Banginių medžiotojams - tarptautinio teismo antausis

Jungtinių Tautų Tarptautinis Teisingumo teismas nusprendė, jog Japonijos vyriausybė privalo sustabdyti banginių medžioklės programą vykdomą Antarktidos vandenyse. Teismo teigimu, nėra įrodymų, jog programa yra naudinga mokslui, kaip iki šiol tvirtino japonai.

Teismo sprendimas asocijuojasi su primestais svetimais papročiais

Tarptautinis Teisingumo teismas pritarė Australijos, kuri pateikė bylą svarstymui dar 2010 m. gegužę, pozicijai. Australijos vyriausybės atstovų teigimu, Japonija banginių medžioklę vykdo ne moksliniais tikslais, kaip tvirtina Tokijo aukšti pareigūnai. Pasak australų, mokslinė programa yra tik priedanga komercinei banginių medžioklei.

Pirmadienį, kovo 31 d., vyriausiasis teisėjas Peteris Tomka skelbdamas sprendimą sakė, jog 12 iš 16 teisėjų balsavo už tai, kad Japonija atšauktų visus banginių medžioklės Pietų vandenyne leidimus ir licenzijas bei nebeišduotų naujų.

Teismo sprendime rašoma, jog Japonija nuo dabar vykdomos programos pradžios 2005 m. jau sumedžiojo 3,6 tūkst. mažųjų ruožuočių (angl. minke whales), tačiau sugebėjo išspausdinti vos 2 straipsnius moksliniuose žurnaluose. Teismo teigimu, sugauti gerokai mažesni kiekiai kitų rūšių banginių, pavyzdžiui, nykstančių finalų, išvis negali duoti jokios mokslinės naudos.

Teismas taip pat pasigedo įrodymų patvirtinančių japonų teiginius, jog tyrimai negali būti atliekami gyviems gyvūnams.

Japonijos atstovai išgirdę teismo sprendimą sakė, jog jo laikysis, tačiau pridūrė, kad yra labai nusivylę. Japonų teigimu, Australijos iškeltas ieškinys buvo bandymas primesti savus papročius ir kultūrą. 

Tarptautinio Teisingumo teismo sprendimas yra privalomas ir neskundžiamas. 

Banginių mėsa nėra populiari

Japonija ne kartą konfliktavo su Australija ir kitomis Vakarų valstybėmis, kurios stipriai priešinasi banginių medžioklei. Japonų teigimu, mažųjų ruožuočių ir keleto kitų medžiojamų rūšių populiacijos yra didelės ir sumedžiojami kiekiai didelės įtakos joms nedaro. 

Japonija 1986 m. pasirašė tarptautinį banginių medžioklės moratoriumą, tačiau ir toliau vykdė medžioklę Ramiojo vandenyno šiaurėje ir pietuose pasinaudodami išimtimi suteikta moksliniams tyrimams. Norvegija ir Islandija, kitos dvi pagrindinės banginius medžiojančios šalys, nėra pasirašiusios moratoriumo ir atvirai vykdo komercinę medžioklę. Joms teismo sprendimas netaikomas, nes jos medžioklės moksliniais tikslais nevykdo. 

Norvegijos pernai vasarą nustatyta mažųjų ruožuočių kvota šiaurės Atlante buvo 1286 banginiai. Tačiau žvejai retai pagauna tiek gyvūnų, kiek leidžiama, nes paklausa paskutiniais metais smarkiai sumažėjo.

Tokios tendencijos stebimos ir Japonijoje, kur sumedžiotų banginių mėsa taip pat yra parduodama vartotojams. Visuomenės apetitas banginių mėsai čia yra gerokai sumažėjęs – Japonijos vyriausybės duomenimis, 2012 m. uostų šaldikliuose buvo saugoma beveik 4,6 tūkst. tonų neparduotų banginių produktų. Manoma, jog teismo sprendimas visuomenėje pasipriešinimo nesulauks. 

„Greenpeace“ atstovas Jungtinėje Karalystėje Willie MacKenzie pasveikino Tarptautinio Teisingumo teismo sprendimą: „Mitas, jog ši medžioklė turėjo kažkokį ryšį su moksliniais tyrimais, dabar yra paneigtas kartą ir visiems laikams“, - sakė jis. 

„Banginių medžioklė yra labai atidžiai stebima tarptautinės bendruomenės ir požiūris į tebemedžiojančias šalis vis griežtėja, mažinant galimybes tuo užsiimti“, - pridūrė Pasaulinės gyvūnų apsaugos organizacijos aplinkosaugos aktyvistė Claire Bass. 

Parengta pagal reuters.com, bbc.co.uk ir theguardian.com medžiagą