aA
Balandžio pradžioje pasirodė žinia, kad Seime norima įteisinti medžioklę strėlėmis bei prožektoriais. Toks pasiūlymas susilaukė itin greitos visuomenės reakcijos: peticiją prieš šį siūlymą jau spėjo pasirašyti virš 44 tūkstančių žmonių.
Medžioklė lankais
© Shutterstock

Ažiotažą sukėlusį pasiūlymą Seimui pateikė 4 valstiečiai, vienas socialdemokratas bei vienas konservatorius. Pateiktame siūlyme siekiama įteisinti Lietuvoje 2004 metais uždraustą medžioklę lankais. Taip pat norima įteisinti plėšrūnų medžioklę prožektoriais. Šiuo metu Lietuvoje prožektoriais galima medžioti tik šernus.

Peticijoje yra aiškiai surašyti argumentai, kodėl tokie medžioklės būdai yra laikomi barbariškais ir net prieštaraujančiais Europos Sąjungos gamtosauginiams teisės aktams. Siekdami išsiaiškinti, ar tokie medžioklės būdai tikrai yra žiaurūs, kaip mini peticijos organizatoriai, ir būtini, kaip tikina projekto teikėjai, DELFI nusprendė patikrinti peticijoje minimus svariausius argumentus. Peticiją galite pamatyti čia.

Bandoma įteisinti Lietuvoje seniai uždraustą medžioklės būdą
© Organizacijos nuotr.

Neetiškas ir žiaurus elgesys su gyvūnais?

Peticijoje teigiama, kad norint nušauti žvėrį su lanku, medžiotojas turi būti labai įgudęs. „Šaunant iš lanko yra labai didelė rizika tik sužeisti žvėrį. Jam pribaigti gali reikti daug šūvių arba jis pabėgs ir dvės kančiose nuo patirtų traumų. Todėl medžioklė lanku yra neetiška ir smarkiai padidinanti aukos kančias“, – rašoma peticijoje.

„Baltijos Vilkas“ tarybos pirmininkas bei vienas iš peticijos organizatorių Andrius Laurinavičius teigia, kad iš medžiotojų jau gavo pirmuosius argumentus. Esą strėlės dabar yra tokios, kad eina kiaurai per žvėrį ir jis nesikankina. „Tačiau problema išlieka ta pati: yra labai sunku nusitaikyti ir pataikyti. Kai tau reikia prisėlinti prie žvėries per 30-25 metrus ir pataikyti į tą mažą judantį plotelį. Tai būna, kad šauni link žvėries, o kur pataikai, tai taip ir pataikai. Todėl tose šalye, kur įteisinta tokia medžioklė, galima rasti nuotraukų, kaip vaikšto peršauti žvėrys“, – pasakoja A. Laurinavičius.

Jis taip pat su DELFI pasidalino savo turima statistika: esą šaunant lanku, 50 proc. žvėrių būna tik sužeidžiami. „Kas antras žvėris pabėga, nes būna netaiklus arba per silpnas šūvis“, – teigia A. Laurinavičius.

Bandoma įteisinti Lietuvoje seniai uždraustą medžioklės būdą
© Baltijos vilkas

Seimo narys ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, vienas iš šio projekto teikėjų, teigia, kad tokios statistikos nematęs. „Aš mačiau realią europinę praktiką. Tikimybė sužeisti žvėrį yra ir šaunant šautuvu. Ypač, jei kalbame apie medžioklę šratais, kurią dabar ir uždraudėme. Tai yra medžiotojo atsakomybės, profesionalumo ir įgūdžių klausimas. Tikriausiai ta statistika, kiek sužeidžiama su ginklais, nedaug skiriasi nuo tos, kur su strėlėmis“, – sako K. Mažeika ir tikina – visi norintieji medžioti lankais privalės baigti mokymus ir išlaikyti egzaminus.

A. Laurinavičiaus pateiktoje statistikoje nurodoma, kad šaunant šautuvu, tikimybė, kad žvėris bus tik sužeistas ir pabėgs yra 20 proc. Tiesa, šia tema mokslinių tyrimų rasti nėra lengva.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas teigia, kad tiesos A. Laurinavičiaus teiginiuose yra.

