Gins interesus teisme
Lazdijų rajono meras Artūras Margelis GRYNAS.lt pasakojo, kad savivaldybės taryba yra patvirtinusi sąrašą ežerų, kurie nėra privatizuojami. Į šį sąrašą patenka ir jau minėtas Seliovinio ežeras. Nors ežerą norima privatizuoti, kol kas šis klausimas nėra galutinai išspręstas.
Žemių savininkai, gyvenantys aplink ežerą, patys kreipėsi į savivaldybę, išreikšdami nuogąstavimą, kad ežeras gali būti privatizuotas. A. Margelis pasakoja pats pasirašęs raštą Nacionalinei Žemės tarnybai, primindamas, kad reikia vadovautis sprendimais, kuriuos yra priėmusi savivaldybės taryba.
Meras pripažįsta manantis, kad jokie ežerai neturėtų būti privatizuojami. Prie jų turėtų turėti teisę prieiti bet kas – tiek žvejai, tiek ir poilsiautojai. Lazdijų savivaldybės patvirtintame neprivatizuojamų ežerų sąraše iš viso yra įtraukti 67 ežerai.
Išsiaiškinti situaciją prašo patys žemių savininkai
Šių metų vasario 19 dienos prašyme, adresuotame Lazdijų merui A. Margeliui, Seliovinio ežero pakrantės žemių savininkai išreiškia abejonę, ar vandens telkinio privatizacija vyksta teisėtai ir prašo valdininkų šią situaciją išsiaiškinti.
„Mes, Seliovinio ežero pakrantės žemių savininkai, manome, kad yra nesilaikoma Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2012 kovo 30 d. sprendimo Nr. NR.5TS-344 priedo (Išperkamų ir neprivatizuojamų vandens ūkio paskirties žemės sklypų (vandens telkinių), priskiriamų rekreacinėms reikmėms, sąrašo papildymas.) Todėl prašome padėti išsiaiškinti, ar teisėtai vykdomas Seliovinio ežero privatizavimas“, - rašoma merui adresuotame prašyme.
Žemėtvarkininkai: viską vykdome pagal įstatymus
„Meras yra politikas, mes esame valdininkai. Turime skaityti įstatymus ir vykdyti tai, kas juose parašyta. Jeigu mes elgsimės ne taip, bet koks klientas mus paduos į teismą ir sumokėsime už moralinę ar kitokią žalą. Jau atsibodo visi šitie ežerų reikalai. Elgiamės tinkamai. […] Visiškai nieko nepažeidėme. Ne mūsų, valdininkų, kompetencija svarstyti, kodėl yra tokie ar kitokie įstatymai – mes juos privalome tiktai vykdyti“, - aiškino A. Kimbirauskienė.
Savininkai, anksčiau turėję vandens telkinius, kurie pateko į valstybės išperkamą žemę, turi teisę į vandens telkinį kitoje Lietuvos vietoje – ten, kur vandens telkinys nepatenka į neprivatizuojamų ežerų sąrašą.
Žino, kad nieko pakeisti negali
Savo ruožtu Kučiūnų seniūnijos seniūnė Lina Marcinkevičienė teigė apie Seliovinio ežero privatizaciją girdėjusi, tačiau negalinti pasakyti, kiek tai yra kalbos, ir kiek realūs ketinimai.
„Šis ežeras yra mūsų seniūnijoje, bet dalis žemių priklauso ir Veisiejų seniūnijos gyventojams. Labai daug nežinau (apie privatiazaciją – red. past.). Žinau, kad rinko žmonės, kurie ten dabar ir negyvena, bet kur buvo jų tėviškės, parašus ir siuntė savivaldybei“, - pasakojo seniūnė.
Kas konkrečiai perima ežero nuosavybę pašnekovė teigė taip pat nežinanti. Vienoje televizijos laidoje ji pasakoja tik girdėjusi vietinių žmonių pasvarstymus, kad Seliovinio ežero būsimas šeimininkas kilęs iš Ignalinos ir anksčiau niekada Lazdijuose negyvenęs ir neturintis ryšių su šiomis žemėmis.
„Asmeniškai į seniūniją dėl to niekas nesikreipė ir niekas neklausė. Seniūnija žino, kad nieko čia nepadarys, jeigu jau ignoruojama rajono, tarybos valdžia, jų priimti sprendimai“, - svarstė L. Marcinkevičienė.
Iš pakrantės matosi, kas šeimininkauja
Seliovinio ežeras, kaip pasakoja seniūnė, tyvuliuoja miškingoje vietovėje, jį sudaro daug nedidelių ežeriukų, o aplink gyvenančių žmonių nėra daug. „Gyventojų ten yra labai mažai – ant pirštų gali suskaičiuoti“, - patikslina pašnekovė. Ji svarsto, kad tą vietą galimai norima privatizuoti ir dėl to, kad ten labai gražus, miškingas kraštovaizdis.
