Pirštais bado į Estiją
Trečiadienį Seime prie bendro diskusijų stalo sėdo mažųjų ir didžiųjų aludarių atstovai, PET butelių perdirbėjai, „Žaliasis taškas“, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovai bei Seimo nariai, priklausantys Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetams. Diskusijoje dalyvavo ir Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kuris pats pirmas ir išdėstė griežtą poziciją šiuo klausimu.
Jam antrino ir viceministras Almantas Petkus, taip pat baksnodamas į kaimynus estus. Pas juos, jo teigimu, veikia tiek konteinerinė sistema, tiek depozito sistema, abi puikiai „sugyvena“, nekonkuruoja, ko bijoma Lietuvoje.
Tiki, kad nuskaidrins rinką
Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas teigė, kad gildijos nariai palaiko siūlomą įstatymą dėl depozito įvedimo, tačiau prašo maždaug trijų mėnesių pereinamojo laikotarpio, kuomet rinkoje dar būtų leidžiamos tiek ženklintos, tiek neženklintos pakuotės, kurių tik dalis patektų į užstatinės taros sistemą.
„Milijono pakuočių per vieną dieną neįmanoma paleisti į rinką ir visas jas pakeisti“, - argumentavo S. Galadauskas. Anot jo, suprantamas mažųjų aludarių susirūpimas dėl tokios sistemos atsiradimo, nes sistema atskleis, kiek iš viso rinkoje dalyvauja butelių.
Jis skaičiuoja, kad jeigu šiuo metu pieno pakuotės sutvarkymas kainuoja 2 centus ir jeigu jis pabrangs 50 proc. (kaip nuolat gąsdinama), tai tebus 1 centas.
„Didelis puolimas prieš sistemą, manipuliuojant vienais ar kitais skaičiais, eina iš įvairių asociacijų. Bet čia juk ne referendumas, o jeigu ir būtų referendumas, žmonių nuomonė labai aiški – 67 proc. depozito sistemą palaiko“, - sakė Lietuvos aludarių gildijos atstovas.
Tik du žodžiai: brangu ir nepatogu
„Žaliojo taško“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius oponavo aludarių atstovui, sakydamas, kad antrinių žaliavų perdirbimo įmonės nepalaiko depozito sistemos ir ragina visą dėmesį skirti konteinerinės sistemos vystymui.
„Atlikome ekonominę depozito vertinimo studiją, kuri parodė, kaip ji paveiks vartotojus. Paskaičiavimai rodo, kad į užstato sistemą įeinančios pakuotės sudarys tik 15 proc. visų pakuočių. Tai yra labai svarbus skaičius, nes ekonomiškai vertinant sistemos įdiegimą, visų pakuočių atliekų tvarkymas brangsta 50 proc. Tai nėra iš piršto laužti skaičiai“, - tikino K. Pocius.
Jis pateikia ir dar vieną argumentą, kodėl vartotojams turėtų būti nepatraukli depozito sistema. Anot K. Pociaus, žmonėms bus nepatogu atskirinėti skirtingas plastiko pakuotes nuo kitų, jas kaupti virtuvėje ir vežti priduoti.
„Šiuo metu vystoma konteinerinė sistema apima 100 proc. pakuočių atliekų, nors aišku jos efektyvumo rezultatai nėra tokie, kokių norėtųsi. Esame nusimatę ilgalaikį investicijų planą, kaip padaryti, kad ji būtų prienama visiems pirkėjams“, - dėstė K. Pocius.
Savo ruožtu jam oponavo aplinkos ministras V. Mazuronis, sakydamas, kad jeigu konteinerinė sistema tokia jau puiki, kodėl ji iki šiol neduoda rezultatų?
„Asmeniškai esu ilgai diskutavęs su Estijos ministre. Ten veikia dvi sistemos, sutinku, kad reikia vystyti konteinerinę, bet depozito sistema, estų mąstymu, irgi puikiai dirba. Tiesa, reikia šiek tiek persitvarkyti konteinerinei sistemai, bet nieko padarysi, toks yra gyvenimas. Paaiškinkite, kodėl kitose valstybėse tai gali veikti, o pas mus sužlugs? Jeigu galite padaryti (efektyviai veikiančią konteinerinę sistemą – red. past.), kodėl nepadarote? Reiškia, kad negalite! Nes jei galėjote, turėjo seniai būti padaryta. Nesusitvarkome su paupiais, paežeriais ir kitais dalykais. Kas yra prioritetas – švari valstybė ar kad atliekų tvarkymas brangs? Turime visiems tai gerai pasakyti – atliekos, nevežant jų į sąvartynus, statant rūšiavimo gamyklas, brangs, bet brangs ne daugiau kaip 1 proc. nuo pajamų“,- rėžė Aplinkos ministras.
Per 10 metų konteineriai nepasiteisino
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė diskusijos metu pritarė išsakytiems ministro žodžiams. Konteinerinė sistema iš tikrųjų nedavė rezultatų, kokių tikėtasi ir todėl būtina imtis kitų papildomų priemonių.
Ji prisimena, kad pagrindiniai argumentai prieš užstato įvedimą buvo skambėję gamintojų ir importuotojų pažadai, kad bus investuojama į konteinerinę sistemą, tačiau rezultatų nesulaukta.
„Rezultatai turėjo būti tuoj tuoj, bet neįvyko. Primenu, kad dabar jau 2014-ieji metai”, - seną istoriją visiems diskusijos dalyviams priminė V. Karosienė.
Estų patirtis – ne pavyzdys Lietuvai?