Anot jo, medžiotojų ir žvejų draugijai nėra labai aktualu, ar bus tokia medžioklė įteisinta, ar ne. „Kur kas svarbiau, kad nelakstytų sužeisti žvėrys“, – sako B. Bradauskas. Jis teigia, kad įteisinus tokią medžioklę, pats ja neužsiimtų, tačiau tarptautinėje erdvėje atrodytume geriau. Beveik visose ES šalyse tokia medžioklė įteisinta.

Bronius Bradauskas
Bronius Bradauskas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Tačiau K. Mažeika sako, kad įteisinus medžioklę lankais, tokių medžiotojų profesionalumas būtų griežtai reguliuojamas: esą bus egzaminavimas, įgūdžių atnaujinimas ir kitos procedūros, kurios užtikrins medžiotojų profesionalumą. Taip pat esą atsirastų galimybė žmonėms užsidirbti – prireiktų tų pačių egzaminuotojų, mokytojų. „Tai tikrai nėra kažkoks grįžimas prie akmens amžiaus laikų, kai buvo medžiojama su savadarbiais lankais“, – tikina Seimo narys. Žmonės, anot K. Mažeikos, prisiminę J. Biliūno „Kliudžiau“, labai emocionaliai reaguoja.

„Pirmiausiai pažymiu, kad negalėsime pritarti projektui, jeigu nebus tinkamai pasirengta tokiai naujovei. Reikia atlikti daug namų darbų, manau, kad medžiojimo su lanku klausimas kelia per didelį visuomenės susirūpinimą, todėl negalima priimti sprendimo tinkamai nepasirengus.

Tose šalyse, kur toks medžioklės įrankis leidžiamas, keliami griežti reikalavimai naudojamoms strėlėms, lankų galingumui, lankininkų pasiruošimui, kurį jie turi įrodyti išlaikydami egzaminus.
Jeigu tokiam sprendimui leisti medžioklę su lanku Lietuvoje vis dėlto būtų pritarta, jam įgyvendinti reiktų atitinkamo laikotarpio pasiruošti – ne mažiau nei dviejų metų“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Domantas Pipas

Tėra pramoga

Ministras primena, kad medžioklė lanku buvo uždrausta 2004 metais. „Mano kolegų, dirbančių ministerijoje ilgesnį laiką teigimu, medžioklės su lankais buvo atsisakyta dėl politinių motyvų, tačiau aiškių įrodymų, kad su šiuo ginklu netinkamai elgiamasi, tuo metu nebuvo pateikta“, – komentuoja K. Navickas.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė bei A. Laurinavičius tikina, kad medžioklė lankais tėra pramoga ir nieko bendro su gamtosauga neturi. Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas bei Medžioklės ir žvejybos draugijos ekspertų komisijos narys Alius Ulevičius tikina, kad medžioklė lankais sėkmingai egzistuoja pasaulyje. Anot jo, tokių medžioklių įteisinimas priklauso nuo visuomenės grupių poreikių. „Jei toks poreikis egzistuoja, tai turime diskutuoti“, – teigia dėstytojas.

Pasiteiraujame K. Mažeikos, ar išties yra poreikis. „Be abejo. Mes turime profesionalius valstybinius medžioklės plotus. Matome, kad iš to būtų pajamos į biudžetą. Galbūt atvažiuotų ir užsienio medžiotojai, kurie propaguoja tą medžioklę. Mes čia dviračio neišradinėjam, paimam gerąją praktiką ir darom, kad visiems būtų gerai, nes ištekliai yra valstybės. Todėl turime juos eikvoti teisingai ir gauti maksimalią grąžą“, – tikina politikas.

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau B. Bradauskas teigia, kad tokiai medžioklei poreikio Lietuvoje nelabai yra. „Tie medžiotojai turėtų būti profesionalai, kurie yra išlaikę tinkamus egzaminus. Aš nemanau, kad Lietuvoje masiškai tai bus daroma. Atsiras 10-20 žmonių“, – sako B. Bradauskas ir pastebi, kad medžioklė lankais yra labai brangi, tad net ne visi norintys galės ja užsiimti.

