aA
Lazdijų rajone tyvuliuojantis Seliovinio ežeras greitai gali tapti privačia nuosavybe. 27 hektarų ploto vandens telkinys yra dzūkų pamėgta poilsio ir maudynių vieta, tačiau aplink ežerą esančių žemių savininkams gali tekti nugriauti visus tiltelius ir lieptelius, o norint įkišti koją į vandenį prašyti  leidimo. Vykdomai ežerų privatizacijai visoje Lietuvoje griežtai nepritaria aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, antradienį kaip tik įregistravęs pasiūlymą drausti ežerų privatizaciją apskritai. Vis dėlto, kol galioja senoji tvarka - dalis ežerų žemėtvarkininkų yra perleidžiami į privačių savininkų rankas.
Seliovinio ežeras/ Edvardo Grigo asm. archyv. nuotr.
Seliovinio ežeras/ Edvardo Grigo asm. archyv. nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Gins interesus teisme

Lazdijų rajono meras Artūras Margelis GRYNAS.lt pasakojo, kad savivaldybės taryba yra patvirtinusi sąrašą ežerų, kurie nėra privatizuojami. Į šį sąrašą patenka ir jau minėtas Seliovinio ežeras. Nors ežerą norima privatizuoti, kol kas šis klausimas nėra galutinai išspręstas.

„Jau buvo vienas ežeras privatizuotas – Termento. Kauno apygardos prokuratūra padavė šį sprendimą į teismą ir gynė viešąjį interesą. Kauno apygardos administracinis teismas panaikino tą sprendimą dėl Termento ežero privatizavimo. Bet piliečiai, kurie tą ežerą privatizavo, apskundė nutartį Vyriausiajam administaciniam teismui. Kol kas ten yra eilės, mus atstovauja tretieji asmenys – žinau, kad ten (byloje, - red. past.) dar nėra padėtas galutinis taškas. Jeigu bus paliktas galioti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, tai jau bus teismų praktika. Čia yra analogija su Seliovinio ežeru“, - situaciją komentavo meras.

Visiškai nieko nepažeidėme. Ne mūsų, valdininkų, kompetencija svarstyti, kodėl yra tokie ar kitokie įstatymai – mes juos privalome tiktai vykdyti.
A. Kimbirauskienė

Žemių savininkai, gyvenantys aplink ežerą, patys kreipėsi į savivaldybę, išreikšdami nuogąstavimą, kad ežeras gali būti privatizuotas. A. Margelis pasakoja pats pasirašęs raštą Nacionalinei Žemės tarnybai, primindamas, kad reikia vadovautis sprendimais, kuriuos yra priėmusi savivaldybės taryba.

„Mes savo sprendimą giname visomis teisinėmis priemonėmis. Kol nėra fakto, į teismą negalime kreiptis, kaip pavyzdį rodome Termento ežero atvejį. Jeigu Seliovinio ežeras bus privatizuotas, irgi eisime į teismą“, - kalbėjo A. Margelis.

Artūras Margelis
Artūras Margelis
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Meras pripažįsta manantis, kad jokie ežerai neturėtų būti privatizuojami. Prie jų turėtų turėti teisę prieiti bet kas – tiek žvejai, tiek ir poilsiautojai. Lazdijų savivaldybės patvirtintame neprivatizuojamų ežerų sąraše iš viso yra įtraukti 67 ežerai. 


Išsiaiškinti situaciją prašo patys žemių savininkai

Šių metų vasario 19 dienos prašyme, adresuotame Lazdijų merui A. Margeliui, Seliovinio ežero pakrantės žemių savininkai išreiškia abejonę, ar vandens telkinio privatizacija vyksta teisėtai ir prašo valdininkų šią situaciją išsiaiškinti.

„Mes, Seliovinio ežero pakrantės žemių savininkai, manome, kad yra nesilaikoma Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 kovo 30 d. sprendimo Nr. NR.5TS-344 priedo (Išperkamų ir neprivatizuojamų vandens ūkio paskirties žemės sklypų (vandens telkinių), priskiriamų rekreacinėms reikmėms, sąrašo papildymas.) Todėl prašome padėti išsiaiškinti, ar teisėtai vykdomas Seliovinio ežero privatizavimas“, - rašoma merui adresuotame prašyme.

