aA
Baltijos jūros meškeriotojai nusprendė, kad jie, palyginti su žvejais verslininkais, yra ignoruojami, todėl iškėlė naujus reikalavimus. Žvejai nori sugauti daugiau jūrinių žuvų nei leidžiama, gaudyti mažesnes, nei numato dabartinės taisyklės ir neštis namo tokias žuvis, kokias dabar reikalaujama paleisti atgal į vandenį. Vis tik jūrinę žvejybą reglamentuojantys pareigūnai kai kuriuos pasiūlymus vertina atsargiai.
Žvejyba nuo Palangos tilto
Žvejyba nuo Palangos tilto
© GRYNAS.lt nuotr.

Meškeriotojai prašo išpildyti 6 norus

 Lietuvos meškeriotojų sąjunga pastebėjo pastaruoju metu gaunanti daug jūros pakrantėje meškeriojančių žmonių skundų dėl tam tikrų mėgėjiškos žvejybos taisyklių nuostatų. Todėl žvejų atstovai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu pakeisti kai kurias taisykles bei draudimus.

Meškeriotojų sąjungos atstovai paprašė šešių pakeitimų:

-panaikinti draudimą gaudyti ne mažesnes nei 21 cm plekšnes;

-leisti sugauti 2 lašišas ar 2 šlakius bei leisti juos pasiimti, jei žuvis yra iki 60 cm dydžio (iki šiol buvo galima sugauti tik vieną šios rūšies žuvį, ne mažesnę nei 65 cm);

-panaikinti ungurių žūklės draudimą;

-otų žvejybos draudimą suvienodinti su jų verslinės žūklės draudimu pradedant nuo birželio 1 dienos;

-nenustatyti menkėms 15 vnt. pagavimo per dieną limito, jį pakeisti 20 kg limitu arba menkėms taikyti tą patį 15 kg limitą kaip ir kitoms jūroje gaudomoms žuvims, bet pradėti platinti meškeriotojams licencijas, leidžiančias pagauti papildomus 15 kg menkių per dieną už papildomą mokestį;

- draudimą gaudyti ne mažiau kaip 50 metrų atstumu nuo ne mėgėjų žvejybos įrankių pakeisti draudimu žvejoti ne mažesniu nei 10 metrų atstumu.

„Norėtume pastebėti, kad dauguma minimų ir šiandien galiojančių draudimų nėra taikomi meškeriotojams kaimyninėje Latvijoje ir tokiu būdu meškeriotojai tarsi yra verčiami važiuoti meškerioti į Latvijos pajūrį bei pirkti latviškus meškeriojimo leidimus“, - į Žemės ūkio ministerijos, reglamentuojančios mėgėjišką žūklę Baltijos jūroje, vadovus kreipėsi Meškeriotojų sąjungos pirmininkas Saulius Mikalauskas.

Tie pokyčiai, kurie susiję su menkėmis, yra realūs. Juo labiau, kad kvota nėra išgaudoma. Visgi mėgėjiška žvejyba neturi tapti versline. Tobulėjant žvejybos įrankiams visiškai liberalizavus šį kiekį, mėgėjiška žvejyba taptų versline. Visgi reiktų nuspręsti, koks skaičius būtų optimalus.
D. Nienius

GRYNAS.lt jis teigė gavęs tuo metu pareigas ėjusio, bet dabar jau atsistatydinusio Žemės ūkio viceministro Ryčio Šatkausko atsakymą, kuriame buvo padėkota už pastabas. Tačiau rašte numatyta, kad „į pateiktus pasiūlymus, neprieštaraujančius dabar galiojančių teisės aktų nuostatoms, bus atsižvelgta keičiant taisykles“.

Visgi S. Mikalauskas norėtų tiksliau žinoti, kada numatomi atsistatydinusio viceministro minėti pakeitimai: „Bet kada bus tie pakeitimai – neaišku. Gal tai įvyks ir po penkerių metų

Šviežiai sugauta jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) / Holas Latham nuotr.
Šviežiai sugauta jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) / Holas Latham nuotr.
© Jūrų muziejaus nuotr.

,“ - viceministro atsakymu nebuvo visai patenkintas Lietuvos meškeriotojų sąjungos pirmininkas.

Pašnekovas svarstė, kad pritarus meškeriotojų siūlomiems pakeitimams, jūros ištekliams pakenkta nebus. „Pavyzdžiui, dabar negalima gaudyti mažesnių nei 21 cm plekšnių. Bet jos labai giliai prarija kabliuką, tad paleisti taip sumaitotą žuvį nėra jokios prasmės – ji vargiai išgyvens. Be to, kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje plekšnių dydžio apribojimų nėra. Dėl ungurių taip pat keista, kad juos vidaus vandenyse galima gaudyti, o jūroje mėgėjai jų žvejoti negali. Menkių taip pat būtų galima pagauti daugiau, nes menkių kvota vis tiek neišnaudota. O lašišų ir šlakių, manome, būtų galima pagauti po dvi, nes sugaunamos jūroje mažesnės. 65 centimetrų dydis yra kiek per didelis, nes į tą ribą patenka mažai sugautų žuvų“, - sakė S. Mikalauskas.

