aA
Kiek kainuoja tyras ežero vanduo? Švarus smėlis? Neužteršta, sveika žuvis? O kiek – malonumas vėstantį vasaros vakarą drybsoti ajerais ir mėtomis kvepiančioje paupio pievoje ir svajoti? Ežeras gi pats neparduoda savo paslaugų ar prekių rinkos kainomis. Vis dėlto tai apskaičiuoti ar įvertinti įmanoma, ir tai jau daroma Lietuvoje.
© DELFI / Domantas Pipas

Gamta ir biologinė įvairovė yra žmogaus sveikatos ir gerovės pagrindas. Švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų ir ligų, klimato reguliacija, žemės ūkio kultūrų apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume.

Ekosisteminės paslaugos

Ryšio tarp žmonių gerovės ir gamtos teikinių išryškinimui mokslininkai ir aplinkosaugininkai naudoja ekosisteminių paslaugų (angl. ecosystem services) – ekosistemų funkcijų, tiesiogiai naudingų žmogui, – principą. Ekosistemos funkcijos „tampa“ paslaugomis, kai atsiranda socioekonominis interesas.

Ekosisteminės paslaugos (ESP) yra nauda ar pridėtinė vertė, kurią ekosistema teikia žmogui. Daugelis jų yra apčiuopiamos (pvz., vaistažolės, medus, pašaras ir t.t.), tačiau kita dalis – sunkiai įsivaizduojamos ir suprantamos (pvz., CO2 dujų kaupimas, vandens sugėrimas, erozijos stabdymas ar grynas oras). Mes retai susimąstome apie šias nematomas paslaugas, padedančias žmogui išgyventi.

Į klausimą, kokia yra, tarkime, pelkės vertė, skirtingi žmonės atsakys skirtingai. Ūkininkas ją vertins, kaip galimybę pasigaminti pašarų gyvuliams, turistui vertė atsiskleis per patirtus įspūdžius, ornitologui – per stebėtus paukščius, žolininkui – per vaistažolių gausą, sodininkui – per vabzdžius apdulkintojus, menininkui – per estetinį grožį, mokslininkui – per genų lobyną. Visos šios vertės vadinamos ekosisteminėmis paslaugomis.

Pasaulyje jau yra sukurtos metodikos ir schemos, kaip įvertinti ekosistemų teikiamą naudą pinigais. ES lygmeniu jau kuris laikas tai irgi daroma. Paskaičiuota, kad gamta Europos Sąjungoje (ES) sukuria per 200-300 mlrd. eurų naudos per metus. Lietuva šioje srityje dar tik žengia pirmuosius žingsnius.

„Aplinkos ministerija šiemet atliko ekspertų apklausą apie ekosistemų būklę, ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų prioritetus Lietuvai nacionaliniu mastu. Nors duomenys gana subjektyvūs (klausta tik ekspertų nuomonės), vis dėlto surinkta informacija padėjo pamatyti išsamesnį vaizdą apie mūsų aplinkos būklę: juk ministerijos specialistams atrodo vienaip, vertinant situaciją daugiau pagal statistiką, kitaip, pavyzdžiui, mokslininkams, kurie kasdien praleidžia miške, šlapžemėse ar pievose“, – GRYNAS.lt teigė programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Kristina Simonaitytė, šiuo metu Aplinkos ministerijoje kartu su Gamtos apsaugos ir miškų departamento kolegomis nagrinėjanti su ekosisteminėmis paslaugomis susijusias problemas.

Pagal apklausos rezultatus, labiausiai paveiktomis ekosistemomis ekspertų yra laikomos pievos, agrarinės, urbanizuotos ir visų tipų jūrinės ekosistemos. Tiems patiems ekosistemų tipams, ekspertų manymu, neigiamas poveikis ir toliau augs labiausiai.

(Sąlyginai) mažiausiai paveiktomis ekosistemomis laikomi krūmynai ir viržynai, miškai bei upės ir ežerai. (Sąlyginai) geriausios tendencijos, ekspertų manymu, yra šlapžemėse bei krūmynuose ir viržynuose.

