Chemikalus atmeta

Ketvirtadienį "Klaipėda" rašė, kad dėl nežinomų priežasčių Smiltynės pajūrį nuklojo kelios tonos nugaišusių žuvų.

Baltijos brėtlingių gaišenos išmestos net pustrečio kilometro ilgio pajūrio ruože. Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis, užvakar paėmęs kelis žuvų mėginius, vakar tikino, kad juose nepastebėta chemikalų pėdsakų.

"Žuvų žiaunos raudonos. Spėjame, kad jos buvo dar šviežios. Aš laikyčiausi žvejų tralo gedimo versijos", – aiškino Š.Toliušis.

Neįprastą naujieną vakar aptarinėję jūrų kapitonai kėlė bangos žudikės, kuri galėjo nukloti pajūrį gaišenomis, versiją.

Danai brėtlingius jau rinko

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus žiniomis, Lietuvos pajūryje toks reiškinys įvyko pirmą kartą, tačiau Danijos pakrantėje ties Bornholmo sala masinis brėtlingių metimas į krantą yra užfiksuotas anksčiau.

"Mano manymu, tai gamtos padarinys. Jei būtų trūkęs tralas, būčiau radęs sužalotų žuvų. Jei jos čia būtų atsidūrusios nuo laivo nuplovus krovinį, žuvys labiau koncentruotųsi vienoje vietoje", – savo nuomonę grindė V.Petkus.

Tolygiai pasėtus brėtlingius apžiūrinėjęs V.Petkus pastebėjo, kad dėl šalto jūros vandens žuvys galėjo laikytis arčiau kranto.

"Jei staiga pakilo audra, banga galėjo jas nublokšti į krantą. Juk Smiltynės pusėje yra gilu, vietomis jūroje gylis siekia iki 20 m, o ties Šventąja vyrauja 3–8 m gylis. Vadinasi, šios žuvys galėjo čia laikytis", – aiškino V.Petkus.

Pasaulyje – ne pirma nelaimė

Klaipėdiečiai, aptarinėdami keistą reiškinį, kėlė net gamtos katastrofos versiją, esą kritusių žuvų prieš pat žemės drebėjimą buvo aptikta ir Japonijos pakrantėse. Kiti įžvelgė sąsajų su pastaruoju metu įvairiose pasaulio vietose fiksuotais įvykiais.

Prieš dvi savaites pakrantėje ties Los Andželu pastebėta milijonai kritusių sardinių. Tą kartą specialistai spėjo, kad žuvys nugaišo dėl deguonies stygiaus. Tūkstančiai nugaišusių žuvų buvo pasirodę ir Floridos priekrantėje, o anksčiau dešimtys tūkstančių gaišenų pastebėta Arkanzaso upėje.

"Jei Japonijoje drebėjimas, kodėl negali žuvys išplaukti pas mus?" – juokais klausė Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas.

Vis dėlto lektorius mano, jog žuvims kelią į krantą lengvino žmogus.

"Be žmogaus įsikišimo čia neapsieita. Greičiausiai iš žvejybinio laivo. Reikia ieškoti, kas tai padarė. O tai, kad jos nesutraiškytos, ne bėda – šprotų dėžutėje žuvys irgi sveikos", – sakė A.Kontautas.
Tačiau pašnekovas pastebėjo, kad nepaaiškinamų reiškinių gamtoje pasitaiko.

"Prie Amerikos krantų tai jau įvyko ir niekas neišsiaiškino kodėl. Banginiai juk kartais išplaukia į krantą. Gal ir šioms žuvims protas pasimaišė. Būna juk nepaaiškinamų dalykų", – svarstė mokslininkas.

A.Kontautas tikino, kad toks reiškinys galėjo įvykti net dėl magnetinių audrų. Prodekanas spėjo, kad žuvys galėjo būti nelegalus krovinys, o kažkas taip jo atsikratė.

"Kodėl išmesta prie jūros vartų? Gal kontrabanda buvo. Suuodė, kad nepavyks įplaukti, ir išmetė", – dar vieną versiją kėlė A.Kontautas.

Ieškos kaltininkų

Tarp klaipėdiečių vakar sklandė gandas, kad žuvis išguldė karių vykdyti sprogdinimai.

"Nuo sekmadienio jokių mokymų ar sprogdinimų Karinės jūrų pajėgos nevykdė", – versiją paneigė karių atstovas Antanas Brencius.

Brėtlingiais nuklotą pakrantę vakar apžiūrinėję specialistai vis dėlto baksnojo į žvejų pusę.
"Gali būti, kad pasiėmė per didelį krovinį. Kodėl šių žuvų nėra anapus uosto vartų?" – svarstė specialistai.

Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Raimondas Šatkauskas tikino, kad šiuo metu specialia kompiuterine programa skaičiuojama, iš kokio taško turėjo būti į jūrą išmestas žuvų krovinys, jei krantą jis pasiekė ties Smiltyne.

"Pagal vėjo ir bangos kryptį galima apskaičiuoti judėjimo trajektoriją. Jei tai bus į jūrą specialiai išmestas žuvų krovinys, pagal tuo metu šiame kvadrate buvusių laivų sąrašą galėsime nustatyti kaltininką", – aiškino R.Šatkauskas.

Jei paaiškėtų, kad tai tyčinė žmonių veikla, laivo kapitono laukia sankcijos.

"Juk pajūrį teks valyti, bus išlaidų, todėl kaltininką sieksime nustatyti. Tik surinkus visas žuvis ir suskaičiavus jų kiekį, bus galima suskaičiuoti, kokia žala padaryta gamtai", – pabrėžė aplinkosaugininkas.

Įstatymas už tokią tyčinę veiklą numato atsakomybę ir baudas.

"Gali būti, kad net ne lietuvių laivas atsikratė krovinio, tuomet kreipsimės į kaimynų tarnybas", – pridūrė specialistas.

Klaipėdos savivaldybė svarsto, kaip sutvarkyti užterštus plotus, deramasi su privačia kompanija, kuri žuvis žada surinkti ir kompostuoti.