. Kas vertas darnaus miesto vardo?
© Shutterstock nuotr.

Šiandien daugiau nei pusė pasaulio žmonijos gyvena miestuose. Miestas - tai civilizacijos sinonimas, o žodis civilizacija neigiamų prasmių mūsų galvose dažniausiai nesukuria. Jei iškeltumėm koją iš savo miestų, pamatytumėm, jog yra ir toji pasaulio dalis, kuri gyvena pagal visai kitokias taisykles.

Tie, kurie tai jau padarė, suvokė, kad mūsų kūriniams trūksta tos darnos, kuri esti už jų ribų. Darnūs arba ekologiški miestai – tai svajonė žmonių, supratusių, jog gyvenimas ignoruojant ir išnaudojant savo motiną gamtą yra pražūtingas. Tai naujas puslapis civilizacijos istorijoje, į kurį po truputį imama rašyti.

Nuo darnos iki beribio chaoso

Tūkstančius metų žmogus gyveno santarvėje su gamta. Medžiotojų gentys dalijosi savo teritorija su likusiu gyvuoju pasauliu. Vėliau žmogus pasisavino žemę, ėmė ją dirbti, gyventi sėsliai ir statyti saugius, tvirtus namus. Taip gimė kaimai ir miestai, iš pradžių gebėję gyvuoti savarankiškai, o vėliau, poreikiams išaugus, ėmę bendradarbiauti, mainyti prekes ir gėrybes. Miestai rijo gretimai įsikūrusius kaimus, lydėsi tarpusavyje virsdami metropoliais. Didžiųjų poreikiams patenkinti nebeužteko vietinių energijos šaltinių, gretima esančios dirbamos žemės, kuri vis dažniau užleisdavo vietą naujiems priemiesčių rajonams.

Technologijų pažanga leido naudoti vis daugiau gamtos išteklių, kurie, rodos, niekada nesibaigs, o miestai siurbė į save viską, kas tik įmanoma. Siurbė ir metė lauk atliekas. Vis dar tebesiurbia ir tebemeta: iš tolimiausių ir įvairiausių planetos vietų į miestus suplaukia energija, medžiagos ir prekės, į atokesnes vietas iš jų išvežama visa, kas liko nesuvirškinta.

<strong>Eko-miestai</strong>. Kas vertas darnaus miesto vardo?
© Scanpix

Tapo nebeaišku, kur prasideda ir baigiasi ekonominės, industrinės, socialinės ir kultūrinės miesto ribos. Nerastumėm šiandien tokio miesto, kuris sugebėtų gyvuoti savarankiškai, nuo nieko nepriklausytų ir sugebėtų pats save išlaikyti.

Miestai rijo gretimai įsikūrusius kaimus, lydėsi tarpusavyje virsdami metropoliais. Didžiųjų poreikiams patenkinti nebeužteko vietinių energijos šaltinių, gretima esančios dirbamos žemės.

Darnus miestas – koks jis?

Šiandienos miestai - tai vieno organizmo ląstelės, priklausančios viena nuo kitos, o nuo šių priklauso ir visumos likimas. Suvokus šį ryšį ir įvertinus žmonijos veiklos bei beatodairiško vartojimo padarinius, iškilo būtinybė sukurti naują miesto modelį. Miesto, kuris atitiktų darnios plėtros principus, taptų nepriklausomas nuo baigtinių energijos išteklių ir įkūnytų harmoningo gyvenimo su gamta idėjas. Įsivaizduoti visiškai savarankišką miestą šiandieninės globalizacijos laikais itin sunku, tačiau sumažinti miestų, kaip planetos parazitų ir teršėjų, vaidmenį įmanoma.

Todėl ekologiškas arba darnus miestas visų pirma yra toks miestas, kuriame gyvenimas ir veikla suorganizuoti galvojant apie kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tai apima taupų požiūrį į energijos, vandens ir maisto vartojimą bei kreipia dėmesį į oro ir vandens taršą.

LEAD Technologies Inc. V1.01
© Scanpix

Pagrindinis tokių miestų tikslas – sumažinti savo ekologinį pėdsaką ir taršos mastą, kuris tampa įmanomas efektyviai naudojant teritoriją, energijos gamybai pasitelkiant nuolat atsinaujinančius šaltinius, atliekas perdirbant į energiją, o medžiagas - į naujus produktus. Idealaus eko-miesto gyventojai turėtų būti aprūpinami maistu, užaugintu tik šalia jo esančiose teritorijose arba pačio miesto ribose.

Miestas, vertas ekologiško arba darnaus miesto vardo:

Kompaktiškas. Efektyviai naudojama miesto žemė stabdant naujų miesto rajonų plėtrą leidžia apsaugoti aplinkines teritorijas, miškus, žemės plotus. Tankiai apstatytą plotą lengviau aprūpinti vandeniu ir šildymu, sumažėja energijos vartojimas ir transporto poreikis, o gyventojams teikiamos kokybiškesnės paslaugos.

Darniame mieste – darnus transportas. Teritorija turėtų būti suplanuota taip, kad žmonėms būtų patogu keliauti pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju, aplinką tausojančiu transportu.

Mišriai užstatytas miestas. Gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, instituciniai ir transporto objektai suderinami mišriai projektuojant miestą. Tai mažina arba visai panaikina kelionių į darbą, į parduotuves, iki miestų institucijų ar laisvalaikio objektų, atstumus.

Pasižymintis įvairove. Vienodai užstatytos teritorijos nepatrauklios, skatina socialinę atskirtį pagal pajamas, klases, o taip pat sukuria darbo ir gyvenamųjų vietų disbalansą. Įvairovės trūkumas verčia žmones daugiau keliauti po miestą, tam, kad pasiektų reikiamus objektus.

