Kaip vaikai be motinos
„Draustiniai Lietuvoje – kaip vaikai be motinos, pakabinti ore, jų priežiūra faktiškai nevyksta“, - svarsto Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto habil. dr. prof. Paulius Kavaliauskas, vienas iš dabartinės saugomų teritorijų tinklo sistemos kūrėjų. Bėda ne didelis draustinių skaičius, o tai, kad jie neturi jokio atstovo, už juos atsakingo žmogaus.
Sovietiniais laikais kiekviena draustinio rūšis turėjo už ją atsakingą atstovą valstybinėse institucijose. Dabar visas dėmesys atiteko nacionaliniams ir regioniniams parkams. Saugomų teritorijų tarnyboje nėra nei vieno žmogaus, atsakingo tiesiogiai už draustinius. Galėtų atsirasti jų grupelė, netgi nedidelis skyrius, kritikuoja P.Kavaliauskas.
„Draustiniai palikti savieigai“, - pritaria ir geografas, gamtininkas prof. Algirdas Stanaitis, Gamtos bičiulių asociacijos prezidentas. Jo nuomone, jei negalime užtikrinti tinkamos jų priežiūros, reikėtų mažinti skaičių, išskiriant, pasitarus su specialistais, pačius vertingiausius kiekvienos rūšies draustinius ir sutelkti dėmesį bei finansinius resursus į juos.
Kai kur nebėra ką saugoti
Ypač pesimistiškai nusiteikęs vienas garsiausių Lietuvos gamtininkų prof. Ričardas Kazlauskas. Jo išsakytą nuomonę apie draustinius GRYNAS.lt jau yra aprašęs. „Kai kurie draustiniai jau nebeatlieka savo funkcijos, nes tos augalų ir gyvūnų rūšys, kurioms saugoti jie buvo įkurti, jau išnyko pasikeitus aplinkos sąlygoms. Dažnai dėl to kalta ūkinė veikla“, - sako profesorius.
Prie Kulautuvos esančiame Nerėpos draustinyje nuo poledynmečio laikų gyveno vienintelė Pabaltyje kalninė apsiuva, tačiau dabar jos ten neberasime, nes Nerėpos upelis buvo užterštas.
Biologas, gamtininkas Sigutis Obelevičius nerimauja, kad draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose neužtikrinama gamtotvarka, didžiausia bėda – nykstančios natūralios pievos ir kartu su jomis nykstančios augalų bei paukščių rūšys. „Būtų galima samdyti bedarbius, kad pigiai jas nušienautų ar kaip Danijoje valstybė galėtų nupirkti jas nuėdančias gyvulių bandas“, - siūlo jis.
S.Obelevičiaus žiniomis, labai retas augalas mažoji gegužraibė dėl to jau baigia išnykti. Iš visų pašnekovo aptiktų šio augalo radimviečių dviejų trečdalių jau nebėra – arba krūmais apžėlė, arba žmonės suarė. „Draustinio statuso suteikimas tam tikrai teritorijai tik pirmas žingsnis, kaip augalo ar gyvūno įtraukimas į Raudonąją knygą. Bet po to reikia eiti toliau, o to nedaroma“, - lygina jis.
Riboja finansinės galimybės
O ką sako tie, kuriems pavesta prižiūrėti draustinius?
„Geri norai neparemti realiomis finansinėmis galimybėmis ir darbuotojų skaičiumi. Dėl to draustinių priežiūra yra formali“, - vertina situaciją Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos paveldo skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė. - Realiai mums priskirtus draustinius aplankome kartą metuose. Tas vienas nuvykimas – tik dėl „varnelės“.
Jo nuomone, blogiausia, kad kontroliuojančiose struktūrose nėra žmonių, dirbančių su gyvąja gamta. „Regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose galėtų atsirasti po 1 – 2 žmones, kurie užsiimtų draustiniais, būtų už juos atsakingi. Tada bendromis jėgomis galėtume daugiau nuveikti, dabar pervažiavęs kartą 5 tūkst. hektarų ploto draustinį situacijos nesuvaldysi“, - sako specialistas.
Gelbėja ir ES struktūrinių fondų parama
„Aišku, juos reikėtų tvarkyti kur kas daugiau, ypač tuos, kuriuose yra vertingų augalų ir gyvūnų radimvietės. Tada ir jų būklė būtų visai kita, bet neturime resursų. Tam reikėtų keliskart didesnio finansavimo“, - teigia R.Lydis.
Viešvilės gamtinio rezervato direktoriaus Algio Butlerio nuomone, padėtis nėra tokia bloga: „Šiuo metu įgyvendinama nemažai vandens lygio atstatymo projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų telmologiniuose draustiniuose – Baužaičių, Balandinės. Kol čia vyksta darbai, dažniau juose lankomės“. Tačiau ar tų vienkartinių darbų pakaks reikiamai draustinių būklei palaikyti, ar juos tęsti bus galimybė iš savo biudžeto – nežinia.
„Kai kurių draustinių nereikia specialiai prižiūrėti, svarbu žalos nepadaryti, o į tuos, kuriuose reikia atlikti būklės vertinimą, kuriuose, pavyzdžiui, vykdoma lūšių apskaita stengiamės nuvykti dažniau. Bet visi geri norai atsiremia į finansavimą, tam reikia ne tik žmonių, bet ir degalų“, - teigia A.Butleris.
Beveik 2,5 proc. teritorijos
Šiuo metu Lietuvoje yra 285 valstybiniai draustiniai, kurių plotas - 158 706 hektarai. Sausumoje esančių valstybinių draustinių plotas – 44 679 hektarai (2,22 proc. Lietuvos teritorijos). Taip pat turime 111 savivaldybių įsteigtus draustinius, jų plotas sudaro 12 885 hektarus (0,2 proc. Lietuvos teritorijos).