Savo ruožtu diskusijoje dalyvavusi Lietuvos komunilininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovė Raminta Radavičienė teigė, kad estų minimas pavyzdys yra kiek išskirtinis ir abejojo, ar visiškai tinkamas Lietuvos situacijai.
„Estai, stodami į Europos Sąjungą, neturėjo pereinamojo laikotarpio dėl atliekų tvarkymo užduočių vykdymo. Taip išėjo, kad jie jį „pražiopsojo“, o Lietuva su Latvija išsiderėjo. Jiems reikėjo per trumpą laiką pasiekti rezultatų. Teko su estais kalbėtis, jie iš tiesų šiandien galvoja, kad jeigu būtų pradėję nuo konteinerinės sistemos, vargu, ar būtų įsivedę užstatą. Reikia pripažinti tokį dalyką, kad įvedus užstatą, jo atsisakyti bus nebeįmanoma, ta sistema turės gyvuoti. Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema yra labai jauna, kalbant apie palyginimą, analizę, nėra ką vertinti. Konteinerinė sistema pas mus yra neišvystyta, trūksta nuoseklumo, kryptingumo, sistemingumo. Kai yra pasirenkamos kryptys, ieškoma priemonių, kaip išsikeltus tikslus pasiekti“, - sakė R. Radavičienė.
„Pritariame, kad užstatas yra priemonė aplinkos taršai mažinti, bet realiai, kiek visi dalyvaujame akcijose „Darom“, pasižiūrėkime, kokią procentinę aplinkos taršos dalį sudaro užstatinės pakuotės, didelė dalis yra šiukšlių, kurios per užstato sistemą nebus surinktos ir ši problema neišnyks“, - kalbėjo R. Radavičienė.
Ji akcentavo, kad užstato sistema yra verslas ir jis naudingiausias bus aludariams: „Jeigu vartotojai negrąžins 10 proc. užstatinių pakuočių, šita sistema suksis pati iš savęs – nereikalaudama iš gamintojų jokių papildomų įnašų. Gamintojai, kurie bus įpareigoti finansuoti konteinerinę sistemą, patirs didelių išlaidų. Atliekų tvarkytojai šiandien yra dotuojami, taigi apie „grietinėles“ nėra ką ir kalbėti – pajamos gautos už tą „grietinėlę“ nepadengia patiriamų išlaidų, aptarnaujant tuos konteinerius“, - kalbėjo Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovė.
Kaimo parduotuvės skundžiasi diskriminacija
„Manome, kad įstatymo projektas mus diskriminuoja. Kiekviena kaimo parduotuvė turės tapti pusiau šiukšlininkais, pusiau prekiautojais, tokios parduotuvės nebuvo statytos taip, kad galėtų surinkinėti antrines žaliavas. Čia vienas dalykas. Kitas dalykas – mažos kaimo parduotuvės negalės užtikrinti higienos reikalavimų. Yra sakoma, kad ginamas viešasis interesas. Bet, atleiskite, kieno interesą mes ginsime? Kaimo žmogaus? O kas perka alų, apie kurį kalbėta? Kaime – tas, kuris leidžia sau šiek tiek daugiau išgerti. Neginsime nei senelių, nei močiučių kaime, nes jie nevartoja gėrimų šitoje taroje. Jie bus priversti stovėti eilėse, jausti kvapą nuo taros, rizikuosime higiena tam, kad būtų patogu keliems kaimo pijokėliams atnešti butelius arba tiems, kurie pamiškėse juos surinks. Jeigu jau šitam įstatymui lemta gyventi – nediskriminuokime kaimo gyventojų“, - kalbėjo R. Kareiva.
Jis siūlo, kad plastiko tara kaimo gyvenvietėse būtų superkama ne kiekvienoje parduotuvėlėje, o tik tose, kurių plotas yra didesnis negu 90 kvadratinių metrų.
Panašų pataisymą įstatymams siūlo ir prekybos įmonių asociacija. Jų atstovas Laurynas Vilimas teigė, kad prekybos įmonės siūlo depozito sistemos įgyvendinimui taikyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį ir plastiko tarą priimti tik tose parduotuvėse, kurių plotas didesnis nei 400 kvadratinių metrų.
Valstybė jau sumokėjo 35 mln., o kiek verslas?
Šiuo metu kiekvienas gamintojas ir importuotojas už savo išleidžiamas pakuotes turi sumokėti arba į valstybės biudžetą arba pasinaudoti lengvatomis ir dalyvaudamas pakuočių tvarkymo organizacijos veikloje, susitvarkyti pakuotes per ją.
„Žaliojo taško“ generalinis direktorius K. Pocius į viceministro klausimą atsakė taip: „Pernai metais „Žaliojo taško“ nariai sumokėjo per 5 mln. litų į aplinkosauginio mokesčio fondą, kuris naudojamas Aplinkos ministerijos konteinerių pirkimui. Numatomos investicijos į tolimesnę konteinerių plėtrą“.
A. Petkus, reaguodamas į atsakymą, teigė, kad tai tėra manipuliacijos: „Nereikėtų manipuliuoti ir reikėtų pasakyti teisybę. Atvejai, kada gamintojai ir importuotojai sumoka į valstybės pakuočių atliekų tvarkymo programą, yra tie, kai neįvykdo pareigų, nesusitvarko ir negali pasinaudoti lengvata. Minimi 5 mln. Lt yra nesėkmės atvejis. O kiek yra sumokėta iš gamintojų ir importuotojų per organizacijas?“, - toliau kamantinėjo viceministras.
K. Pocius teigė, kad kol kas investicijos tik planuojamos: „Planuojame investuoti 80 mln. litų į konteinerinės sistemos plėtrą“.
