Dovana Kaunui: pusė sterkų - Kauno mariose

Visai neseniai žvejai mėgėjai bėdojo, kad Kauno mariose jau nebeliko žuvų – jas tinklais išgaudė verslininkai. Tuo galima tikėti, nes šiame vandens telkinyje žvejojo net septynios įmonės. Be to, kiekvieną ankstyvą rytą aplinkosaugininkai ištraukdavo iš marių po kelis brakonierių tinklus. Žvejai mėgėjai per visą dieną sugaudavo tik po kelias menkavertes žuvytes.

Todėl prasidėjo rimti verslininkų ir žvejų mėgėjų nesutarimai.

Per privačius sklypus sunku prieiti iki marių

Nuo 2013 m. visiems verslininkams, žvejojusiems Kauno mariose, buvo įsakyta ištraukti tinklus iš vandens visam laikui, t.y. nuo tada uždrausta verslinė žvejyba Kauno mariose. Aplinkos ministerijos sprendimu, šiame vandens telkinyje nutarta atkurti vertingų žuvų išteklius. Ir štai spalio 30 d. jau septintą kartą į marias suleista keli tūkstančiai vienerių metų amžiaus lydekų ir šamų jauniklių. Akcijoje dalyvavo aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Pasirodo, mariose įveisti žuvų ne taip paprasta. Kaip paaiškino Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė, šiuo metu yra tik pora valčių nuleidimo į vandenį vietų, o visur kitur, kur tik tinkama pakrantė, - privatizuota. Po nepriklausomybės atkūrimo visi siekė susigrąžinti tėvų ar savo turėtas žemės valdas.

„Mes labai norėjome, kad šiame Kauno marių regioniniame parke nebūtų grąžinta žemė, tačiau niekas mūsų norų nepaisė, - sakė parko direktorė. - Todėl dabar reikia sukti galvą ar lenktis žemės valdų savininkams, kad leistų pasinaudoti privažiavimu iki marių atvežti įžuvinimo medžiagą arba kad leistų per jų valdas įrengti dviratininkų taką.“

Tačiau jeigu jau 10 proc. visoje Lietuvoje žuvivaisos tenka Kauno marioms, reikėtų surasti ir įrengti bent porą papildomų valčių nuleidimo vietų, - mąsto aplinkosaugininkai.

Tačiau ne visos pakrantės privačios. Antai Kauno r. savivaldybei priklausančiame marių krante dėl valčių nuleidimo į vandenį vietų nėra jokių problemų.
Grabuciškėse,  kur dar valstybinė žemė, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, suolai poilsiautojams. Čia nėra jokių kliuvinių privažiuoti arčiau marių mašina su valtimi ir žuvų jauniklių cisternomis.

Paneigė, kad Kauno mariose plaukios lenkiškos lydekos

Pirmiausia aplinkosaugininkai pamatavo marių vandens temperatūrą (4,9 °C), paskui to vandens, kuriame buvo laikomi žuvų jaunikliai (5,3 °C). Temperatūrų skirtumas nedidelis, todėl žuvų jaunikliai turėtų gerai jaustis. 

Iš specialių talpyklų tinkliniu samčiu semiamos dailios labai gyvybingos šiųmetukės lydekaitės. Prieš leisdami į vandenį žuvis pasveria. Iš cisternų sugaudo po 25-30 kg ir tada valtimi plukdo toliau nuo kranto į marių gilumą. 

Suleidus dalį lydekaičių ir šamukų ties Grabuciškėmis, kita dalis „apgyvendinta“ mariose ties Kapitoniškėmis. Abiejose vietose tądien buvo suleista 1415 (205 kilogramai) lydekaičių ir 2600 (178 kilogramų) šamų. 

Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Tomo Barkausko duomenimis, iš viso šiemet į Kauno marias per septynis kartus suleista 700 tūkst. lydekaičių, 200 tūkst. sterkų, 31 tūkst. šamų.