Kai kam pritarti negalėtų

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius teigė, kad meškeriotojų pasiūlymai gauti, tačiau kol kas galutinio sprendimo dar nėra. Jis pripažino, kad vieniems pasiūlymams būtų galima pritarti, tačiau yra punktų, kurie greičiausiai išliks nepakitę. Ir čia pat pašnekovas pažymėjo, kad mėgėjiška žūklė negali tapti versline.

„Tie pokyčiai, kurie susiję su menkėmis, yra realūs. Juo labiau, kad kvota nėra išgaudoma. Visgi mėgėjiška žvejyba neturi tapti versline. Tobulėjant žvejybos įrankiams visiškai liberalizavus šį kiekį, mėgėjiška žvejyba taptų versline. Visgi reiktų nuspręsti, koks skaičius būtų optimalus. Dėl to reikės pasitarti su Aplinkos ministerija“, - sakė departamento vadovas.

Lietuvoje lašišų ir šlakių ištekliai atkuriami dirbtinai, todėl neplanuojama intensyvinti jų žvejybos
Lietuvoje lašišų ir šlakių ištekliai atkuriami dirbtinai, todėl neplanuojama intensyvinti jų žvejybos
© DELFI / Tomas Vinickas

Tuo tarpu mažesnių nei 21 cm plekšnių Žemės ūkio ministerija neketina leisti gaudyti. „Ši riba greičiausiai nebus keičiama, kad nebūtų piktnaudžiaujama išimtimis“, - dėstė D. Nienius.

O dėl lašišinių žuvų galutinį žodį turi tarti mokslininkai. Pašnekovas sakė, kad tai yra diskutuotinas klausimas, kadangi skiriama daug lėšų šios rūšies dirbtiniam atkūrimui. „Tam valstybė skiria labai daug pinigų. Todėl tikriausiai visiškas liberalizavimas nebūtų prasmingas“, - aiškino departamento vadovas.

Norėtume pastebėti, kad dauguma minimų ir šiandien galiojančių draudimų nėra taikomi meškeriotojams kaimyninėje Latvijoje ir tokiu būdu meškeriotojai tarsi yra verčiami važiuoti meškerioti į Latvijos pajūrį bei pirkti latviškus meškeriojimo leidimus.
S. Mikalauskas

Ungurių žvejyba taip pat diskutuotinas klausimas, kadangi, D. Nieniaus teigimu, jie vėlgi yra specialiai auginami ir leidžiami į vandens telkinius: „ES ir Lietuvos lėšomis vykdomas ungurių atstatymo planas. Todėl čia reikėtų platesnės diskusijos.“

Ungurius meškeriotojai gali gaudyti vidaus vandens telkiniuose, bet ne Baltijos jūroje
Ungurius meškeriotojai gali gaudyti vidaus vandens telkiniuose, bet ne Baltijos jūroje
© I. Labutytės nuotr.

Užtat dėl otų žvejybos pašnekovo nuomonė sutapo su žvejų. Anot jo, tiek žvejams verslininkams, tiek ir meškeriotojams turėtų būti leidžiama juos žvejoti tuo pačiu metu.

Tačiau D. Nienius abejojo, ar verta meškeriotojams leisti artintis pernelyg arti žvejybos tinklų. „Čia yra amžina priešprieša tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų. Tokiu būdu būtų galimybė įsivelti į konfliktą“, - svarstė pašnekovas.

Aplinkos ministerija siekia žvejus mėgėjus priglausti po savo sparnu

Pasidomėjus, ką apie meškeriotojų pasiūlymus mano Aplinkos ministerija, viceministras Linas Jonauskas pirmiausia teigė, kad ministerija planuoja žvejus mėgėjus perimti savo globon. Anot jo, perėmus šią sritį iš Žemės ūkio ministerijos ir pasitarus su mokslininkais, mėgėjiškos žūklės tvarka Baltijos jūroje būtų peržiūrėta.

Nemanau, kad gera idėja žvejoti prie pat tinklų. Kam grūstis? Juk jūra didelė.
Linas Jonauskas

„Aplinkos ministerija yra parengusi Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimą ir netrukus teiksime Vyriausybei projektą, kuriame, be kitų pakeitimų, numatoma, kad mėgėjiškos žūklės reglamentavimas būtų grąžintas Aplinkos ministerijai. Tokiu būdu mes patys svarstytume žvejų prašymus. Kiek man teko girdėti, Žemės ūkio ministerija perdavimui neprieštarauja. Aš manau, kad įsigaliojus naujai tvarkai būtų daugiau tvarkos ir susikalbėjimo. Jei viskas gerai, nauja tvarka turėtų įsigalioti rudenį“, - aiškino L. Jonauskas.

Visgi jis iš karto įspėjo, kad į visus žvejų prašymus atsižvelgta nebūtų. Svarstant, ar leisti gaudyti mažesnes nei 21 cm plekšnes, viceministro teigimu, pirmiausia reikia sužinoti mokslininkų nuomonę. „Teko girdėti, kad plekšnės giliai prarija kabliukus. Bet vis tiek reikia gauti informaciją iš ichtiologų, kaip didesnis plekšnių sugavimas paveiks jų populiaciją ir jūrą“, - aiškino pašnekovas, pridėjęs kad pagrindinis vienas pagrindinių prioritetų - leisti žuviai bent kartą išneršti.

