Kauno vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas Saulius Andriuškevičius patvirtino, jog pradėtas tyrimas dėl neregistruotų augalų apsaugos produktų laikymo, tačiau neaišku, ar jie buvo panaudoti.
Javų, rapsų, cukrinių runkelių auginimu užsiimanti bendrovė „Mūsų ūkis“, neoficialiomis žiniomis, gauna ES išmokas savo veiklai vykdyti. Tuo metu įvairios ES institucijos jungiasi bendrai kovai prieš pesticidų padirbinėjimą, prekybą ir falsifikuotų priemonių naudojimą.
Padirbtų pesticidų tinklą narplioja kelios tarnybos iškart
Bendrovės „Ekskomisarų biuras“ Prekės ženklų apsaugos grupės vadovas Rimgaudas Pilka teigia pats patvirtinęs, jog kooperatyve rasti chemikalai – falsifikatai.
„Vien tokių produktų laikymas jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nors turbūt kiekvienas suprantame, kad jie šiaip sau nelaikomi - teigė R. Pilka. - Tai, galima sakyti, nuodai. Jie kelia pavojų ir aplinkai, ir žmonių sveikatai, juo labiau, kai yra falsifikuoti.“
Muitinė, policija, Lietuvos augalų asociacija, Valstybinė augalininkystės tarnyba ir „Ekskomisarų biuras“ yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis ir keičiasi informacija apie įsigyjamas augalų apsaugos priemones.
Valstybinė augalininkystės tarnyba kontroliuoja tokių produktų registravimą.
Šios tarnybos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Evelina Acuvienė teigė, jog nelegalūs ar falsifikuoti augalų apsaugos produktai gali stipriai pakenkti žmonių ir gyvūnų sveikatai: sukelti mutageninius išsigimimus, onkologinius susirgimus, pakenkti vaisingumui, negimusiam vaikui bei aplinkai.
Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksas augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 400 litų, jei pažeidimą padaro už tai jau baustas asmuo – nuo 500 iki 1000 litų.
E. Acuvienės teigimu, falsifikuoti produktai yra maždaug trečdaliu pigesni nei oficialiai registruotų gamintojų produktai.
Ūkininkai vis rečiau susigundo nelegaliais nuodais
Laimei, pradėjus bendradarbiauti kelioms tarnyboms, „Ekskomisarų biuro“ atstovas Rimgaudas Pilka pastebi, jog falsifikuotų pesticidų naudojimas Lietuvos žemės ūkyje mažėja.
„Nuo 2010-ųjų metų buvo nustatyta tokių faktų (falsifikuotų pesticidų laikymo ir naudojimo, - red. past.), tiek tarp ūkio subjektų, tiek tarp pardavėjų. Vis dėlto, pradėjus vykdyti tokį projektą, falsifikuotų augalų apsaugos priemonių naudojimas Lietuvoje ženkliai sumažėjo. Ūkininkai tapo sąmoningesni – ypač tie, kurie gauna Europos sąjungos paramą ir galutinai suprato, jog tokių produktų naudojimas atneša didžiulę žalą. Be to, pirkdami falsifikuotas priemones jie rizikuoja netekti ES paramos. O Europoje su šia problema kovojama netgi Interpolo ir OLOF (kovos su sukčiavimu tarnyba) lygyje“, - kalbėjo R. Pilka.
Buvusio žemės ūkio viceministro A. Macijausko pavardė jau ne kartą šmėžavo žiniasklaidoje – teismas nusprendė, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
DELFI jau rašė, jog A. Macijauskas 2010 metų rudenį, pasinaudodamas pareigomis ir siekdamas asmeninės naudos, nurodė be konkurso Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vadovu skirti Vigimantą Kisielių.