Žemėtvarkininkai: viską vykdome pagal įstatymus

Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus vedėja Audra Kimbirauskienė teigė, kad yra tik vienas sąrašas neprivatizuojamų vandens telkinių, kurį tvirtina Aplinkos ministerija, o mero išsakytus žodžius ji vadino „politikavimu“.

Jeigu nenorima, kad kas nors ten žvejotų ar poilsiautų, visiems patariame, kad pasistatytų ženklą „privati valda“, kad būtų nurodytas kontaktinis telefonas, kad žmonės atsiklaustų, jeigu nori sustoti ilgesniam laikui ant to lieptelio ar toje apsaugos juostoje, kuri yra privatizuota. Jeigu leidžia, žmonės gali būti, o jeigu pasakoma, kad negalima – tada turi teisę tik praeiti.
A. Gailiušis

„Meras yra politikas, mes esame valdininkai. Turime skaityti įstatymus ir vykdyti tai, kas juose parašyta. Jeigu mes elgsimės ne taip, bet koks klientas mus paduos į teismą ir sumokėsime už moralinę ar kitokią žalą. Jau atsibodo visi šitie ežerų reikalai. Elgiamės tinkamai. […] Visiškai nieko nepažeidėme. Ne mūsų, valdininkų, kompetencija svarstyti, kodėl yra tokie ar kitokie įstatymai – mes juos privalome tiktai vykdyti“, - aiškino A. Kimbirauskienė.

Savininkai, anksčiau turėję vandens telkinius, kurie pateko į valstybės išperkamą žemę, turi teisę į vandens telkinį kitoje Lietuvos vietoje – ten, kur vandens telkinys nepatenka į neprivatizuojamų ežerų sąrašą.

Žino, kad nieko pakeisti negali

Savo ruožtu Kučiūnų seniūnijos seniūnė Lina Marcinkevičienė teigė apie Seliovinio ežero privatizaciją girdėjusi, tačiau negalinti pasakyti, kiek tai yra kalbos, ir kiek realūs ketinimai.

„Šis ežeras yra mūsų seniūnijoje, bet dalis žemių priklauso ir Veisiejų seniūnijos gyventojams. Labai daug nežinau (apie privatiazaciją – red. past.). Žinau, kad rinko žmonės, kurie ten dabar ir negyvena, bet kur buvo jų tėviškės, parašus ir siuntė savivaldybei“, - pasakojo seniūnė.

Kas konkrečiai perima ežero nuosavybę pašnekovė teigė taip pat nežinanti. Vienoje televizijos laidoje ji pasakoja tik girdėjusi vietinių žmonių pasvarstymus, kad Seliovinio ežero būsimas šeimininkas kilęs iš Ignalinos ir anksčiau niekada Lazdijuose negyvenęs ir neturintis ryšių su šiomis žemėmis.

„Asmeniškai į seniūniją dėl to niekas nesikreipė ir niekas neklausė. Seniūnija žino, kad nieko čia nepadarys, jeigu jau ignoruojama rajono, tarybos valdžia, jų priimti sprendimai“, - svarstė L. Marcinkevičienė.

Iš pakrantės matosi, kas šeimininkauja

Seliovinio ežeras, kaip pasakoja seniūnė, tyvuliuoja miškingoje vietovėje, jį sudaro daug nedidelių ežeriukų, o aplink gyvenančių žmonių nėra daug. „Gyventojų ten yra labai mažai – ant pirštų gali suskaičiuoti“, - patikslina pašnekovė. Ji svarsto, kad tą vietą galimai norima privatizuoti ir dėl to, kad ten labai gražus, miškingas kraštovaizdis.

Paklausta, ar vandens telkiniai turėtų priklausyti visiems, o ne būti perleidžiami į privatininkų rankas, seniūnė pritarė, kad tikrai prie vandens turėtų būti leidžiama prieiti kiekvienam.