Žemės ūkio ministerijos atstovas baiminasi, kad mėgėjams prisiartinus per arti verslininkų tinklų vėl paaštrėtų konfliktai.  M. Milinio nuotr.
Žemės ūkio ministerijos atstovas baiminasi, kad mėgėjams prisiartinus per arti verslininkų tinklų vėl paaštrėtų konfliktai. M. Milinio nuotr.
© GRYNAS

O dėl lašišų ir šlakių bei žvejybos arčiau verslininkų tinklų jis žvejų nuomonės nepalaikė „Šituo klausimu mano ir Lietuvos meškeriotojų sąjungos nuomonės skirtųsi. Mano nuomone, pakanka sugauti po vieną žuvį. O atstumą iki tinklų reikėtų derinti su žvejais verslininkais, nes tai liečia ir juos. Nemanau, kad gera idėja žvejoti prie pat tinklų. Kam grūstis? Juk jūra didelė. Be to, žvejams mėgėjams tinklai kelia šiurpulį,“ - dėstė viceministras.

Kitiems siūlymams L. Jonauskas linkęs pritarti, tačiau pažymėjo, kad bet kokiu atveju bus konsultuojamasi su mokslininkais. Taip pat, jo teigimu, nebus leista, kad mėgėjiška žūklė taptų versline: „Otų žvejybai žvejams mėgėjams ir verslininkams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Unguriai yra mėgėjiškos žūklės objektas, todėl nežinau, kodėl jų negalima gaudyti jūroje. Dažnai žvejai skundžiasi, kad sugaunamos tik mažos menkės. Todėl, manau, būtų galima jų leisti sugauti daugiau,“- teigė L. Jonauskas.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į Vilnių užsukęs Europos Komisijos narys domėjosi užstato sistemos veikla (3)

VšĮ „ Užstato sistemos administratorius “ (USAD) biure ir pakuočių skaičiavimo centre...

Civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą: ką būtina žinoti kiekvienam? (8)

Ar genėdami medį, žuvaudami arba kirsdami ne vietoje išsikerojusį krūmokšnį pasidomime šių...

Nelaimė Vilniaus centre: į Nerį išsiliejo fekalijos (167)

Apie 13 val. Vilniaus miesto centre, ties Goštauto gatve, vilniečiai užfiksavo tekančias...

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (7)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (63)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Top naujienos

Pagal sergamumą koronavirusu aplenkėme Italiją: kokie sprendimai laukia? (112)

Lietuvoje sparčiai daugėja sergančių koronavirusu . Naujus atvejus jau skaičiuojame šimtais, o...

Istorinis projektas virsta realia infrastruktūra: jau galima sakyti, kad pokyčiai negrįžtami (37)

Iki metų pabaigos turėtų būti baigti rekonstrukcijos darbai aukštos įtampos elektros linijoje...

Pirmosios ponios apranga įžiebė diskusijas: ekspertų nuomonės išsiskyrė (22)

Valstybę reprezentuojančių asmenų apranga turi ypatingą svarbą ir neretai tampa diskusijų...

Vyrui gresia iki 2-jų metų kalėjimo už tai, kad parašė neigiamų atsiliepimų apie viešbutį Tailande (1)

Vienam amerikiečiui Tailande gresia iki dvejų metų nelaisvės – tokios bausmės jis gali...

Ieškantiems įspūdingo reginio - nemokama pramoga Lietuvoje: žmonės tiesiog plūsta (2)

Prasidėjus rudeniui Lietuvoje suintensyvėja paukščių migracija. Ir daugybė žmonių pakelia akis...

Baltarusija paskelbė sankcijų Baltijos šalių atžvilgiu (278)

Baltarusija antradienį paskelbė savo atsakomąsias sankcijas Baltijos šalių piliečių atžvilgiu.

Įspūdinga pergale „Roland Garros“ turnyrą pradėjęs Berankis vėl egzaminuos Džokovičių (91)

Ričardas Berankis savo karjeroje atvertė naują puslapį – pajėgiausias Lietuvos tenisininkas...

Tiesioginė transliacija / Kitokie pasikalbėjimai. Svečiuose — Remigijus Daškevičius-Remis

Gyvenimas vertas mažiausiai filmo arba geros knygos. Su pakilimais ir nuopuoliais. Su įspūdinga...

Brigitte Macron: keturias valandas apžiūrinėjau Vilnių, man labai liūdna išvykti (389)

Lietuvos ir Prancūzijos pirmosios ponios – Diana Nausėdienė ir Brigitte Macron – antradienį...

Kraupi nelaimė Vilniuje: šalia daugiabučio rasta negyva 15-metė papildyta (140)

Antradienį Vilniuje , Salomėjos Neries gatvėje, prie daugiabučio gyventojai pamatė kraupų...

|Maža didelių žinių kaina