aA
Prabudusi pievinė varlė
Prabudusi pievinė varlė
© Linos Gervinskaitės nuotr.

Pavasario šiluma nubudino ne tik drugelius, bites ir augalus, bet ir varliagyvius. Šokuojančios šaltakraujės jau pabiro ant Lietuvos kelių, o gamtosaugininkai ragina vairuotojus būti atidesniais ir saugoti kurkiančias pievų ir kūdrų gyventojas, nes kasmet jų keliuose žūva dešimtys tūkstančių.

Nors visi varliagyviai šaltakraujai, o jų veiklumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, tačiau šiuo metu juos, šokuojančius ar šliaužiančius, galime aptikti net ir pakankamai vėsiomis naktimis. Svarbu, kad būtų drėgna, o dar geriau – kad lynotų lietus, tvyrotų rūkas. Tokiu oru varliagyviai juda savo senųjų neršto vietų pusėn – toks tikslingumas yra labai svarbi, konservatyvi gyvūnų savybė.
Jeigu ant kelių matome šokuojančias varles, rupūžes, šliaužiančius tritonus, galime būti tikri, kad jų migracijos tomis pat vietomis vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių.

Varliagyvių nerštas – labai atsakingas laikas. Subrendusios, paprastai ne jaunesnės kaip 4 – 5 metų varlės naktimis, kai daugiau drėgmės ir mažiau plėšrūnų, energingai šokuoja ir skuba. Jos pilnos ikrų, sunkios, joms būtina suspėti, kol vandens temperatūra yra tinkamiausia. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes ir, esant apie 10 laipsnių temperatūrai, išneršia apie 1000 ikrelių. Po savaitės varlės palieka nerštavietes ir į jas sugrįžta tik kitą pavasarį.

Pernešti varles per kelius - nesudėtinga. Reikia šiek tiek išlaidų - pirkti medžiagų užtvarai, tačiau labai malonu žinoti, kad išgelbėta tūkstančiai gyvūnėlių.
D. Triaušys

Greitai į nerštavietes pradės keliauti smailasnukės varlės, kurių patinėliai ilgai kvarks, pakeis spalvą (bus šviesiai melsvi), o po to atkeliaus patelės ir prasidės nerštas. Paprastosios rupūžės taip pat keliauja labai anksti, anksti į neršto vietas iš žiemaviečių sausumoje šliaužia ir tritonai.

Pavasarinės migracijos jiems yra labai pavojingos. Daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į stačiakraštes duobes, kitas sumedžioja mangutai, lapės, ežiai. Begalės varliagyvių žūsta deginamose pievose; joms mirtinai pavojingi net ir senose degiavietėse esantys pelenai, galintys neigiamai veikti jautrią gyvūno odą. Tačiau daugiausia varlių, rupūžių ir tritonų žūsta keliuose. Sunku suskaičiuoti tas netektis, tačiau žinant, kad taip kryptingai keliauja neršti pribrendę varliagyviai, žala jų populiacijoms padidėja daug kartų. Sunku reikalauti, kad vairuotojai (ypač naktį) apsaugotų važiuojamoje dalyje šokuojančias ar prigludusias ir prastai matomas varles. Joms padėti gali prie kelių statomos apsauginės užtvaros.

Perneša rankomis

Kasmet Lietuvoje gamtosaugos specialistai vykdo akcijas, kurių metu stato prie kelių tvoreles, specialiais ženklais įspėja vairuotojus apie migruojančias varles, stato specialias gaudykles, į kurias įkliuvusias varles į kitą kelio pusę jie perneša ant rankų.

Kamanų rezervato biologė Sigita Sprainaitytė pasakoja, kad per patį varlių meilės kelionių piką, maždaug balandžio viduryje, rinkti varlių ėjusi po kelis kartus per dieną. Baimintasi, kad poromis keliaujančios varlytės ir žus poromis. Mat poros keliauja po du - patinėlis užšoka patelei ant nugaros ir patelė savo draugą neša. Jeigu tuo metu važiuoja mašina, tai žūva abi varlytės iš karto.

Pasak gamtininkų, varlės nėra nykstantys ar itin saugotini gyvūnai.

Besiporuojančios varlės
Besiporuojančios varlės
© © M. Čepulio nuotr.

Anot D.Triaušio, kažko imtis prašė ir vietos gyventojai, mat labai liūdna matyti šimtus suvažinėtų varlių. ,,Kodėl gyvūnas turi žūti, kai galima jį išgelbėti? Pernešti varles per kelius - nesudėtinga. Reikia šiek tiek išlaidų - pirkti medžiagų užtvarai, tačiau labai malonu žinoti, kad išgelbėta tūkstančiai gyvūnėlių,,- komentavo rezervato direktorius. Liūdna, bet kol kas Lietuvos keliai ir autostrados gamtininkų tarpe kartais pavadinamos „gyvūnų mėsmalėmis“, nes kelia pavojų ne tik varlėms, bet ir visiems migruojantiems gyvūnams.

Varlės per kelius nešiotos siekiant žmogaus veiklos darnos su aplinka ir iš pagarbos visai gyvajai gamtai.

Įteisinti naujo ženklo neketina

Prieš dvejus metus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose buvo pastatyti įspėjamieji ženklai, informuojantys apie varlių migravimo kelius ir raginantys vairuotojus pristabdyti automobilius. Šiandien tokių ženklų nebeliko.

Judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas GRYNAS.lt teigė, kad akcija „Duokite kelią varliukams“ prieš dvejus metus jie skatino žmones atkreipti dėmesį į varliagyvių migracijos problemą. Taip bandyta sumažinti varlių mirtingumą keliuose.

„Mes siekėme atkreipti tiek žmonių, tiek miestų savivaldybių dėmesį. Organizuodami tokį renginį tikėjomės iš jų sulaukti iniciatyvos, pasiūlymų. Gaila, kad šiuo metu ženklų nebeliko. Jie tapo ilgapirščių pasipelnymo šaltiniu. Patys tokių ženklų gaminti negalime dėl techninių ir finansinių galimybių“, - kalbėjo A. Knystautas.

Jeigu ant kelių matome šokuojančias varles, rupūžes, šliaužiančius tritonus, galime būti tikri, kad jų migracijos tomis pat vietomis vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių.

Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio teigimu, Lietuva negali lygintis su Australija, Naująja Zelandija ar kitomis užsienio šalimis, kuriose panašūs ženklai tam tikrai gyvūnų rūšiai yra įteisinti.

„Tai sunkiai sulyginami dalykai, kadangi Lietuvoje varlių migravimas yra trumpalaikis reiškinys ir dėl to įregistruoti naują kelio ženklą būtų sudėtinga. Lietuvoje būtų tikslinga varlių migracijos metu įrengti kelio ženklą „Kiti pavojai“, kad vairuotojai būtų budresni“, - apie galimą problemos sprendimo būdą užsiminė V. Pumputis.

Anot V. Pumpučio, šio ženklo oficialų įteisinimą Kelių eismo taisyklėse galėtų paspartinti aplinkosaugos tyrimai.

„Jeigu iš aplinkosaugos gautume išsamius tyrimus, kad tas ženklas pagerintų smulkiųjų gyvūnų išgyvenamumą, manau, tikrai svarstytume šį klausimą.“

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pakuočių atliekos: rūšiuojame daugiau, bet ne geriau (13)

Praėjusiais metais įvairias gyvenimo sritis paveikusi pandemija atsiliepė ir pakuočių atliekų...

Oro transporto ateitis – nulinė anglies dioksido emisija (7)

Dėl koronaviruso pandemijos 2020 m. aviacijos poveikis Europos aplinkai sumažėjo, tačiau apie...

Specialistai pastebi palankų metą parduoti šį turtą: paaiškino, kaip tiksliai nustatyti jo vertę (15)

Nuo rugsėjo stebimas medienos rinkos atsigavimas tapo gera žinia privačių miškų savininkams....

Vietoj atsinaujinančio kuro jau įsigali atliekos (12)

Lietuvoje deginti skirtos atliekos jau stumia iš rinkos biokurą. Kaune praėjusiais metais...

Klaipėdos uostas rekonstruos bangolaužius: pasiekė pirmoji priemonių siunta (7)

Klaipėdos uostą pasiekė pirmosios plaukiojančios priemonės, kurios bus reikalingos rekonstruojant...

Top naujienos

Vieną žiauriausių Kauno nusikaltėlių praeities nuodėmės pasivijo po daugelio metų (102)

Kadaise vienu nuožmiausių Kauno nusikaltėlių, Daškinių gaujos smogiku vadintą Jordį...

Romantiškoje vietoje per karantiną užsisakė greito maisto išsinešti: tai, ką paragavo, buvo verta nuodėmės (69)

Nors nesu greito maisto mėgėja ir jį valgau itin retai, bet nesumeluosiu sakydama, kad kartais...

Juvelyrai skaičiuoja prarastas pajamas: žmonės įprato taupyti, žiedų pardavimai smuko iki 10 kartų (115)

Karantinas juvelyrikos verslui atnešė daug iššūkių, tokių kaip tiekimo sutrikimai, parodų ir...

Vilniuje po Neries ledu dingęs vyras – žinomas dviratininkų treneris (358)

Vilniuje šeštadienį Neries upės ledas neatlaikė augintinio gelbėti puolusios poros. Moteriai...

Ramūnas Bogdanas | D+

Niekšinga bolševikinė tradicija nuodyti valstybės „priešus“ tęsiasi, skiriasi tik mados: aukų sąrašas pildomas (1)

Nuodijimas kaip būdas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu žinomas nuo seniausių laikų. Nužudymas...

Kaune BMW nesuvaldęs vyras tapo masinės avarijos kaltininku: apdaužyti šeši automobiliai (156)

Kaune BMW automobilio nesuvaldęs vyras Baltijos ir Naujakurių gatvių sankirtoje užlėkė ant...

Šalis, kurią reikia aplankyti bent du kartus: kelionė po ledo, pūgų ir lavos kraštą (7)

Islandija – tai šalis, kurią, kaip sakoma, reikia aplankyti bent du kartus. Vieną kartą –...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Gintarė Masteikaitė (17)

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė sakė, kad...

Meilė dovanoja kilogramus: štai kiek svorio priaugate, susiradę antrą pusę (21)

Kai susirandate antrąją pusę, įgyjate ne tik draugą ir gyvenimo partnerį. Gaunate ir......