aA
„Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų“, - tokia fraze prasideda akcijos ir projektai, skirti mažinti Baltijos jūros taršą. O kaip tuomet su žuvimis? Atostogaujant pajūryje susidaro įspūdis, jog kas jau kas, tačiau jūros žvejai neskursta. Vidutinio ungurio kaina šiemet siekia 150 litų. Ir nuolaidos dėl to, jog tai žuvis iš „vienos labiausiai užterštų jūrų“, niekas pritaikyti nesiruošia.
Unguriai
Unguriai
© I. Labutytės nuotr.

Plekšnė... su lašeliu gyvsidabrio

Specialistų atliekami tyrimai įrodė, kad Baltijos jūros žuvyje aptinkama sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų. Visa tai kenkia žmogaus organizmui. Įdomu tai, kad nors gyvsidabrio koncentracija jūros vandenyje ir dugno nuosėdose nėra didelė, ji plekšnių raumenyse viršija leistinas normas.
Tuo nė kiek nesistebėjo Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas, biologas Saulius Karalius. Anot jo, gyvsidabris, kaip ir kiti sunkieji metalai, į Baltijos jūrą patenka su pramoninėmis nuotekomis.

Mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.
Citata

„Yra pramonės šakų, kurios naudoja gyvsidabrį ir vėliau kartu su nuotekomis jis patenka į jūrą. O joje ši medžiaga patenka į žuvies organizmą. Valgydami taip mėgstamą plekšnę kartu gauname ir gyvsidabrio“, - pasakojo pašnekovas.

Kadangi Baltijos jūra yra užteršta, jos žuvyje dioksinų ir furanų koncentracija dažnai viršija nustatytas normas. Dėl tos priežasties, S. Karaliaus teigimu, Lietuvos krantus skalaujančios jūros žuvimi piktnaudžiauti nereikėtų.

„Žinoma, žuvį valgyti sveika. Ji sveikesnė už kiaulieną. Bet Baltijos jūros žuvies valgyti kasdien nereikėtų. Retkarčiais paskanaujant suaugusiam žmogui didelės žalos nebūtų, nes organizmas yra pripratęs prie taršos. Tačiau vaikams jos rekomenduojama kur kas mažiau. Apskritai geriau rinktis gėlavandenę arba okeaninę“, - teigė pašnekovas.

Schema, kaip jūros teršalai patenka ant mūsų stalo (Lietuvos jūrų muziejus)
Schema, kaip jūros teršalai patenka ant mūsų stalo (Lietuvos jūrų muziejus)
© I. Labutytės nuotr.


Kokios žuvies geriau vengti?

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad kur kas didesnę nuodų dozę gauna plėšriosios žuvies mėgėjai, nes šios žuvys karaliauja mitybinės piramidės viršūnėje. Dėl to mėgstantys pasigardžiuoti lašišomis, menkėmis, unguriais arba otais gauna kur kas daugiau sveikatai pavojingų medžiagų nei tie, kurie pirmenybę teikia, pavyzdžiui, silkėms arba strimelėms, kuriomis minta plėšrūnės.

„Plėšrių žuvų organizme tikrai yra daugiau kenksmingų medžiagų. Tai paaiškinti nesunku. Baltijos jūra yra apsupta civilizuotų valstybių, kurios pramoninius vandenis suplukdo į jūrą. O ji yra uždara, todėl šviežio vandens iš Atlanto vandenyno gauna mažai. Ji linkusi kaupti tai, kas į ją patenka. Todėl teršalų yra susikaupę pakankamai nemažai.

Teršalai sunkiųjų metalų forma kaupiami ir žuvyje. Fitoplanktonu minta zooplanktonas, o juo - smulkios žuvys. Jomis minta stambios žuvys. Ir kadangi plėšrūnės yra mitybinės piramidės viršuje, jos linkusios kaupti teršalus“, - aiškino S. Karalius, pridūręs, kad daugiau nei jose teršalų galima rasti tik jūrų žinduolių organizme.

Specialisto teigimu, labiausiai rizikuoja žuvies kepenų mėgėjai. Kadangi kepenys atlieka organizmo filtrų funkciją, jose kenksmingų medžiagų randama daugiausiai. Todėl jas vartojančius žmones Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojas ragina delikatesu mėgautis ne per dažnai.

Ar normalu, kad už žuvį, praturtintą kenksmingomis medžiagomis, kasmet mokame vis brangiau? Pašnekovas sutiko, kad situacija paradoksali, tačiau jis tikino, kad ši tendencija ir toliau nekis, kadangi kainą diktuoja didelė paklausa.

Lašišos - vienos iš delikatesinių žuvų. Tačiau kartu - ir kaupiančios daugiausia teršalų
Lašišos - vienos iš delikatesinių žuvų. Tačiau kartu - ir kaupiančios daugiausia teršalų
© Shutterstock nuotr.

