aA
Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba. Prieš tai būtina parengti miškotvarkos projektą, suderintą su visuomene ir Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos ekologais, jeigu planuojamas kirsti miško plotas patenka į saugomą teritoriją. Ir privačiuose, ir valstybiniuose miškuose ūkinė veikla reguliuojama teisės aktais, o miško kirtimai planuojami dešimčiai metų į priekį.
Lithuanian forest in the winter
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip sudaromi miškotvarkos planai, į kokius aplinkosauginius reikalavimus privaloma atsižvelgti planuojant miško kirtimus, aiškinasi GRYNAS.lt.

Miškotvarkos projekto rengimas – ilgas ir sudėtingas procesas

Rengiant miškotvarkos projektus ir išduodant leidimus kirsti mišką, laikomasi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Pvz., valstybiniams miškams parengti miškotvarkos projektai privalomai svarstomi su visuomene. Visi – ir privačių, ir valstybinių miškų miškotvarkos projektai teikiami derinti savivaldybių institucijoms ar saugomų teritorijų direkcijomis, jeigu miško plotai patenka į savivaldybių ar valstybės įsteigtas saugomas teritorijas ar „Natura 2000“ tinklo teritorijas.

Tačiau vienas pagrindinių aspektų, kuo skiriasi privačių ir valstybinių miškų miškotvarkos projektai, yra skirtingi įstatyminiai reglamentai, pagal kuriuos rengiami tie projektai.

Kaip GRYNAS.lt informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškotvarkai Alfredas Galaunė, valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą reglamentuoja LR Miškų įstatymas, Aplinkos ministro patvirtintos Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės ir kiti miškų tvarkymą, atkūrimą, apsaugą ir naudojimą reglamentuojantys teisės aktai. Pašnekovas priduria, kad Valstybinių miškų urėdijos atskirų regioninių padalinių vidinės miškotvarkos projektai rengiami 10 metų laikotarpiui.

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė?
© DELFI / Karolina Pansevič

Valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektuose teikiama miško ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizė, taip pat – ūkinių priemonių miško ištekliams naudoti, atkurti ir gerinti, projektavimas, įskaitant jaunuolynų ugdymą, sėklinių miško bazių plėtrą, sanitarinę ir priešgaisrinę miško apsaugą, miško kelių tiesimą, saugomų teritorijų ir rūšių apsaugos tvarkymo priemones, rekreacines ir socialines miško funkcijas. A. Galaunė pabrėžia, kad ruošiant miškotvarkos rengimo projektą, kruopščiai tikrinama, ar projekte minimoje vietoje yra saugomų teritorijų, rūšių ir pan.

„Prieš miškotvarkos projektų rengimą, pirmiausia atliekama sklypinė tos teritorijos miškų inventorizacija, atliekant medynų įvertinimą natūralioje miško aplinkoje ir panaudojant daugybę dokumentų bei oficialių registrų duomenų, įskaitant ir saugomų teritorijų planavimo dokumentais, saugomų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo objektų, Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, kertinių miško buveinių inventorizavimo ir tyrimų medžiagą. Miškotvarkos projekte apibrėžiama, kuriose saugomose teritorijose ūkinė veikla nevykdoma arba kokie miško tvarkymo darbai turi būti atlikti tam tikrose saugomose teritorijose“, – apie miškotvarkos projektų rengimo etapus pasakoja A. Galaunė.