Naudojantis švarią energiją. Energijos gavyba pasitelkiant vėją, saulę, vandenį ar biomasę leidžia miestui tapti nepriklausomam nuo baigtinių šaltinių ir atsiriboti nuo visų su jais susijusių ekonominių, politinių ir aplinkosaugos problemų, su kuriomis vis dažniau susiduria šiandienos pasaulis.

Ekologiškas miestas – žalias miestas. Žaliosios erdvės turėtų tapti neatskiriama miesto dalimi, nes šios gerina aplinką, mažina oro užterštumą, teigiamai veikia žmonių sveikatą, daro miestą patrauklesniu, padeda išlaikyti rajonų savitumus ir tausoti gyvąją gamtą.

Kaimynystėje sodas ir daržas. Miesto teritorijoje (priemiesčiuose ar net centre) įrengiami plotai, kuriuose gyventojai gali užsiauginti vaisių ir daržovių, žemdirbystė vystoma kuo arčiau miesto siekiant sumažinti atstumą, kurį maisto produktai įveikia prieš patekdami ant mūsų stalo.

<strong>Eko-miestai</strong>. Kas vertas darnaus miesto vardo?
© Scanpix

Tačiau svarbiausias dalykas ekologiniame mieste – jo gyventojai. Juk „Ekologija” išvertus iš graikų kalbos reiškia mokslą apie organizmo santykį su gyvenamąja aplinka.

Joks miestas staiga netaps darniu, jei jo gyventojų gyvenimo būdas, mintys ir veiksmai nebus darnūs, jei mūsų požiūris į aplinką, kurioje gyvename ir veikiame, santykis su šalia esančiais žmonėmis liks persmelktas savanaudiškumo, pykčio, baimių ir pavydo, jei ir toliau galvosime tik apie save ir nejausime saiko viskam, ką darome, jokia ekologija nebus įmanoma.

Besaikis vartojimas atvedė mus ten, kur dabar esame ir jei norime pasukti pasaulio ateitį į kitą pusę turime galvoti ir elgtis kitaip nei iki šiol.


www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atrinkti 10 geriausių LOGIN pranešimų: temos, nepaliekančios abejingų (10)

Neseniai vykusioje šiųmetėje LOGIN konferencijoje ne vienas pranešėjas palietė giliau save ir...

Kęstutis Skrupskelis: Vilniaus centre turime beveik laukinę upę, svarbiausias klausimas, ar ją išsaugosime? (4)

Vilnia arba kitaip dažnai vadinama Vilnelė – svarbi ne tik prie jos pailsėti ir nuo karščių...

Hidrometeorologai: praėjusi naktis – šilčiausia birželį per visą stebėjimų istoriją (1)

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pasiektas šilumos rekordas – ši naktis buvo šilčiausia...

Plastikinius vienkartinius indus keičia popieriniai: ar iškylos bus tvaresnės?

Nuo 2021 m. įsigaliojo Europos Sąjungos vienkartinių plastiko gaminių draudimas, kurį Lietuva...

Siūloma griežčiau bausti už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus

Siūloma griežtinti atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių...

Top naujienos

Raminta Rakauskė | D+

Šeimos paskaičiavo išlaidas maistui: per mėnesį susidaro nemenka suma, įspėjama – kainos kils

Lietuviai maistui prekybos centruose per mėnesį išleidžia gana apvalias sumas. „Luminor“...

Naujausia apklausa parodė Nausėdos vertinimą: klojasi kelią antrajai kadencijai, tačiau kokia to kaina (36)

Nepaisydamas kritikos ir politinio karo su valdančiaisiais konservatoriais prezidentas Gitanas...

Orai: Joninių naktį prireiks skėčių (11)

Šiandien šalies orus lems mažo gradiento, žemesnio slėgio laukas. Ryte švies saulė, šiek...

Roma Macijauskaitė | D+

26-ių Karolina jau turi 3 mažus vaikus ir vysto 5 verslus: „multitaskinimas“ yra mano kraujyje (3)

Ką reiškia gyventi „labai kukliai“, Karolina Izabelė Brusokienė (26 m.) žinojo nuo mažens...

Mobingo darbe apraiškos įgauna pagreitį: daugėja bylų, garsiau kalba ir aukos (1)

Dirbančių ir patiriančių mobingą iš savo darbdavių ar kolegų šalyje nemažai. Vieni tokio...

Tėčio netektį išgyvenanti Vaida Genytė – apie lemtingus jo žodžius ir norą gyventi: jis mirė dar šviesaus proto

Vaida Genytė išgyvena netektį – Anapilin iškeliavo jos tėtis šviesaus atminimo visuomenės...

Lemiamu metu spindėjęs Modričius išgelbėjo pasaulio vicečempionų mundurą (24)

Pasaulio vicečempionai vaikščiojo labai plonu ledu, tačiau reikiamu momentu apie save priminė...

Kraustytis iš Seimo viešbučio nori ne visi: netiki, kad butą Vilniuje išsinuomos už 300 eurų (210)

Seime kelią skinasi įstatymo projektas, pagal kurį be kita ko būtų atsisakoma ir Seimo...

Gydytoja pasakė, kas gali rimtai pažeisti plauko struktūrą: gresia ir labiau pražilti

Puikiai žinome, kad saulė gali ne tik lepinti, bet ir žaloti odą, todėl tepame odą...

„Globalios Lietuvos“ laureatai atsisako priimti apdovanojimą iš Nausėdos papildyta 20.50 (1585)

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimų laureatai atsisako priimti šį apdovanojimą iš prezidento...