„Alternatyvos praktiškai nėra, kadangi okeaninė žuvis yra žymiai brangesnė. Tai lemia kur kas didesnės žvejybos sąnaudos. Baltijos jūros žuvis nėra labai sveika, bet jos paklausa vis tiek didelė. Kai kurios rūšies mūsų stalui neužtenka. Paklausa didelė ir nelabai kreipiamas dėmesys į taršą“, - GRYNAS.lt kalbėjo specialistas.

Menkių kepenų geriau nevalgyti

Baltijos jūroje bei Kuršių mariose sugautą žuvį tiria ir Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tyrimai sunkiųjų metalų žuvies organizme pastaraisiais metais nefiksuoja. Kartais randama tik dioksinų.

Tarnybos specialistai 2008 m. ištyrė 24 žuvų mėginius. Iš jų užteršti buvo 5. 2009-2011 m. tirta po 12 mėginių. Dioksinų rasta šeštadalyje. O pernai iš 16 mėginių teršalų neaptikta nė viename iš jų. Tačiau ar neužteršta žuvis, nepatenkanti į tiriamų rūšių sąrašą, neaišku.

„Šiemet numatyta paimti 22 žuvų mėginius: 10 iš Kuršių marių ir 12 iš Baltijos jūros. Šiuo metu jau paimta 15 mėginių. Turiu pasakyti, kad pagal tyrimus žuvis yra gera. Visi gauti rezultatai yra neigiami. Nustatytos normos neviršijamos“, - tikino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Ar normalu, kad už žuvį, praturtintą kenksmingomis medžiagomis, kasmet mokame vis brangiau? Pašnekovas sutiko, kad situacija paradoksali, tačiau jis tikino, kad ši tendencija ir toliau nekis, kadangi kainą diktuoja didelė paklausa.
Citata


Vis dėlto, jis teigė, kad prieš keletą metų Baltijos jūroje sugautų menkių kepenyse aptikus dioksinų, nutarta uždrausti jų prekybą.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Viktorija Dačinskaitė | D+

Daugelio Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: iki 2023 m. teks atsisveikinti su individualiu nuotekų tvarkymu

Apie Lietuvos įsipareigojimus iki 2023 metų atsisakyti lauko tualetų tankiau apgyvendintose...

Aplinkosaugininkai įspėja poilsiautojus: gamtoje laiką leiskite atsakingai (2)

Atšilus orams gyventojai patraukia į gamtą: lankosi parkuose, prie vandens telkinių, žvejoja....

Prienuose liepsnojo miškas: spėjama, kad gaisrą sukėlė neatsargus žmogaus elgesys

Ketvirtadienio popietę Valstybinių miškų urėdijos miškininkai bei gaisrininkai suskubo gesinti...

Lietuvių idėja tarptautiniame hakatone: iš parduotuvės namo parsineškite ne plastiką, o būsimus augalus

Šiandieninė jaunoji karta ateityje tikrai susidurs su įvairiais aplinkosaugos iššūkiais. Kodėl...

Aplinkosaugininkai aiškinasi taršos Nemune ties Kaunu priežastis

Aplinkosaugininkai, nuolat gaunantys pranešimų dėl taršos Nemuno upėje ties Kaunu, aiškinasi jos...

Top naujienos

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (207)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Sniego pilys | D+

Sekso skandalai, kurie supurtė SSRS: valdžią naudojo savo asmeniniams iškrypimams tenkinti (1)

1935 metais SSRS sėkmingai įgyvendino plataus masto kampaniją, per kurią buvo siekiama...

Penki įvarčiai per kėlinį: Nyderlandai efektingame futbolo spektaklyje palaužė Ukrainą (289)

Europos futbolo čempionatą pergalingai pradėjo C grupės favoritė Nyderlandų rinktinė, namų...

Garsioji Vilniaus perėja vėl pasikeitė – atsirado naujas užrašas (65)

Panašu, kad Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esanti požeminė perėja keisis dar daugybę kartų.

Lietuvių įspūdžiai Maljorkoje: nuo Leonardo DiCaprio paplūdimio iki saloje įsikūrusių tautiečių (18)

Maljorkos sala iš tiesų nėra labai didelė ir ją patogiai galima aplankyti nuomojamu automobiliu....

Šaras su kompanija užuodžia titulą: „Barcelona“ pasiuntė „Real“ į nokautą (24)

Ispanijos krepšinio čempionato finalo pirmose rungtynėse Šarūno Jasikevičiaus treniruojama...

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (190)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Sinoptikai pateikė visos savaitės prognozę: vieną dieną šils iki +30 laipsnių (1)

Pirmadienio dieną ties Lietuva nutįs anticiklono gūbrys, debesuotumas menks, lietaus nenumatoma....

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (3)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...

Jogintė Užusienytė | D+

Paaiškino, kodėl kartais sunku pamiršti pirmąją meilę: kitos moters grožis tokiu atveju nepadės

Dažniausiai girdime apie tokias meilės istorijas, kai vyresnis vyras įsimyli gerokai jaunesnę ir...