Žuvų jaunikliai atvežti iš žuvininkystės ūkio „Bartžuvė“. Ši bendrovė šiemet laimėjo Aplinkos ministerijos skelbtą žuvų įveisimo konkursą. „Žuvis veisiame rudenį ir pavasarį. Šiemet konkursai vyko regionuose ir lėšos buvo paskirstytos regionams. Mes laimėjome įžuvinimo konkursą šalies centre ir Dzūkijos regione. Manau, kad dabartinė sistema labai protingai sugalvota, - patenkintas konkurso sąlygomis „ŪP“ pasakojo bendrovės „Bartžuvė“ direktorius Karolis Panasenka.

Visi sako, kad verslinė žūklė neturėtų būti tęsiama, daugiau dėmesio reikia skirti mėgėjiškai žūklei, nes ji ir ekonomiškai naudinga – surenkama biudžetui daug daugiau pinigų už leidimus ir daugiau žmonių paliečia. Be to, mėgėjiška žūklė žmones skatina bendrauti, daugiau būti gamtoje.

Linas Jonauskas

Bendrovės vadovas sakė, kad didžioji dalis jauniklių veisti užauginama „Bartžuvėje“, o kiek trūksta, perka iš kitų bendrovių. K. Panasenka patikino, kad trūkstamą kiekį perka ne iš lenkų ar kitų kaimynų, bet tik iš Lietuvos žuvininkystės ūkių.

Dovana Kaunui - sterkai

Bendrovė „Bartžuvė“ direktoriaus duomenimis, pagal įžuvinimo konkursą pateiks 5 tonas lydekaičių, 2 tonas šamų, 0,5 tonos sterkų, 600-800 kilogramų lynų, 31 toną karpių, 4 tonas amūrų ir 100 kilogramų plačiakakčių. 

Bendrovė turi 370 ha tvenkinių. Ateityje numato plėsti savo valdas. Tačiau ne visuose tvenkiniuose auginamos žuvys veisimui. Dalyje tvenkinių auginamos pramoninės žuvys. Kaip dauguma, taip ir ši bendrovė organizuoja ir pramoginę žūklę meškeriotojams. 

Aplinkos viceministras L. Jonauskas „ŪP“ sakė, kad tai ne paskutinis įžuvinimas. Šiam tikslui šiais metais skirta 2,5 mln. Lt. „Šiemet pusė numatytų įveisti sterkų keliauja į Kauno marias. Tai didžiulė dovana Kaunui ir Kauno rajonui, nes sterkai – ypač mėgstamos žvejų žuvys. Jų populiacija mariose buvo labai apnaikinta. Apie 10 proc. lydekaičių ir 15 proc. šamų keliauja taip pat į marias. Tikimės, kad teisingai saugant, prižiūrint, nebeleidžiant tinklais žvejoti, žuvų mariose bus ir visi galės džiaugtis“, - įsitikinęs viceministras L. Jonauskas.

Paklaustas, ar Aplinkos ministerija svarstys galimybes sugrąžinti verslinę žvejybą uždraustuose tinklais žvejoti vandens telkiniuose, viceministras L. Jonauskas pareiškė, kad apie tai net negalvojama, nes visi ministerijos darbai turi būti nukreipti į aplinką.

„Žuvų išteklių nykimas vienareikšmiškai yra susijęs su tinklais. Sumažinus verslinę žūklę ir brakonieriavimą žuvų ištekliai pradeda atsikurti ir tai rodo moksliniai tyrimai. Visi sako, kad verslinė žūklė neturėtų būti tęsiama, daugiau dėmesio reikia skirti mėgėjiškai žūklei, nes ji ir ekonomiškai naudinga – surenkama biudžetui daug daugiau pinigų už leidimus ir daugiau žmonių paliečia. Be to, mėgėjiška žūklė žmones skatina bendrauti, daugiau būti gamtoje“, – vardijo mėgėjiškos žūklės privalumus aplinkos viceministras.