ESP Klausimynas
ESP Klausimynas
© AM nuotr.

„Normalu, kad ekspertai, kurie įsigilinę į savo sritį, mato situaciją jautriau. Visi norėtume geresnės aplinkos būklės, bet, kad galėtume ją gerinti, reikia turėti išsamią bazinę informaciją ir skirti daugiau dėmesio švietimui. Lietuvoje vykdoma ir daugiau projektų, kurie ateityje padės sprendimų priėmėjams (pavyzdžiui, savivaldybių tarnautojams) labiau atsižvelgti į aplinką sprendžiant kasdienes problemas“, – sakė K. Simonaitytė.

Vertins Vilniaus ESP

Mykolo Riomerio Universiteto Aplinkos valdymo laboratorijos narė dr. Ieva Misiūnė kartu su kolegomis iš užsienio atlieka tyrimus, susijusius su miestų žaliosios infrastruktūros (Green-Blue Infrastructures, GBIs - angl.) analize. GBIs yra žalieji plotai (parkai, miškai ir kt.) ir vanduo (upės, vandens telkiniai mieste), kurie yra esminiai ekosistemų funkcionavimui mieste ir jų paslaugų teikimui. Pagrindinis jų darbo tikslas - išplėtoti realius rodiklius, kurie leistų įvertinti, valdyti ir plėtoti efektyvią žaliąją infrastruktūrą miestuose bei kitose intensyviai žmogaus naudojamose teritorijose.

„Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir šis skaičius auga. Atsparumo ir sveikos ekosistemos poreikis, biologinės įvairovės skatinimas ir žmonių gerovės gerinimas pagal įvairius ateities scenarijus ypač aktualus miestų kontekstuose, kur didžiausias gyventojų tankumas sutampa su didžiausiu poveikiu aplinkai“, – pasakojo mokslininkė.

Be Vilniaus atvejo studijos bus vykdomos ir Leipcigo (Vokietija), Gento (Belgija), Malagos (Ispanija) ir Koimbros (Portugalija) miestuose. „Vilniuje tai pat sieksime išsiaiškinti suinteresuotų asmenų požiūrį į skirtingas miesto vietas, pasižiūrėti, kur interesai sutampa, o kur kyla „konfliktai“ tarp skirtingų suinteresuotų grupių. Dėl skirtingo požiūrio neretai kyla ir problemų: kaip, kad pavyzdžiui nutiko su griūvančia Belmonto užtvanka – vieni norėjo išsaugoti, kiti pasisakė už griovimą. Šiuos skirtingus požiūrius pabandysime kartografuoti“, – pasakojo dr. I. Misiūnė.

Anot jos, Vilnius, pagal savo gyventojų skaičių, gana plačiai išsiplėtęs, todėl ir miesto valdžia dabar pasisako už miesto tankinimą. Tačiau daugėjant statybų mieste, tankėjant užstatomoms teritorijoms, neišvengiamai kils ir žaliųjų erdvių išsaugojimo klausimai. „Vilnius yra gerai žinomas kaip labai žalias miestas, čia daug parkų, miškų. Svarbu nepasiduoti savieigai ir planuoti į priekį, kad nenutiktų taip, jog kol vieni išdavinės leidimus statyboms, kiti protestuos, kodėl leidžiama pjauti medžius“, – aiškino I. Misiūnė.