„Iš patikimų šaltinių, pvz., tarptautinių lankininkų organizacijų tinklalapių, žinoma, kad medžioklės su lanku būdas yra mažiau efektyvus nei su ugniniais ginklais. Net iki 20 kartų daugiau laiko tenka paaukoti, kol sumedžiojamas tas pats laimikis, lyginant medžiojimą su įprastais šautuvais. Taip svarstant galima prieiti išvadą, kad jeigu medžiotojui nėra svarbu būtinai sumedžioti laimikį ir jam patinka ilgiau trunkantis tykojimas, ilgesnis ir sunkesnis pasiruošimas, neturėtume jam to drausti“, – pastebi ministras K. Navickas.

Nuotraukos – netikros?

Esą peticijos organizatoriai bandė susisiekti su K. Mažeika, tačiau pokalbis nebuvo produktyvus. „Jis teigia, ir tai galite pamatyti ir jo feisbuko paskyroje, kad nuotraukos su sužeistais gyvūnais – netikros. Bandėme mes užmegzti kontaktą, bet pasakymai, kad viskas čia bus gerai, kad nuotraukos netikros, kad bandome imituoti problemą nepadėjo išspręsti nieko“, – pamena A. Laurinavičius.

K. Mažeika tikina, kad nuotraukos, matomos peticijos puslapyje, netikros. Pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, kažkas leistų laiką ir gamintų netikras nuotraukas, K. Mažeika sako, kad yra organizacijų, kurios visai nori uždrausti medžioklę. „Bet šiuo atveju pagrindinis tikslas yra parodyti tą strėlę. Bet jei mes kalbame apie medžioklei skirtas strėles, tai jos po smūgio ištykšta į gabalus arba kiauriai praeina. Kai kurios gal ir tikros, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, katiną mačiau, tai ta strėlė yra mėgėjiška, kurią gali pamatyti bet kurioje parduotuvėje, ji skirta šaudyti į taikinį, o ne medžioklei. Tai su bet kokiu kitu buitiniu įrankiu gali padaryti žalą gyvūnui ir parodyti, kad tai yra baisus daiktas ir jis naudojamas ne pagal paskirtį“, – sako Seimo narys.

Peticijoje surinktų parašų skaičius K. Mažeikai spaudimo nedaro. „Galbūt tik vidinį pyktį sukelia žmonių nežinojimas ir tos netikros nuotraukos ar nuotraukos, kuriose matomi pažeidimai. Aišku, toks ir buvo siekis, kad kuo daugiau žmonių ją pasirašytų“, – teigia jis ir primena, kad ir toliau vyks diskusijos, o galutinį sprendimą priims visa Seimo salė, argumentus išsakys visos pusės.

Pažeidžia tarptautinius susitarimus

Pataisoje siūloma įteisinti ne tik medžioklę lankais, tačiau ir plėšrūnų medžioklę naudojant naktinius prožektorius. Šiuo metu taip medžioti galima tik šernus.

Peticijoje teigiama, kad tokia medžioklė – naikinimo būdas. „Dirbtinės šviesos šaltiniai pagrindiniame ES gamtosaugos dokumente – Buveinių direktyvoje – yra priskirti prie naikinimo priemonių ir draudžiami, nes šviesos apakinti žvėrys praranda nuovoką nebėga nuo pavojaus ir tampa lengva daug jų sumedžioti“, – rašoma peticijoje.

stirnos,gyvūnai,laukiniai,medžioklė,aplinkosauga,pavasaris,gamta
stirnos,gyvūnai,laukiniai,medžioklė,aplinkosauga,pavasaris,gamta
© DELFI / Orestas Gurevičius

K. Mažeika teigia, kad nežino, kokius teisės aktus pažeidžia toks siūlymas. Tačiau čia politikui į pagalbą ateina ministras K. Navickas. Jis paaiškina, kokius teisės aktus tai pažeistų. „Pasiūlymas įstatymu išplėsti prožektorių naudojimo atvejus leidžiant juos naudoti ir plėšriųjų žvėrių medžioklėje yra nepriimtinas dėl prieštaravimo ES Buveinių direktyvos ir Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) nuostatoms“, – paaiškina K. Navickas.

