Vienas iš jų neturėjo leidimo mėgėjų žvejybai, o jo kolega turėjo sugavęs du mažesnio nei leistino dydžio šapaliukus. Jiems surašyti protokolai.
Pareigūnai taip pat patikrino prie Širvintos upės buvusius asmenis ir pastebėjo pakrantėje pririštą valtelę. Takelis nuo jos vedė link pakrantėje esančios sodybos. Priėję prie sodyboje esančio ūkinio pastato pareigūnai pastebėjo ant namo sukabintus tinklus.
Priėjęs sodybos savininkas pradėjo pasakoti apie neva paukščiams apsaugoti ruošiamas tvoras iš žvejybinių tinklų. Įdėmiau apžiūrėjus sodybą rasti penki kaproniniai, vienas valinis statomas tinklas bei tinklinis bradinys. Keli iš jų buvo dar drėgni, kas liudija apie visai neseną jų panaudojimą pagal tiesioginę paskirtį.
Nors tinklų savininkas neigė juos naudojęs neteisėtai žvejybai, tačiau už draudžiamų nemėgėjiškos žūklės įrankių įsigijimą ir laikymą jam teks atsakyti.
Labai panaši situacija susiklostė ir po pietų nuvykus prie Gelvanės ežero. Ten pilietis J.P. savo sodyboje laikė dar daugiau draudžiamų įrankių. Pas jį rasta net vienuolika įvairaus ilgio statomų tinklų, paruoštų naudojimui žvejyboje. Vyras neneigė anksčiau gaudęs žuvis draudžiamu būdu, tačiau, anot jo, paskutiniu metu to daryti jam neleidžia sveikatos būklė.
Šiems piliečiams surašyti protokolai pagal LR ATPK 87 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta bauda iki 289 eurų. Paimti tinklai bus konfiskuoti.
Anot Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo specialisto Žydrūno Cicino, pažeidėjus dažniausiai išduoda ant pastatų kabantys tinklai: „Tokių atvejų, kai pas žmones randam tinklinių įrankių, nėra daug. Tačiau kuomet darome reidus, dažniausiai stebime pastatus, kurie yra netoli vandens telkinių, paprastai būtent ant jų kabo tinklai ir už šios įrangos laikymą taikome nuobaudas. Baudos dydis nepriklauso nuo įrankių kiekio, jeigu pas asmenį atrandamas nors viena neleistina žuvims gaudyti priemonė, taikoma lygiai tokia pati bauda kaip ir turint daug tokio pobūdžio įrangos. Pagal paskutinius pakeitimus, baudos praktiškai nesiskiria, už įrangos laikymą ir saugojimą yra taikoma nuo 145 iki 290 eurų bauda, o už žvejybą su tokia įranga taikoma nuo 115 iki 289 eurų bauda. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad naudojant tinklinius įrankius skaičiuojamos sugautos žuvys ir dėl to padaroma žala aplinkai, tada nuostolis pažeidėjui išauga daug kartų. Baudos taip pat priklauso nuo pažeidėjo elgesio sulaikymo metu, jeigu žmogus sugavo tam tikrą kiekį žuvų, tačiau nuoširdžiai gailisi ir padeda išsiaiškinti aplinkybes, jam galima skirti minimalią baudą, bet jei yra nepaklūstama, tai laikoma sunkinančiomis aplinkybėmis ir dažniausiai skiriama didesnė nuobauda.“