„Tikrai galvočiau, kad visiems turėtų priklausyti. Kuo toliau, tuo labiau visiems visko mažėja. Kartais pagalvoji, kad tas gyventojas, kuris gyveno prie to ežero kadaise, lyg jau ir niekas dabar būtų... O čia matai nusipirkau ir jau čia mano - ir viskas. Važiuoji per Palazdijų ežerus ir matai, kad ten, kur kaimo gyventojas kažkada gyvenęs, ta paežerė nei pjauta, nei išgražinta, o ten, kur, sakykime, ne kaimo gyventojo valdos - visur nušienauta, užkarda užtverta ir pan.“, - pasakojo L. Marcinkevičienė.

Ji mini, kad dėl ežerų privatizavimo kalbos sklinda seniai, dėl Termento ežero iki šiol vyksta teisminiai procesai.

Dėl nelegalių liepto turėklų įspėtas ir politikas

Noras turėti jei ne visą ežerą, tai bent jau jo dalį valdo ir daugiau Lietuvos gyventojų. Šiais metais startavę aktyvūs aplinkosaugininkų reidai vandens telkinių pakrantėse išryškino lietuvių pomėgį, kur tik įmanoma, apsitverti tvoromis ir priėjimą prie ežero ar upės kranto turėti tik sau.

Aplinkos ministerija skelbia, kad vykdant akciją „Tvora“ iki gegužės 15 d. aplinkosaugininkai jau patikrino per 210 vandens telkinių, nustatė apie 140 pažeidimų, daugiausia – Utenos ir Vilniaus rajonuose. Aplinkos ministro raginimą pašalinti neteisėtas tvoras išgirdo ir priėjimą prie vandens telkinių pakrančių sugrąžino 30 žemės sklypų savininkų. Tarp jų yra ir politikų.

Kuo toliau, tuo labiau visiems visko mažėja. Kartais pagalvoji, kad tas gyventojas, kuris gyveno prie to ežero kadaise, lyg jau ir niekas dabar būtų... O čia matai nusipirkau ir jau čia mano ir viskas.
L. Marcinkevičienė

Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis GRYNAS.lt pasakojo, kad vykdant vieną iš reidų teko apsilankyti ir Panevėžio krašte garsaus politiko ir verslininko, rajono Tarybos nario Jono Katino valdose. Vaivadų pašonėje telkšančio ežerėlio namą pasistatęs politikas susirentė lieptą į ežerą ir jį užtvėrė grandinėmis.

„Grandinė jau nuimta. Tai padaryta labai operatyviai. Nuardytas ir liepto turėklas, kad netrukdytų vandens apsaugos juostoje praeiti žmonėms. Iš pradžių J. Katinas dar bandė įrodinėti, kad viską padarė pagal visus reikalavimus, bet paskui sutiko, kad nuardyti reikia. Nebuvo taikytos poveikio aplinkai priemonės, kurios numatytos labai žiaurios“, - situaciją komentavo A. Gailiušis.

Antanas Gailiušis
Antanas Gailiušis
© "Panevezio balsas"

Aplinkosaugininkas pasakoja, kad politikas susirentė lieptą, per kurio turėklus perlipti jau būtų sudėtinga.

Įstatymai numato, kad prie bet kokio vandens telkinio, net ir esančio privačios teritorijos valdose, būtina užtikrinti praėjimą.

„Jeigu nenorima, kad kas nors ten žvejotų ar poilsiautų, visiems patariame, kad pasistatytų ženklą „privati valda“, kad būtų nurodytas kontaktinis telefonas, kad žmonės atsiklaustų, jeigu nori sustoti ilgesniam laikui ant to lieptelio ar toje apsaugos juostoje, kuri yra privatizuota. Jeigu leidžia, žmonės gali būti, o jeigu pasakoma, kad negalima – tada turi teisę tik praeiti“, - paaiškino A. Gailiušis.

Iš viso Panevėžio rajone buvo apvažiuoti keli vandens telkiniai, rastos keturios nelegalios tvoros – surašyti protokolai, pareikalauta jas pašalinti – savininkai tai kaip mat ir įvykdė. 