Projekto metu taip pat buvo sukurta ir speciali programėlė išmaniesiems telefonams. Dėl „MapNat“ programėlės, bus siekiama ištirti miesto gyventojų požiūrį į gamtos teikiamas paslaugas ir naudą. Programėlė šiuo metu veikia ir išbandoma Leipcige, bet neilgai trukus pradės veikti ir Vilniuje. „Visi, turintys programėlę, galės įvertinti, kokią naudą gauna iš gamtos konkrečioje vietoje: pavyzdžiui, vaikštant parke galbūt įvertins estetinį grožį, švarų orą ir tylą, o tarkime miesto centre karštą dieną galės pažymėti medžių teikiamą pavėsio privalumą. Ši informacija leis pamatyti apibendrintą vaizdą mieste – kokios ESP yra svarbiausios miesto gyventojams ir svečiams, o kartu ir kokią GBI verta saugoti ar plėtoti. Tai labai svarbi informacija, nes apskaičiuoti medžio kainą vien pagal medienos kiekį – neprasminga. Duomenys leistų turėti argumentus ir sprendimų priėmėjams dėl statybų, miesto plėtros ir t.t.“, – įsitikinusi dr. I. Misiūnė.

Pasitelkia kosminius palydovus

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai kartu su kolegomis iš užsienio ieško būdų, kaip Lietuvos vakarinėje dalyje - Kuršių nerijoje, Kuršių mariose ir Nemuno deltoje - maksimizuoti gamtos teikiamas paslaugas žmonėms bei geriau apsaugoti saugomas teritorijas, pasakoja šio universiteto prof. Artūras Razinkovas-Baziukas.

„Didelė mūsų darbo dalis yra nukreipta į ateitį – siekiame įvertinti ateities ekosistemines paslaugas, išsiaiškinti ir paskaičiuoti, ko galime tikėtis vykdydami vieną ar kitas veiklas, kaip klimato kaita paveiks Kuršių neriją, marias ar Nemuno deltą, kokios bus viso to socioekonominės pasekmės?" – teigė profesorius.

Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia žvejybos sferą. „Tiek verslinė, tiek rekreacinė žvejyba šiame regione labai svarbi. Tiek vietiniams gyventojams ir verslui, kurių galbūt tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tiek kitiems Lietuvos gyventojams, kurie ten mielai atvyksta turizmo tikslais, pažvejoti. Jeigu ateityje prarasime žuvų išteklius, nesugebėsime jų išsaugoti ar gausinti – kas ištiks visą regioną, kaip jis nukentės? Lengva yra galvoti tik apie šiandieną, bet mes norime išsiaiškinti, kaip bus po 10, 20 ar 30 metų, kokios grėsmės egzistuoja ir kaip nuo jų apsisaugoti ar prie jų prisitaikyti“, – sakė prof. A. Razinkovas-Baziukas.

Tačiau mokslininką ir jo kolegas iš užsienio domina ne tik žuvys. Tiriama, kaip ateityje Kuršių marias, neriją ir Nemuno deltą paveiks potvyniai, klimato, kaita, paukščių paplitimas, gyventojų ir turistų skaičiaus kaita, dumblių žydėjimas ir t.t. Įvairūs skaičiavimai ir modeliai atliekami kompiuterių pagalba ir net pasitelkiami kosminiai palydovai.

„Padedant Europos kosmoso agentūrai renkame duomenis apie regioną iš kosmoso. Šiuolaikinės technologijos leidžia nustatyti augalijos lygį, dumblių žydėjimo mastą, orų kaitą, vėjų intensyvumą ir daug kitų dalykų. Šie duomenys vėliau naudojami kompiuteriniuose modeliuose“, – pasakojo prof. A. Razinkovas-Baziukas.

Kuršių marios iš kosmoso
Kuršių marios iš kosmoso
© AM nuotr.

Neatsiejama ekosisteminių paslaugų vertinimo dalis, kaip ir miestų atveju, yra gyventojų ir ekspertų nuomonės. „Turistas, vietinis gyventojas ir aplinkosaugininkas gali turėti labai skirtingą nuomonę apie tą pačią vietą ar veiklą saugomoje teritorijoje. Ar galime sau leisti, pavyzdžiui, didinti laivybą regione? Turistui gal ir smagu paplaukioti, vietiniam gyventojui gal tai nerūpės, o štai aplinkosaugininkas bus sunerimęs dėl taršos ar galimų avarijų. Šie skirtumai yra labai svarbūs ieškant geriausių sprendimų. Jeigu atsižvelgsime tik į vienos iš suinteresuotų pusių nuomonę – kentės kitos. Geriausia, kai įmanoma juos suderinti“, – įsitikinęs mokslininkas.

