aA
Prabudusi pievinė varlė
Prabudusi pievinė varlė
© Linos Gervinskaitės nuotr.

Pavasario šiluma nubudino ne tik drugelius, bites ir augalus, bet ir varliagyvius. Šokuojančios šaltakraujės jau pabiro ant Lietuvos kelių, o gamtosaugininkai ragina vairuotojus būti atidesniais ir saugoti kurkiančias pievų ir kūdrų gyventojas, nes kasmet jų keliuose žūva dešimtys tūkstančių.

Nors visi varliagyviai šaltakraujai, o jų veiklumas labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, tačiau šiuo metu juos, šokuojančius ar šliaužiančius, galime aptikti net ir pakankamai vėsiomis naktimis. Svarbu, kad būtų drėgna, o dar geriau – kad lynotų lietus, tvyrotų rūkas. Tokiu oru varliagyviai juda savo senųjų neršto vietų pusėn – toks tikslingumas yra labai svarbi, konservatyvi gyvūnų savybė.
Jeigu ant kelių matome šokuojančias varles, rupūžes, šliaužiančius tritonus, galime būti tikri, kad jų migracijos tomis pat vietomis vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių.

Varliagyvių nerštas – labai atsakingas laikas. Subrendusios, paprastai ne jaunesnės kaip 4 – 5 metų varlės naktimis, kai daugiau drėgmės ir mažiau plėšrūnų, energingai šokuoja ir skuba. Jos pilnos ikrų, sunkios, joms būtina suspėti, kol vandens temperatūra yra tinkamiausia. Anksčiausiai neršti pradeda pievinės varlės, kurios susiporuoja jau keliaudamos į nerštavietes ir, esant apie 10 laipsnių temperatūrai, išneršia apie 1000 ikrelių. Po savaitės varlės palieka nerštavietes ir į jas sugrįžta tik kitą pavasarį.

Pernešti varles per kelius - nesudėtinga. Reikia šiek tiek išlaidų - pirkti medžiagų užtvarai, tačiau labai malonu žinoti, kad išgelbėta tūkstančiai gyvūnėlių.
D. Triaušys

Greitai į nerštavietes pradės keliauti smailasnukės varlės, kurių patinėliai ilgai kvarks, pakeis spalvą (bus šviesiai melsvi), o po to atkeliaus patelės ir prasidės nerštas. Paprastosios rupūžės taip pat keliauja labai anksti, anksti į neršto vietas iš žiemaviečių sausumoje šliaužia ir tritonai.

Pavasarinės migracijos jiems yra labai pavojingos. Daug keliaujančių varlių žūsta įkritusios į stačiakraštes duobes, kitas sumedžioja mangutai, lapės, ežiai. Begalės varliagyvių žūsta deginamose pievose; joms mirtinai pavojingi net ir senose degiavietėse esantys pelenai, galintys neigiamai veikti jautrią gyvūno odą. Tačiau daugiausia varlių, rupūžių ir tritonų žūsta keliuose. Sunku suskaičiuoti tas netektis, tačiau žinant, kad taip kryptingai keliauja neršti pribrendę varliagyviai, žala jų populiacijoms padidėja daug kartų. Sunku reikalauti, kad vairuotojai (ypač naktį) apsaugotų važiuojamoje dalyje šokuojančias ar prigludusias ir prastai matomas varles. Joms padėti gali prie kelių statomos apsauginės užtvaros.

Perneša rankomis

Kasmet Lietuvoje gamtosaugos specialistai vykdo akcijas, kurių metu stato prie kelių tvoreles, specialiais ženklais įspėja vairuotojus apie migruojančias varles, stato specialias gaudykles, į kurias įkliuvusias varles į kitą kelio pusę jie perneša ant rankų.

Kamanų rezervato biologė Sigita Sprainaitytė pasakoja, kad per patį varlių meilės kelionių piką, maždaug balandžio viduryje, rinkti varlių ėjusi po kelis kartus per dieną. Baimintasi, kad poromis keliaujančios varlytės ir žus poromis. Mat poros keliauja po du - patinėlis užšoka patelei ant nugaros ir patelė savo draugą neša. Jeigu tuo metu važiuoja mašina, tai žūva abi varlytės iš karto.

Pasak gamtininkų, varlės nėra nykstantys ar itin saugotini gyvūnai.

Besiporuojančios varlės
Besiporuojančios varlės
© © M. Čepulio nuotr.

Anot D.Triaušio, kažko imtis prašė ir vietos gyventojai, mat labai liūdna matyti šimtus suvažinėtų varlių. ,,Kodėl gyvūnas turi žūti, kai galima jį išgelbėti? Pernešti varles per kelius - nesudėtinga. Reikia šiek tiek išlaidų - pirkti medžiagų užtvarai, tačiau labai malonu žinoti, kad išgelbėta tūkstančiai gyvūnėlių,,- komentavo rezervato direktorius. Liūdna, bet kol kas Lietuvos keliai ir autostrados gamtininkų tarpe kartais pavadinamos „gyvūnų mėsmalėmis“, nes kelia pavojų ne tik varlėms, bet ir visiems migruojantiems gyvūnams.

Varlės per kelius nešiotos siekiant žmogaus veiklos darnos su aplinka ir iš pagarbos visai gyvajai gamtai.

Įteisinti naujo ženklo neketina

Prieš dvejus metus Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose buvo pastatyti įspėjamieji ženklai, informuojantys apie varlių migravimo kelius ir raginantys vairuotojus pristabdyti automobilius. Šiandien tokių ženklų nebeliko.

Judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas GRYNAS.lt teigė, kad akcija „Duokite kelią varliukams“ prieš dvejus metus jie skatino žmones atkreipti dėmesį į varliagyvių migracijos problemą. Taip bandyta sumažinti varlių mirtingumą keliuose.

„Mes siekėme atkreipti tiek žmonių, tiek miestų savivaldybių dėmesį. Organizuodami tokį renginį tikėjomės iš jų sulaukti iniciatyvos, pasiūlymų. Gaila, kad šiuo metu ženklų nebeliko. Jie tapo ilgapirščių pasipelnymo šaltiniu. Patys tokių ženklų gaminti negalime dėl techninių ir finansinių galimybių“, - kalbėjo A. Knystautas.

Jeigu ant kelių matome šokuojančias varles, rupūžes, šliaužiančius tritonus, galime būti tikri, kad jų migracijos tomis pat vietomis vykdavo dar tada, kai žmonės nebuvo nutiesę kelių.

Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio teigimu, Lietuva negali lygintis su Australija, Naująja Zelandija ar kitomis užsienio šalimis, kuriose panašūs ženklai tam tikrai gyvūnų rūšiai yra įteisinti.

„Tai sunkiai sulyginami dalykai, kadangi Lietuvoje varlių migravimas yra trumpalaikis reiškinys ir dėl to įregistruoti naują kelio ženklą būtų sudėtinga. Lietuvoje būtų tikslinga varlių migracijos metu įrengti kelio ženklą „Kiti pavojai“, kad vairuotojai būtų budresni“, - apie galimą problemos sprendimo būdą užsiminė V. Pumputis.

Anot V. Pumpučio, šio ženklo oficialų įteisinimą Kelių eismo taisyklėse galėtų paspartinti aplinkosaugos tyrimai.

„Jeigu iš aplinkosaugos gautume išsamius tyrimus, kad tas ženklas pagerintų smulkiųjų gyvūnų išgyvenamumą, manau, tikrai svarstytume šį klausimą.“

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Spręs, kokią baudą skirti įmonei, fermose nelegaliai laikiusiai daugiau nei 400 tonų plastiko (1)

Apie 20 kilometrų už Vilniaus esanti apleista Čekiškės kaimo ferma turi tamsią paslaptį. Čia...

Nuramino Šilutės rajono gyventojus: vamzdis upėje atsidūrė ne iš ten, iš kur buvo manyta (2)

Pajūryje netylant aplinkosaugos skandalams vienos „ Facebook “ grupės nariai atkreipė dėmesį...

Įsikišus žinomam žurnalistui ėmė tvarkyti bankrutavusios įmonės palikimą – padangų ir šiukšlių kalnus (4)

Projektas „Grynas žemėlapis“ suteikė galimybę „Delfi“ skaitytojams pranešti apie...

Šilta ir besniegė žiema ne visiems šį tą reiškia: apklausa parodė, kiek iš tiesų lietuvių netiki klimato kaita (56)

Paskutiniu metu pasaulyje itin daug kalbama apie klimato kaitą ir tai, kokią įtaką ateities...

Aplinkosaugininkai Alytuje rado didelį kiekį išmestų tekstilės atliekų (3)

Antradienį Alytaus šile, netoli Tūkstantmečio tilto, buvo rastas didelis kiekis – apie 12...

Top naujienos

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (407)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Po naujo viruso protrūkio lietuviai apie kinus kalba baisius dalykus: papasakojo, kokia ši tauta yra iš tikrųjų (165)

Visokias keistenybes valgantys ir jas medicinai naudojantys kinai paleido į pasaulį grėsmingąjį...

Šiaurės Airijoje – pirmasis koronaviruso atvejis: pacientas keliavo per Dublino oro uostą (40)

Pirmasis koronaviruso atvejis užfiksuotas Šiaurės Airijoje, rašoma CNN .

Skirmantas Malinauskas: pirmas atvejis sukelia neprognozuojamą žmonių elgesį (45)

Nors Lietuvoje dar nėra nė vieno koronaviruso atvejo, valstybė jau šiuo metu yra pasiruošusi...

Iš patikros Kauno oro uoste pasijuokęs Messina ragino nebepanikuoti: gal išprotėjote? (416)

Ettore Messina skeptiškai vertina nervingą ažiotažą, kurį kelia nevaldomas koronaviruso...

Vėžys kasmet užklumpa tūkstančius: gyvenimą prailginti galima laikantis kelių paprastų patarimų (7)

Praeitą savaitę Lietuvoje besilankęs garsus britų onkologas profesorius Robertas Thomasas...

Koronavirusas – pirmoji didelio masto informacinė epidemija: kaip atsirinkti, kas tiesa ir kas melas? (24)

Socialinėse medijose ir žiniasklaidoje joks kitas reiškinys nėra taip dažnai linksniuojamas kaip...

Giedraičio greitošauda nesužeidė Eurolygos lyderių, Micičius – per plauką nuo savotiško trigubo dublio

Stambulo „Anadolu Efes“ (23/3) toliau skina pergales Eurolygoje. Turnyro lyderiai svečiuose...

Rūta Steponavičienė

Kodėl sveika meilė – toks retas reiškinys mūsų visuomenėje?

Meilės trokšta visi – nuo mažo vaiko iki senjoro, deja, šis gyvenimo variklis įneša daugiau...

5 patarimai, kaip sustiprinti libido, kad seksualinis gyvenimas taptų intensyvesnis (8)

Norintiems spalvingesnio ir intensyvesnio intymaus gyvenimo specialistai pataria – skirkite seksui...

|Maža didelių žinių kaina