Siūlo stabdyti Lietuvos ežerų privatizavimą

GRYNAS.lt primena, kad nuo gegužės 1-osios įsigaliojo nauji žalos gamtai įkainiai už nelegaliai pastatytas tvoras palei vandens telkinių pakrantes. Visi statiniai, esantys arčiau nei 10 metrų iki vandens telkinio, patenka į vandens apsaugos juostą ir yra neleistini. Juos nuardyti duodamas mėnuo laiko, o po mėnesio jau bus skaičiuojamas abonementinis mokestis – už kiekvieną neleistinos tvoros metrą bus skiriama 500 litų bauda. 

Aplinkos ministras šį antradienį (gegužės 20 dieną) taip pat išplatino naują pranešimą, kad bus siekiama sustabdyti Lietuvos ežerų privatizaciją. Šiuo metu nustatyta, kad valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams priskiriami ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų, ir upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 kvadratinių kilometrų. Ministras siūlo keisti valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apibrėžimą ir jiems priskirti visus ežerus ir upes, neatsižvelgiant į jų dydį. Taip pat siūloma šiems telkiniams priskirti upėse įrengtus tvenkinius ir kitus tvenkinius, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (6)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (60)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Testas: ar pavyks atsakyti į 10 šią vasarą išpopuliarėjusio žaidimo klausimų (6)

Gyventojai visoje Lietuvoje įsitraukė į „Nacionalines Eko lenktynes“ – virtualų žaidimą,...

Lietuvoje atsidarė visoje Europoje žinoma gamykla: tik pažiūrėkite, kuo pavirsta į taromatus sukišti jūsų buteliai (62)

Stebint sėkmingus užstato sistemoje surenkamų vienkartinių gėrimų pakuočių rezultatus,...

Kiekvienas iš mūsų turėsime išmokti gyventi visiškai kitaip: laukia daugybė naujovių, prie kurių turėsime priprasti (31)

Europai žengiant žiedinės ekonomikos kryptimi, vis daugiau šios ekonomikos sėkmės pavyzdžių...

Top naujienos

Dėl mažytės salos Europa – ant karo slenksčio: vienas susidūrimas jau įvyko (88)

Tai mažytė, vos dvylikos kvadratinių kolometrų ploto sala, atsidūrusi pačioje pavojingosios...

Kalbino SEB inovacijų centro vadovas Audrius Rutkauskas, parengė Lina Širvinskienė | D+ nariams

Netolima darbo rinkos ateitis: beverčiai diplomai ir konkurencija su viso pasaulio specialistais (20)

Kaip dirbsime ir uždirbsime 2025 metais? Kaip su tuo susijęs tvarumas ? Kaip keisis konkurencija...

Kamčiatkos spindesys ir skurdas: gyvybei pavojingi kontrabandiniai ikrai, kaimai-vaiduokliai ir beribis brakonierių godumas (8)

Filmas „Raudonoji lašiša “ – kūrinys apie žuvį, nuo kurios faktiškai priklauso gyvybė...

Akvilę ištiko viena dažniausių ir grėsmingiausių komplikacijų: po gimdymo vos nemirė

Vieną rytą nubudusi Akvilė pajuto, kad nutekėjo vaisiaus vandenys . „Sunerimau, nes laukiausi...

Prof. Vytautas Kasiulevičius: jei spėjimai pasitvirtins, bus galima teigti, kad Baltijos šalys buvo teisios (45)

„Daug ko dar nežinome, bet jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija...

ACB lygos starte Barselonoje – dėmesys Šaro pertraukėlėms Giedraitis debiutavo sėkmingai (2)

„Du susitikimai, trys susitikimai, minutės pertraukėlė – tau negana? Tau negana?“ – ant...

Virtualūs konsultantai užkariauja įmones: kokie jų privalumai ir ko galime tikėtis ateityje

Pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis, įvairiuose sektoriuose pradedame pastebėti išmaniąsias...

Schilleris po LKL debiuto pasidžiaugė „Žalgirio“ stiprybe ir prabilo apie Blaževičiaus situaciją (28)

Naujasis Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris pirmojo blyno „Betsafe-LKL“...

Gediminas Jankauskas. Gabiausiam Alfredo Hitchcocko mokiniui – 80: žmogus, puikiai žinantis, ką ir kaip gyvenime daro

Sunku patikėti, bet JAV kino režisieriui Brianui De Palmai – 80! To tikrai nepasakytum,...

|Maža didelių žinių kaina