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, iki nepriklausomybės atkūrimo mūsų šalyje buvo 248 draustiniai, jų plotas sudarė 327 tūkst. hektarų. Atkūrus nepriklausomybę dalies jų vietoje buvo įsteigti nacionaliniai ar regioniniai parkai.
Seimui patvirtinus Saugomų teritorijų įstatymą buvo atliktas draustinių tinklo, taip pat ir visos saugomų teritorijų sistemos optimizavimas. Nuo tada įsteigtas 161 valstybinis draustinis.
Draustiniai „dygsta“ dėl ES reikalavimų?
Ar tikrai mums reikia tiek daug draustinių? Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Planavimo ir kadastro skyriaus vedėjos Vitalijos Valantijienės, šiuo metu jų steigimas yra laipsniškas ir susijęs su ES reikalavimais Lietuvai. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti ES Tarybos direktyvų dėl laukinių paukščių apsaugos, dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos reikalavimus.
Minėtos direktyvos nustato, kad šalis narė privalo įsteigti specialias saugomas teritorijas paukščių ir natūralių buveinių apsaugai.
Direktyvos taip pat nurodo, kad šalis narė turi įvairiomis priemonėmis užtikrinti tinkamą rūšies ar buveinės būklę, numatyti reikalingas apsaugos ir tvarkymo priemones.
Taip pat V.Valantiejienė atkreipia dėmesį, kad nors jų skaičius nemažas, draustiniai yra pakankamai mažo ploto saugomos teritorijos, išskyrus tuos, kurie įsteigti iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jie skirti atskirų rūšių vertybėms (reljefo, hidrografinio tinklo, botaninėms, zoologinėms, kt.) arba jų kompleksams išsaugoti.
Tais atvejais, kai plotai didesni paprastai reikia ne tik saugoti vietovės gamtą, bet ir pritaikyti ją lankymui, todėl steigiami nacionaliniai arba regioniniai parkai.
Baškytė: draustinius steigti verta
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Nerijus Žitkevičius informavo, kad draustiniai iš tiesų neturi direkcijų. Jų būklę stebi, monitoringą vykdo nacionalinių ir regioninių parkų bei gamtinių rezervatų ir biosferos rezervatų direkcijos.
Įsteigus draustinį žmogaus veikla jame nėra nutraukiama, o reguliuojama pagal vertybių išsaugojimo poreikius, taikant darnaus vystymosi ir kitus principus.
Valstybinius miškus tvarko ir naudoja miškų urėdijos. Specialius tvarkymo darbus gali organizuoti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, atitinkamos saugomų teritorijų direkcijos, savivaldos institucijos.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė nepritaria nuomonei, kad draustiniai nepakankamai prižiūrimi, todėl kyla abejonių, ar verta tiek jų steigti: „Draustinius steigti verta ir tai nėra formalumas. Nedidelėms teritorijoms saugoti yra daugybė galimybių. O svarbiausia laikytis nustatyto apsaugos ir naudojimo režimo“.
Pasak tarnybos vadovės, daugelyje jų nėra būtina įgyvendinti papildomas specialias priemones. Jei miškai, kitos žemės naudmenos yra naudojamos pagal nustatytą režimą, tai ir yra garantija vertybėms išsaugoti. Pritaikyti lankymui reikia tik tuos draustinius, kurie yra įdomūs lankytojams arba yra greta didžiausių Lietuvos miestų.
Pievų nusišienauti nepriversi
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva sutvarkyti Karoliniškių kraštovaizdžio ir Juozapinės geomorfologinis draustiniai. Šiuo metu tvarkomi Daugyvenės, Jiesios, Nevėžio kraštovaizdžio ir Vidzgirio botaninis draustiniai. Rengiami projektai dar keliems draustiniams tvarkyti.
„Problemų yra, bet ne tiek daug. Viena svarbiausių, kai saugomos pievos, atviros erdvės užauga krūmais, medžiais. Privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkai nenaudoja. Kyla problemų dėl architektūrinės pastatų išvaizdos, miškų ir naudingųjų iškasenų naudojimo, žvejybos, nustatomi brakonieriavimo atvejai, - teigia R.Baškytė. - Tenka susidurti su šiukšlinimu tais atvejais, kai draustiniai yra pakelėse. Bet tai bendra šalies bėda. Dar galėtume kalbėti apie poreikį atlikti daugiau tyrimų, didinti draustinių tvarkymo, pritaikymo lankymui darbus, pastatyti daugiau ženklų ir panašiai“.
Daugelyje draustinių ūkinė veikla neuždrausta, tačiau statybos, komercinė ir rekreacinė veikla griežtai ribojama.
Didžiausią dalį šalies teritorijos užima gamtiniai draustiniai. Tokie draustiniai, priklausomai nuo saugomo objekto, skirstomi į:
Geologiniai – žemės gelmių struktūrų, tipiškų sluoksnių atodangų, uolienų ir fosilijų kompleksams saugoti.
Geomorfologiniai – tipiškiems ir unikaliems reljefo formų kompleksams saugoti.
Telmologiniai – tipiškiems ir unikaliems pelkių kompleksams saugoti.
Hidrografiniai – upių, ežerų, tvenkinių tinklo elementams ar jų pavyzdžiams saugoti.
Pedologiniai - natūralios dirvožemio dangos pavyzdžiams saugoti.
Botaniniai – retųjų ir nykstančiųjų augalų augavietėms, taip pat Lietuvoje retoms augalų bendrijoms saugoti.
Talasologiniai – vertingiems jūrų gamtos kompleksams ir ekosistemoms saugoti.
Zoologiniai – įvairių rūšių gyvūnams, jų bendrijoms ir biotopams saugoti.