„Kiekvienai saugomai teritorijai būdingi savi ekologiniai iššūkiai, dėl kurių būtina prognozuoti būsimus žmonių veiklos ir klimato kaitos padarinius bei pasiūlyti sprendimų jų valdymui. Kuršių marių regiono ypatumas – potvyniai, kurie lemia ir nuo jo priklausančių ekosisteminių paslaugų kaitą, o potvynio kaitos vertinimui pasitelkiamos palydovinės nuotraukos. Paskutiniu metu tokiems tyrimams Europoje skiriama daug dėmesio, labai gerai, kad ir Lietuva į juos įsitraukia. Turime nuostabią gamtą, bet ji labai jautri aplinkos poveikiui ir žmonių veiklai. Vien tik tai pasakyti neužtenka. Reikia turėti duomenis, įrodymus, argumentus. Tuomet daug lengviau tai paaiškinti gyventojams ar politikams. Be to, tai padės atkreipti ir tarptautinės bendruomenės dėmesį į Kuršių marių regiono problematiką, o tai, tikiuosi, padės dar geriau jį apsaugoti ir išsaugoti ateities kartoms“, – teigė prof. A. Razinkovas-Baziukas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Miškininkai nemokamai dalins eglių šakas: kokias kalėdines dekoracijas iš jų galima pasidaryti? dalinimo vietų sąrašas (9)

Kalėdoms sparčiai artėjant, pradedame sukti galvas, kaip papuošti savo namus. Šį galvosūkį...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (106)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu (33)

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena...

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė? (104)

Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba ....

Miestai turi keistis neatpažįstamai: sodai ant stogų ir pelkės didmiesčiuose (24)

Visas pasaulis pripažįsta klimato kaitos procesus ir stebi jos padarinius. Vyksta intensyvios...

Top naujienos

Anglijoje išžagintos ir nužudytos 14-metės byloje – motinos liudijimas: ji kėlė labai daug rūpesčių (91)

14-metės iš Lietuvos, kuri buvo nužudyta Vulverhamptone, Jungtinėje Karalystėje, motina...

Šūviai Kalėdų mugėje Strasbūre: skaičiuojami nukentėję skelbiama apie vieną žuvusįjį (61)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

Gyvai / Europos taurės dvikova Italijoje: „Fiat“ – „Rytas“ (16)

Vilniaus „Rytas“ (3-5) antradienį išvykoje kimba į atlapus Europos taurės D grupėje dar nė...

Ekspertai įvertino Statkevičiaus ir Janus rietenas: kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas (333)

Pirmadienio vakarą viešai skalbinius džiaustę dizaineriai Juozas Statkevičius ir Julija Janus...

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (152)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Geriausią sezoną Kinijoje žaidžiantis Motiejūnas patyrė traumą (15)

Donatas Motiejūnas šios dienos rungtynėse sužaidė vos 12 minučių, o kaip praneša Kinijos...

Valstybės politika žeidžia studentą: kodėl skatinama būti išlaikytiniu? (8)

Esu paskutinio kurso dieninio skyriaus magistrantas. Prieš kelias dienas netekau darbo. Kaip žinia,...

Išskirtinio muziejaus idėją Rokiškiui dovanojęs italas: prakartėlė nėra tik religinis simbolis

Italas kūrėjas, mecenatas Angelo Frosio Rokiškiui dovanojo unikalią idėją: jo dėka Rokiškio...

Įvertino „Barclays“ pasitraukimą: taip gerai Lietuvoje jau seniai nebuvo – bus dar daug kitų (93)

Daliai žmonių pradėjus skambinti pavojaus varpais, kad „ Barclays “ – tik pirmoji kregždė,...