aA
Baltijos jūros meškeriotojai nusprendė, kad jie, palyginti su žvejais verslininkais, yra ignoruojami, todėl iškėlė naujus reikalavimus. Žvejai nori sugauti daugiau jūrinių žuvų nei leidžiama, gaudyti mažesnes, nei numato dabartinės taisyklės ir neštis namo tokias žuvis, kokias dabar reikalaujama paleisti atgal į vandenį. Vis tik jūrinę žvejybą reglamentuojantys pareigūnai kai kuriuos pasiūlymus vertina atsargiai.
Žvejyba nuo Palangos tilto
Žvejyba nuo Palangos tilto
© GRYNAS.lt nuotr.

Meškeriotojai prašo išpildyti 6 norus

 Lietuvos meškeriotojų sąjunga pastebėjo pastaruoju metu gaunanti daug jūros pakrantėje meškeriojančių žmonių skundų dėl tam tikrų mėgėjiškos žvejybos taisyklių nuostatų. Todėl žvejų atstovai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu pakeisti kai kurias taisykles bei draudimus.

Meškeriotojų sąjungos atstovai paprašė šešių pakeitimų:

-panaikinti draudimą gaudyti ne mažesnes nei 21 cm plekšnes;

-leisti sugauti 2 lašišas ar 2 šlakius bei leisti juos pasiimti, jei žuvis yra iki 60 cm dydžio (iki šiol buvo galima sugauti tik vieną šios rūšies žuvį, ne mažesnę nei 65 cm);

-panaikinti ungurių žūklės draudimą;

-otų žvejybos draudimą suvienodinti su jų verslinės žūklės draudimu pradedant nuo birželio 1 dienos;

-nenustatyti menkėms 15 vnt. pagavimo per dieną limito, jį pakeisti 20 kg limitu arba menkėms taikyti tą patį 15 kg limitą kaip ir kitoms jūroje gaudomoms žuvims, bet pradėti platinti meškeriotojams licencijas, leidžiančias pagauti papildomus 15 kg menkių per dieną už papildomą mokestį;

- draudimą gaudyti ne mažiau kaip 50 metrų atstumu nuo ne mėgėjų žvejybos įrankių pakeisti draudimu žvejoti ne mažesniu nei 10 metrų atstumu.

„Norėtume pastebėti, kad dauguma minimų ir šiandien galiojančių draudimų nėra taikomi meškeriotojams kaimyninėje Latvijoje ir tokiu būdu meškeriotojai tarsi yra verčiami važiuoti meškerioti į Latvijos pajūrį bei pirkti latviškus meškeriojimo leidimus“, - į Žemės ūkio ministerijos, reglamentuojančios mėgėjišką žūklę Baltijos jūroje, vadovus kreipėsi Meškeriotojų sąjungos pirmininkas Saulius Mikalauskas.

Tie pokyčiai, kurie susiję su menkėmis, yra realūs. Juo labiau, kad kvota nėra išgaudoma. Visgi mėgėjiška žvejyba neturi tapti versline. Tobulėjant žvejybos įrankiams visiškai liberalizavus šį kiekį, mėgėjiška žvejyba taptų versline. Visgi reiktų nuspręsti, koks skaičius būtų optimalus.
D. Nienius

GRYNAS.lt jis teigė gavęs tuo metu pareigas ėjusio, bet dabar jau atsistatydinusio Žemės ūkio viceministro Ryčio Šatkausko atsakymą, kuriame buvo padėkota už pastabas. Tačiau rašte numatyta, kad „į pateiktus pasiūlymus, neprieštaraujančius dabar galiojančių teisės aktų nuostatoms, bus atsižvelgta keičiant taisykles“.

Visgi S. Mikalauskas norėtų tiksliau žinoti, kada numatomi atsistatydinusio viceministro minėti pakeitimai: „Bet kada bus tie pakeitimai – neaišku. Gal tai įvyks ir po penkerių metų

Šviežiai sugauta jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) / Holas Latham nuotr.
Šviežiai sugauta jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) / Holas Latham nuotr.
© Jūrų muziejaus nuotr.

,“ - viceministro atsakymu nebuvo visai patenkintas Lietuvos meškeriotojų sąjungos pirmininkas.

Pašnekovas svarstė, kad pritarus meškeriotojų siūlomiems pakeitimams, jūros ištekliams pakenkta nebus. „Pavyzdžiui, dabar negalima gaudyti mažesnių nei 21 cm plekšnių. Bet jos labai giliai prarija kabliuką, tad paleisti taip sumaitotą žuvį nėra jokios prasmės – ji vargiai išgyvens. Be to, kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje plekšnių dydžio apribojimų nėra. Dėl ungurių taip pat keista, kad juos vidaus vandenyse galima gaudyti, o jūroje mėgėjai jų žvejoti negali. Menkių taip pat būtų galima pagauti daugiau, nes menkių kvota vis tiek neišnaudota. O lašišų ir šlakių, manome, būtų galima pagauti po dvi, nes sugaunamos jūroje mažesnės. 65 centimetrų dydis yra kiek per didelis, nes į tą ribą patenka mažai sugautų žuvų“, - sakė S. Mikalauskas.

