Dėl žemės ūkio Europa neteko šimtų milijonų paukščių

Bendri tarptautinės gamtosauginės organizacijos „BirdLife International“ ir Europos Paukščių apskaitų tarybos (angl. European Bird Census Council) duomenys rodo besitęsiantį agrarinio kraštovaizdžio paukščių nykimą Europos Sąjungos (ES) šalyse – nuo 1980-ų metų jų sumažėjo 300 milijonų. Šias tendencijas gali pakeisti tik nauja ES Bendroji žemės ūkio politika, skelbia Lietuvos ornitologų draugija.

Žemės ūkio intensyvinimas, vis gausesnis cheminių priemonių naudojimas, ūkių ir monokultūros plotų didinimas nulėmė nestabdomą biologinės įvairovės nykimą visose ES šalyse. Nykimo mastus atspindi bendri agrarinio kraštovaizdžio paukščių gausos pokyčiai.

Ką rodo paukščių pokyčiai?

Paukščių gausos ir įvairovės rodikliai tiesiogiai atspindi įvairių ekosistemų, tarp jų ir agrarinio kraštovaizdžio būklę. Daugelio paukščių skaičius žemės ūkio vietovėse šiuo metu pasiekė žemiausią lygį. ES naudojamas agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas (angl. Farmland Bird Indicator – FBI) parodo bendrą 37-ių šiam kraštovaizdžiui būdingų paukščių rūšių populiacijų pokyčių išvestinę. Duomenys rodo, jog 22 rūšių perinčių populiacijų gausa mažėja, tik šešių - didėja. Dar 6 rūšių būklė lieka stabili, o 3 – gausos pokyčiai nėra aiškūs.

Agrarinio kraštovaizdžio paukščių indeksas rodo bendrą 52% kritimą nuo 1980 metų, t.y. per tris dešimtmečius agrariniame kraštovaizdyje perinčių paukščių populiacijų sumažėjo daugiau nei 300 milijonų individų. Taip nutiko nepaisant aplinkai palankių ūkininkų ir gamtosauginių organizacijų pastangų, įgyvendinamų gamtosauginių projektų. Bene labiausiai nykstančia rūšimi ES šalyse tapo kurapka, kuriai ir Lietuvoje ėmė grėsti išnykimas. Apžvelgiant atskiras paukščių grupes, labiausiai nykstantys yra pievų paukščiai, kas nulėmė atskirų šalių gamtosaugines nevyriausybines organizacijas imtis skubių priemonių, darant įtaką nacionalinei žemės ūkio politikai.

Paukščių gausos pokyčiai rodo, jog saugant agrarinio kraštovaizdžio biologinę įvairovę vien gamtosauginių iniciatyvų nepakanka – tam būtina keisti žemės ūkio politiką, ne tik mažinant jos neigiamą poveikį, bet ir remiant veiklas, sudarančias palankias sąlygas gyvuoti paukščiams ir gyvūnams. Pastarieji duomenys rodo, jog gamtos, paukščių ir gyvūnų poreikiai ignoruojami, nors oksliškai įrodyta, jog biologinės įvairovės nykimas lemia ir blogėjančią gyvenimo kokybę bei ekonominius nuostolius.

Ornitologai priėjo iki teismų

Gamtinės nevyriausybinės organizacijos stengiasi aktyviai dalyvauti priimant žemės ūkio politikos sprendimus, tuo būdu ne tik gindamos gamtines vertybes, bet ir atstovaudamos visuomenės nuomonę.  Jos aktyviai dalyvavo ir priimant ES Bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus, nacionalines programas.

Tačiau, deja, neretai nebuvo įsiklausyta į jų nuomonę. Kai kurios organizacijos kreipėsi į tarptautines teismų institucijas. Šiuo metu Europiniam teismui pateikti du skundai dėl netinkamos nacionalinės žemės ūkio politikos. Juos pateikė Slovėnijos ir Vokietijos nevyriausybinės organizacijos. Slovėnų ornitologų skundas siejamas su bendru pievų paukščių nykimu. Tuo tarpu vokiečių ornitologai nesutinka, jog būtų skatinamos tilvikinių paukščių nykimą nulemiančios žemės ūkio veiklos, bei nepakankamai remiamos jų nykimą galinčios sustabdyti agrarinės aplinkosaugos priemonės.

Kitų šalių paukščių apsaugos organizacijos taip pat aktyviai dalyvauja nacionalinių Žemės ūkio programų, ypač Kaimo plėtros programos, 2014-2020 metų laikotarpiui rengimo procese bei jo stebėsenoje. Savo pastabas ir pasiūlymus pirmiausia siekiama pateikti atsakingoms šalies institucijoms. Vis tik Lietuvoje Žemės ūkio ministerija neatsižvelgė į daugumą šalies nevyriausybinių organizacijų ir Aplinkos ministerijos bendrai parengtų siūlymų. Todėl Lietuvos ornitologų draugija, su „BirdLife International“ savo pastabas ir jų argumentaciją pateikė tiesiai Europos Komisijai.

Kokių priemonių reikia skubiai imtis?

Visose ES šalyse pirmiausiai siekiama tiesioginių išmokų „žalinimo“. Šiuo metu akivaizdu, jog santykinai mažos apimties aplinkosauginės priemonės nepajėgios sustabdyti biologinės įvairovės nykimo ES ar nacionaliniu mastu, o gali jį tik pristabdyti ar pagerinti gamtines sąlygas lokaliai.

Nuo nacionalinių Kaimo plėtros programų labai priklauso ar sugebėsime išsaugoti bent dabartinę biologinės įvairovės būklę agrariniame kraštovaizdyje. O tai įmanoma tik su sąlyga, kad agrarinės aplinkosaugos priemonės bus efektyvios, įgyvendinamos pakankamai plačiai ES šalyse, užtikrins smulkaus ūkio gyvavimą, kraštovaizdžio ir buveinių įvairovę.

Būtent to, Lietuvos ornitologų draugija, kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, siekia Lietuvoje, siūlo Žemės ūkio ministerijai labiau sukonkretinti remiamas agrarinės aplinkosaugos veiklas, skatinti tinkamų buveinių tvarkymo priemonių planavimą, skirti finansavimą smulkių ūkininkų pajėgumų stiprinimui, biologinės įvairovės apsaugai.

Lietuvos gamtinės nevyriausybinės organizacijos nuolat stebi, ar nebus remiamos žemės ūkio intensyvinimo programos, kurios dar labiau paspartintų biologinės įvairovės nykimą.