Projektas teikiamas visuomenei

Atlikus miško išteklių rodiklių analizę, jos rezultatai ir apskaičiuota miško naudojimo apimtis, anot VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojo miškotvarkai A. Galaunės, svarstoma Miškotvarkos mokslinėje techninėje taryboje, kurios sudėtį tvirtina LR Aplinkos ministras. Vėliau projektą gali pamatyti visi Lietuvos gyventojai, mat, jis patalpinamas į VĮ Valstybinių miškų urėdijos internetinį puslapį. Pabrėžiama, kad įmonė, planuodama konkrečius miško tvarkymo darbus, projektus pristato visuomenei ne tik pateikdami informaciją vivmu.lt, bet ir regioniniuose padaliniuose, vietinėse girininkijose ir susitikimuose su vietinėmis bendruomenėmis. Tokie susitikimai itin daug dėmesio sulaukia dėl priemiestinių miškų tvarkymo – jie dažniausiai patenka į rekreacinių miškų grupę. Neseniai tokie viešinimo ir diskusijų susitikimai įvyko su Kulautuvos (Kauno m. savivaldybė), Balsių (Vilniaus m. savivaldybė) bendruomenėmis.

„Miškotvarkos mokslinei techninei tarybai patvirtinus rodiklius, pilnai parengtas valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas pristatomas viešam svarstymui. Skelbimai apie parengtą projektą ir galimybę su juo susipažinti (ne trumpiau kaip 10 darbo dienų), viešo svarstymo vietą ir laiką talpinami interneto tinklalapyje (šiuo atveju www.vivmu.lt) ir vietinėje spaudoje. Taip pat nurodoma kontaktinė informacija, kad suinteresuoti asmenys galėtų teirautis apie projektą arba teikti savo pastabas ir pasiūlymus“, – informuoja pašnekovas.

Pasibaigus viešam svarstymui, visuomenei pateikus savo nuomonę ir pastabas, valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas kartu su recenzija bei viešo svarstymo išvadomis ir pasiūlymais teikiamas derinti Valstybinei miškų tarnybai: tikrinamas suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumas, jų atitikimas teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams, ūkinės veiklos apribojimams saugomose teritorijose ir kita. Atradus neatitikimų, projektas grąžinamas taisyti.

„Galutinai suderintus valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektus tvirtina LR Aplinkos ministras. Valstybinė miškų tarnyba registruoja valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektus Valstybės miškų kadastre“, – komentuoja A. Galaunė.

Planuoja koreguoti Miškų įstatymą

Pastaruoju metu visuomenei diskutuojant apie miškų kirtimus, keliamas klausimas, ar kertant Lietuvos miškus pakankamai įvertinamas poveikis aplinkai. Aplinkos ministerija informuoja, kad nors papildoma procedūra – poveikio aplinkai vertinimas – pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą rengiant vidinės miškotvarkos projektus neprivaloma (jeigu nenumatoma miško žemės paversti į kitas naudmenas), šiuo metu egzistuojanti miškotvarkos projektų derinimo sistema efektyviai užtikrina, kad būtų laikomasi būtinų aplinkos apsaugos standartų planuojant miško kirtimus.

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė?
© Mindaugas Milinis

Tačiau vis dėlto, atsižvelgianti į aplinkosaugininkų ir miško gynėjų pastabas dėl šiuo metu galiojančios valstybinių miškų kirtimo ir miškotvarkos projektų rengimo tvarkos, Aplinkos ministerija kartu su kitomis miškotvarkos institucijomis ruošia pakeitimų. Šiuo metu yra rengiamos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis ūkinė veikla skirtingose miškų grupėse būtų griežčiau reguliuojama. Miško kirtimų ribojimai rengiami aplinkos ministro sudarytos darbo grupės siūlymais, siekiant biologinės įvairovės miškuose išsaugojimo.

Vienas svarbesnių rengiamose Miškų įstatymo pataisose numatomų ribojimų –– rekreaciniuose miškuose – II miškų grupėje – drausti visus pagrindinius miško kirtimus. Išskirtiniais atvejais būtų leidžiami tik sanitariniai miško kirtimai. Ne mažiau reikšmingas siūlymas drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose – III miškų grupėje. Išimtis būtų taikoma tik tuomet, kai to reikėtų miškui atkurti.

Ūkinės paskirties miškų grupės regioninių parkų valstybiniuose miškuose plynųjų kirtimų plotą siūloma sumažinti daugiau nei dvigubai – nuo dabar esančių 8 iki 3 hektarų.