Kai kam pritarti negalėtų

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius teigė, kad meškeriotojų pasiūlymai gauti, tačiau kol kas galutinio sprendimo dar nėra. Jis pripažino, kad vieniems pasiūlymams būtų galima pritarti, tačiau yra punktų, kurie greičiausiai išliks nepakitę. Ir čia pat pašnekovas pažymėjo, kad mėgėjiška žūklė negali tapti versline.

„Tie pokyčiai, kurie susiję su menkėmis, yra realūs. Juo labiau, kad kvota nėra išgaudoma. Visgi mėgėjiška žvejyba neturi tapti versline. Tobulėjant žvejybos įrankiams visiškai liberalizavus šį kiekį, mėgėjiška žvejyba taptų versline. Visgi reiktų nuspręsti, koks skaičius būtų optimalus. Dėl to reikės pasitarti su Aplinkos ministerija“, - sakė departamento vadovas.

Lietuvoje lašišų ir šlakių ištekliai atkuriami dirbtinai, todėl neplanuojama intensyvinti jų žvejybos
Lietuvoje lašišų ir šlakių ištekliai atkuriami dirbtinai, todėl neplanuojama intensyvinti jų žvejybos
© DELFI / Tomas Vinickas

Tuo tarpu mažesnių nei 21 cm plekšnių Žemės ūkio ministerija neketina leisti gaudyti. „Ši riba greičiausiai nebus keičiama, kad nebūtų piktnaudžiaujama išimtimis“, - dėstė D. Nienius.

O dėl lašišinių žuvų galutinį žodį turi tarti mokslininkai. Pašnekovas sakė, kad tai yra diskutuotinas klausimas, kadangi skiriama daug lėšų šios rūšies dirbtiniam atkūrimui. „Tam valstybė skiria labai daug pinigų. Todėl tikriausiai visiškas liberalizavimas nebūtų prasmingas“, - aiškino departamento vadovas.

Norėtume pastebėti, kad dauguma minimų ir šiandien galiojančių draudimų nėra taikomi meškeriotojams kaimyninėje Latvijoje ir tokiu būdu meškeriotojai tarsi yra verčiami važiuoti meškerioti į Latvijos pajūrį bei pirkti latviškus meškeriojimo leidimus.
S. Mikalauskas

Ungurių žvejyba taip pat diskutuotinas klausimas, kadangi, D. Nieniaus teigimu, jie vėlgi yra specialiai auginami ir leidžiami į vandens telkinius: „ES ir Lietuvos lėšomis vykdomas ungurių atstatymo planas. Todėl čia reikėtų platesnės diskusijos.“

Ungurius meškeriotojai gali gaudyti vidaus vandens telkiniuose, bet ne Baltijos jūroje
Ungurius meškeriotojai gali gaudyti vidaus vandens telkiniuose, bet ne Baltijos jūroje
© I. Labutytės nuotr.

Užtat dėl otų žvejybos pašnekovo nuomonė sutapo su žvejų. Anot jo, tiek žvejams verslininkams, tiek ir meškeriotojams turėtų būti leidžiama juos žvejoti tuo pačiu metu.

Tačiau D. Nienius abejojo, ar verta meškeriotojams leisti artintis pernelyg arti žvejybos tinklų. „Čia yra amžina priešprieša tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų. Tokiu būdu būtų galimybė įsivelti į konfliktą“, - svarstė pašnekovas.

Aplinkos ministerija siekia žvejus mėgėjus priglausti po savo sparnu

Pasidomėjus, ką apie meškeriotojų pasiūlymus mano Aplinkos ministerija, viceministras Linas Jonauskas pirmiausia teigė, kad ministerija planuoja žvejus mėgėjus perimti savo globon. Anot jo, perėmus šią sritį iš Žemės ūkio ministerijos ir pasitarus su mokslininkais, mėgėjiškos žūklės tvarka Baltijos jūroje būtų peržiūrėta.

Nemanau, kad gera idėja žvejoti prie pat tinklų. Kam grūstis? Juk jūra didelė.
Linas Jonauskas

„Aplinkos ministerija yra parengusi Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimą ir netrukus teiksime Vyriausybei projektą, kuriame, be kitų pakeitimų, numatoma, kad mėgėjiškos žūklės reglamentavimas būtų grąžintas Aplinkos ministerijai. Tokiu būdu mes patys svarstytume žvejų prašymus. Kiek man teko girdėti, Žemės ūkio ministerija perdavimui neprieštarauja. Aš manau, kad įsigaliojus naujai tvarkai būtų daugiau tvarkos ir susikalbėjimo. Jei viskas gerai, nauja tvarka turėtų įsigalioti rudenį“, - aiškino L. Jonauskas.