„Toks būdas yra draudžiamas, nes jis apakina žvėrį, jis sustingsta, jį lengva sumedžioti. Gali padaugėti brakonieriavimo atvejų. Yra siūlymas medžioti plėšriuosius žvėris. Nežinau koks to tikslas. Nes jie yra nemedžiojami, o saugomi. Kiaunės, šeškai, vilkai. Teikėjai argumentuoja, kad tie gyvūnai užsikrėtę pasiutlige, skleidžia ją su savo kailiu braukdami per mėlynes. Tai yra netiesa. Jau gal 3 metus nefiksuota pasiutligė. Yra kiti būdai spręsti šią problemą“, – teigia peticijos organizatorius A. Laurinavičius ir tikina, kad toks siūlymas yra nesuvokiamas.

Kitas peticijoje minimas svarus argumentas, kurį jau paminėjo A. Laurinavičius: leidžiant naudoti prožektorius vienai rūšiai, kai kitoms jie yra draudžiami, sudaromos sąlygos brakonieriavimui, nes nėra įmanoma sukontroliuoti, ar su turimu prožektoriumi apšvietus nebus šauta į kitą žvėrį.

Bandoma įteisinti Lietuvoje seniai uždraustą medžioklės būdą
© DELFI / Andrius Ufartas

K. Mažeika atsikerta, kad nuo visko vien įstatymais neapsisaugosime. „Jei žmogus nori pažeisti įstatymą, tai jis jį pažeis. Mes jau turime daugybę metų pasikartojančius medžiotojų gėrimus. Bet jų mažėja, pasikeitė medžiotojų požiūris Jie žino atsakomybes ir kas gresia už tai“, – sako Seimo narys.

Brakonieriavimo atvejų pagausėjimo nebijo ir B. Bradauskas. „Вrakonieriai nenaudos prožektorių, nes labai greitai bus sugauti, jei tik švystelės tamsoj. Jie viską daro tamsoje. Ir lankų tikrai nenaudos“, – tikina B. Bradauskas.

Peticijos organizatoriai teigia, kad tikrai nepasiduos ir toliau kovos prieš šį siūlymą, kuris jau nukeliavo į Seimą. „Buvo naktiniai taikikliai, dabar lankai ir prožektoriai. Vis atsiranda naujos priemonės. Panašu, kad nėra požiūrio, kad medžioklė yra atsakingas darbas, kuris padeda reguliuoti populiacija. Yra daroma pramoga. Norisi atsakingesnio požiūrio. Manome, kad bus tokių pasiūlymų ne vienas, bet visuomenė turi pasakyti savo požiūrį, kaip ji nori matyti savo gamtą, ką joje veikti. Tikėkimės, kad gamta yra svarbiau“, – sako A. Laurinavičius.

Esą „Baltijos Vilkas“ sulaukė aktyvios visuomenės reakcijos. „Tokio aktyvumo neturėjome. Ir skambina, ir rašo, ir klausia kodėl, kodėl jie taip savivaliauja, kokie argumentai. Mes irgi spėliojame“, – teigia A. Laurinavičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Po šalnų grybavimo sezonas nesibaigia: kokių grybų dar yra miškuose (54)

Nors naktimis jau spaudžia šaltukas, tikrieji grybavimo entuziastai vis dar traukia į miškus...

Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyksta miško tvarkymo darbai (47)

Pasibaigus vasaros poilsio sezonui, VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys...

Kas gresia, jei savo kieme užkursite rudeninį laužą? (185)

Vyresnė karta dar puikiai pamena aitrų, akis ir gerklę graužiantį „generalinės tvarkos“...

Lietuviai atranda naują pramogą: kai kurie iš to dar ir užsidirba (15)

Viešint kitose šalyse, dažnai tenka užsieniečiams apibūdinti Lietuvą. Vieni sako, kad čia...

Lietuvoje plinta vabzdžiai kanibalai (34)

Kalbėdami apie gamtos grožį, žmonės dažniausiai pastebi akivaizdžius reiškinius, augalus,...

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (104)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (68)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (73)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (115)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (16)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (71)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (8)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (208)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius (4)

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...