Paklausta, ar vandens telkiniai turėtų priklausyti visiems, o ne būti perleidžiami į privatininkų rankas, seniūnė pritarė, kad tikrai prie vandens turėtų būti leidžiama prieiti kiekvienam.
„Tikrai galvočiau, kad visiems turėtų priklausyti. Kuo toliau, tuo labiau visiems visko mažėja. Kartais pagalvoji, kad tas gyventojas, kuris gyveno prie to ežero kadaise, lyg jau ir niekas dabar būtų... O čia matai nusipirkau ir jau čia mano - ir viskas. Važiuoji per Palazdijų ežerus ir matai, kad ten, kur kaimo gyventojas kažkada gyvenęs, ta paežerė nei pjauta, nei išgražinta, o ten, kur, sakykime, ne kaimo gyventojo valdos - visur nušienauta, užkarda užtverta ir pan.“, - pasakojo L. Marcinkevičienė.
Ji mini, kad dėl ežerų privatizavimo kalbos sklinda seniai, dėl Termento ežero iki šiol vyksta teisminiai procesai.
Dėl nelegalių liepto turėklų įspėtas ir politikas
Noras turėti jei ne visą ežerą, tai bent jau jo dalį valdo ir daugiau Lietuvos gyventojų. Šiais metais startavę aktyvūs aplinkosaugininkų reidai vandens telkinių pakrantėse išryškino lietuvių pomėgį, kur tik įmanoma, apsitverti tvoromis ir priėjimą prie ežero ar upės kranto turėti tik sau.
Panevėžio rajono agentūros vedėjas Antanas Gailiušis GRYNAS.lt pasakojo, kad vykdant vieną iš reidų teko apsilankyti ir Panevėžio krašte garsaus politiko ir verslininko, rajono Tarybos nario Jono Katino valdose. Vaivadų pašonėje telkšančio ežerėlio namą pasistatęs politikas susirentė lieptą į ežerą ir jį užtvėrė grandinėmis.
„Grandinė jau nuimta. Tai padaryta labai operatyviai. Nuardytas ir liepto turėklas, kad netrukdytų vandens apsaugos juostoje praeiti žmonėms. Iš pradžių J. Katinas dar bandė įrodinėti, kad viską padarė pagal visus reikalavimus, bet paskui sutiko, kad nuardyti reikia. Nebuvo taikytos poveikio aplinkai priemonės, kurios numatytos labai žiaurios“, - situaciją komentavo A. Gailiušis.
Įstatymai numato, kad prie bet kokio vandens telkinio, net ir esančio privačios teritorijos valdose, būtina užtikrinti praėjimą.
„Jeigu nenorima, kad kas nors ten žvejotų ar poilsiautų, visiems patariame, kad pasistatytų ženklą „privati valda“, kad būtų nurodytas kontaktinis telefonas, kad žmonės atsiklaustų, jeigu nori sustoti ilgesniam laikui ant to lieptelio ar toje apsaugos juostoje, kuri yra privatizuota. Jeigu leidžia, žmonės gali būti, o jeigu pasakoma, kad negalima – tada turi teisę tik praeiti“, - paaiškino A. Gailiušis.
Iš viso Panevėžio rajone buvo apvažiuoti keli vandens telkiniai, rastos keturios nelegalios tvoros – surašyti protokolai, pareikalauta jas pašalinti – savininkai tai kaip mat ir įvykdė.
Siūlo stabdyti Lietuvos ežerų privatizavimą
GRYNAS.lt primena, kad nuo gegužės 1-osios įsigaliojo nauji žalos gamtai įkainiai už nelegaliai pastatytas tvoras palei vandens telkinių pakrantes. Visi statiniai, esantys arčiau nei 10 metrų iki vandens telkinio, patenka į vandens apsaugos juostą ir yra neleistini. Juos nuardyti duodamas mėnuo laiko, o po mėnesio jau bus skaičiuojamas abonementinis mokestis – už kiekvieną neleistinos tvoros metrą bus skiriama 500 litų bauda.
Aplinkos ministras šį antradienį (gegužės 20 dieną) taip pat išplatino naują pranešimą, kad bus siekiama sustabdyti Lietuvos ežerų privatizaciją. Šiuo metu nustatyta, kad valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams priskiriami ežerai ir tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų, ir upės, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 kvadratinių kilometrų. Ministras siūlo keisti valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių apibrėžimą ir jiems priskirti visus ežerus ir upes, neatsižvelgiant į jų dydį. Taip pat siūloma šiems telkiniams priskirti upėse įrengtus tvenkinius ir kitus tvenkinius, kurių plotas didesnis kaip 50 hektarų.