Pažymėtina ir tai, kad paukščių apsaugai svarbiose teritorijose visus miško kirtimus ir medienos ištraukimą siūloma drausti nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos.

Aplinkos ministerijos nuomone, šie apribojimai turėtų būti taikomi ir valstybiniams miškams, ir privačių miškų valdų savininkams, keičiant atitinkamus teisės aktus. Parengti reikiamas Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų pataisas ketinama iki šių metų pabaigos. Miškų įstatymo pataisoms turės pritarti ir LR Seimas.

Privatūs miškai taip pat prižiūrimi

Privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų rengimą reglamentuoja Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro įsakymu. Kaip GRYNAS.lt informuoja Valstybinės miškų tarnybos direktorius Albertas Kasparavičius, miškotvarkos projektai privačiuose miškuose rengiami vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis. Jis išskiria svarbiausius etapus: „Miško savininkas ar jo įgaliotas atstovas susitaria su asmeniu, turinčiu teisę rengti Projektus, dėl jo rengimo. Pagrindas Projektui rengti yra jų abiejų rašytinė sutartis dėl Projekto parengimo; projekto rengėjas susirenka visą reikiamą informaciją (nuosavybės dokumentai, žemės planai, suprojektuotos ir įvykdytos ūkinės priemonės aplinkinėse valdose) projektui rengti; atliekama miško inventorizacija; parengiamas projektas; savininkas supažindinamas su projekto sprendiniais (dėl ūkinių priemonių projektavimo Projekto rengėjas ir savininkas gali apsitarti ir anksčiau); su savininku suderintas Projektas pateikiamas derinti ir tvirtinti Valstybinei miškų tarnybai. Kartu su projektu pateikiami ir skaitmeniniai projekto duomenys. Dažniausiai Projektai rengiami naudojant projekto autoriaus atliktą miško inventorizaciją. Kartais naudojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenys.“

Miško kirtimas
Miško kirtimas
© AM

A. Kasparavičius tęsia, kad šiuo metu projektai dažniausiai rengiami dešimčiai metų. Mažesnėms nei 10 hektarų privačių miškų valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei projektai gali būti rengiami dvidešimčiai metų.

Kitaip nei rengiant valstybinių miškų miškotvarkos projektus, projekto, parengto privačiam miškui, derinti su visuomene ar su mokslo institucijomis nėra privaloma (tokios procedūros teisės aktai nenumato). Tačiau miško savininkas tai gali atlikti savo iniciatyva, jei tokį poreikį turi. Jei privataus miško patenka į saugomą teritoriją, Valstybinės miškų tarnybos specialistai gautą projektą pateikia derinti atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai ar kitam jos steigėjui. Jie turi pateikti išvadą ar pritaria projekto sprendiniams. Gavus neigiamą išvadą, projektas Valstybinės miškų tarnybos nėra derinamas ir negali būti vėliau įgyvendinamas.

Tiesa, privačių miškų miškotvarkos projektų priežiūra Lietuvoje taip pat yra. Kaip informuoja Valstybinė miškų tarnyba, projektas yra pagrindas leidimams kirsti mišką išduoti. Ar miškas kertamas pagal išduotą leidimą, o vėliau ar yra atkurtas (per 3 metus) projekte numatytu būdu prižiūri Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pastatyti brakonierių tinklai užšalo po ledu (16)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos Gyvosios gamtos...

Miškininkai nemokamai dalins eglių šakas: kokias kalėdines dekoracijas iš jų galima pasidaryti? dalinimo vietų sąrašas (28)

Kalėdoms sparčiai artėjant, pradedame sukti galvas, kaip papuošti savo namus. Šį galvosūkį...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (112)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu (33)

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena...

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė? (107)

Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba ....

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (11)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (107)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (112)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (359)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (29)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (27)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (113)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (690)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (668)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...