Visgi jis iš karto įspėjo, kad į visus žvejų prašymus atsižvelgta nebūtų. Svarstant, ar leisti gaudyti mažesnes nei 21 cm plekšnes, viceministro teigimu, pirmiausia reikia sužinoti mokslininkų nuomonę. „Teko girdėti, kad plekšnės giliai prarija kabliukus. Bet vis tiek reikia gauti informaciją iš ichtiologų, kaip didesnis plekšnių sugavimas paveiks jų populiaciją ir jūrą“, - aiškino pašnekovas, pridėjęs kad pagrindinis vienas pagrindinių prioritetų - leisti žuviai bent kartą išneršti.

Žemės ūkio ministerijos atstovas baiminasi, kad mėgėjams prisiartinus per arti verslininkų tinklų vėl paaštrėtų konfliktai.  M. Milinio nuotr.
Žemės ūkio ministerijos atstovas baiminasi, kad mėgėjams prisiartinus per arti verslininkų tinklų vėl paaštrėtų konfliktai. M. Milinio nuotr.
© GRYNAS

O dėl lašišų ir šlakių bei žvejybos arčiau verslininkų tinklų jis žvejų nuomonės nepalaikė „Šituo klausimu mano ir Lietuvos meškeriotojų sąjungos nuomonės skirtųsi. Mano nuomone, pakanka sugauti po vieną žuvį. O atstumą iki tinklų reikėtų derinti su žvejais verslininkais, nes tai liečia ir juos. Nemanau, kad gera idėja žvejoti prie pat tinklų. Kam grūstis? Juk jūra didelė. Be to, žvejams mėgėjams tinklai kelia šiurpulį,“ - dėstė viceministras.

Kitiems siūlymams L. Jonauskas linkęs pritarti, tačiau pažymėjo, kad bet kokiu atveju bus konsultuojamasi su mokslininkais. Taip pat, jo teigimu, nebus leista, kad mėgėjiška žūklė taptų versline: „Otų žvejybai žvejams mėgėjams ir verslininkams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Unguriai yra mėgėjiškos žūklės objektas, todėl nežinau, kodėl jų negalima gaudyti jūroje. Dažnai žvejai skundžiasi, kad sugaunamos tik mažos menkės. Todėl, manau, būtų galima jų leisti sugauti daugiau,“- teigė L. Jonauskas.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

3 žingsniai, nuo kurių prasideda verslo tvarumas

Didžiosios tarptautinės kompanijos savo veiklą kryptingai vykdo judėdamos tvarumo link....

Miškininkų darbymetis: kur keliauja miškininkų surinkti kankorėžiai ir kam jie aižomi (1)

Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas....

Populiarėja naujas būdas panaudoti plastiko atliekas: įmonė išbandė kai ką naujo (7)

Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama...

Klaipėdoje – neeilinė gelbėjimo operacija: fontane rastas vėžlys (3)

Pasitaiko atvejų, kai kasdienius darbus paįvairina išties netikėtos užduotys. Taip nutiko ir...

Kuršių nerijos miškuose prasidėjo kirtimai: bus išbandyta danų patirtis (28)

Kuršių nerijoje pradėti vykdyti iki kovo vidurio truksiantys kirtimo darbai. Kertamos brandžios...

Top naujienos

Paluckas atsistatydina iš LSDP pirmininko pareigų

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš...

Policija: savaitgalį įtarimų sukėlę atvejai bus atidžiai nagrinėjami, o meluojantys – baudžiami (35)

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis teigia, kad per šią savaitę apgręžta per 600...

Vyriausioji šalies epidemiologė: antroji banga Lietuvoje jau praėjo savo piką, bet iškilo trečiosios grėsmė (288)

O Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė antradienį laidoje „Delfi rytas“ sakė,...

Dulkys prognozuoja, kad karantinas bus pratęstas dar mėnesiui pokyčiai - nebent vasarį (549)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „Verslo žinioms“ teigė, kad prognozuoja karantino...

Paaiškino, kodėl nemažinami karantino ribojimai: bet kuris atpalaidavimas gali reikšti, kad rodikliai vėl blogės (42)

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, jog tiek tos pačios, tiek skirtingų lyčių asmenų...

Po paviešintų vaizdų iš Putino dvaro – audringa reakcija: kraupi beskonybė (929)

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas , kuris savaitgalį sugrįžęs į Rusiją buvo areštuotas,...

Pandemija neatbaidė tautiečių nuo darbo užsienyje: ieško ilgalaikių įsidarbinimo galimybių

Įdarbinimo užsienyje agentūrų atstovai sako, kad nors norinčiųjų išvykti į užsienį gretos...

Meteorologai žada šaltoką vasarį: ar ankstyvą pavasarį išpranašaus ateinanti barsuko diena? (37)

Visi esam girdėję liaudiškų orų spėjimų. Dalis jų nukreipti į netolimą ateitį, tokie kaip...

Armonaitė: mažiausiai trečdaliu smuko beveik 100 tūkst. įmonių apyvarta (110)

Nuo 2020 metų lapkričio iki sausio vidurio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus,...

Išvykti turėję „Vagner“ samdiniai Libijoje ketina įsikurti ilgam: palydovinės nuotraukos išduoda naujus kėslus (26)

Rusijos grupuotės „ Vagner “ kariai iškasė Libijoje didžiulį apkasą, tad darosi neramu,...