Baltijos jūros pakrantė – jautriausia klimato pokyčiams sritis

Tiek mokslininkai, tiek Aplinkos apsaugos ministerijos specialistai pripažįsta, kad jautriausia klimato pokyčiams Lietuvoje sritis yra Baltijos jūros pakrantė. Todėl, kai kalbama apie klimato kaitą Lietuvoje, daugiausiai dėmesio skiriama šiam regionui.

Pokyčiai pajūryje yra akivaizdūs jau dabar. Kiekvieną vasarą nuvykus atostogauti prie jūros, atrodo, kad Palangos paplūdimiai nyksta tiesiog akyse. Jie praranda smėlį ir kranto linija beatodairiškai siaurėja.
 
Mokslininkų paskaičiavimais Baltijos jūros lygis kasmet pakyla maždaug po 6,5 mm. Toks aukštis apytikriai atitinka vidutinės saulėgrąžos sėklos ilgį, tačiau juk kalbame apie metų metus. Lašas po lašo – ,,stiklinė prisipildys”, o prognozių apie vandenynų lygio mažėjimą nesigirdi. Jeigu ir toliau vandens lygis taip kils, mokslininkų paskaičiavimais, XXI a. pabaigoje bus užlieta Kuršių marių pakrantės dalis.

Dėl besikeičiančio klimato kasmet auga staigių potvynių pavojaus lygmuo. Aplinkos apsaugos ministerijos ,,Klimato kaitos poveikio grėsmių ir esančių galimybių šalies ekosistemoms, bioįvairovei, vandens ištekliams, žemės ir miškų ūkiui, žmonių sveikatai” apžvalgoje rašoma, jog ,,dėl kylančio jūros lygio audrų metu didėja atskirų Klaipėdos savivaldybės ir uosto objektų užtvindymo tikimybė. Būtina stabdyti Baltijos krantų ardymą, nes tikėtina, kad ypač stiprių audrų tikimybė išaugs.

Grėsmė bioįvairovės išlikimui

Ne tik klimato pokyčiai, bet ir žmonijos veikla kelia grėsmę aplinkai – nyksta bioįvairovė.

,,Biologinės įvairovės konvencijoje” terminas bioįvairovė apibrėžiamas kaip ,,gyvų organizmų rūšių visuma”. Ją sudaro gyvos organizmų rūšys, gyvenančios sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose bei tų rūšių buveinės. Į šį terminą įeina ir genetinė įvairovė.

Dėl didelės taršos yra pažeista daug ekosistemų, kurios daro tiesioginę įtaką biorūšių išlikimui. V. Grybauskienės knygoje ,,Baltijos jūros pakrančių apsauga” rašoma, jog ,,Baltijos jūroje bioįvairovės mažėjimas pasireiškia tokiais būdais: nyksta jūros dugno augalija ir gyvūnija, kinta žuvų rūšinė sudėtis ir jų gausumas. Tačiau, tai – ne viskas.

,,Jau išnaikinta ruonių populiacija Rytinėje Baltijos jūros dalyje, beatodairiška ir neribota žvejyba užmarštin nusiuntė daug žuvies rūšių pvz. Baltijos eršketą. Tinkluose žūva paukščiai, o pati Baltijos jūra žydi dėl gausių nuotekų.

Šią situaciją turim ne dėl klimato kaitos, bet dėl ,,barbariško” žmonių elgesio”, – piktinasi ekologas, ekoklubo ,,Žvejonė” pirmininkas Erlandas Paplauskis.

 
Visuomenėje nėra susiformavęs tvirtas supratimas apie tai, kokie procesai vyksta gamtoje ir kaip neapdairiai mes jiems galime pakenkti. Lietuvoje pamažu atsigręžiama į šią spragą – vykdomi edukaciniai projektai, debatai ir kiti renginiai.

Mokslininkai kuria prisitaikymo strategijas

Mokslininkų pasaulyje dėmesio šiai temai netrūksta. Vykdomi įvairiausi projektai – pradedant situacijos analize ir prognozėmis, baigiant prisitaikymo prie klimato pokyčių strategijų kūrimu.

Bendradarbiaujant 19 Lietuvos mokslininkų buvo parengta studija ,,Klimato kaita: prisitaikymas prie jos poveikio Lietuvos pajūryje”, skirta konkrečiai Lietuvos pajūrio zonos problemoms analizuoti.

Pripažįstama, jog jautriausiai į klimato pasikeitimus Lietuvoje reaguos pajūrio regionas, todėl šiai zonai ir skiriamas papildomas dėmesys. Dar vienas šiuo metu vykdomas projektas yra tarptautinis ir skirtas visam Baltijos jūros regionui. ,,Baltijos jūros regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategija” – tai ,,veiksmų planas, galintis būti pagrindu Baltijos jūros regiono prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimui, politikos krypčių nustatymui, programoms ir reglamentavimui. Taip pat bus parengtos rekomendacijos prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvoms finansuoti”, – rašoma projekto internetinėje svetainėje. 

Vilniaus universiteto klimatologijos katedra su Ukrainos mokslininkais vykdo tarptautinį projektą, skirtą Baltijos ir Juodosios jūrų ekologinės būklės ir ekosistemų kaitos įvertnimui dėl klimato pokyčių. VU Ekologijos institutas rengia ,,klimato kaitos poveikio įvertinimo studiją”. Ja remiantis, bus ruošiama strategija, kuri padės sušvelninti klimato kaitos pasekmes ne tik pajūryje, bet ir visoje Lietuvoje. Taigi, mokslininkai jau kuris laikas atlieka tyrimus ir planuoja, kaip mūsų valstybei reikės prisitaikyti pasikeitus klimato sąlygoms.

Paskutinį kartą Baltijos jūra buvo užšalusi 1963 m. Labiausiai padidėjo žiemos ir pavasario oro temperatūra. Tai reiškia, kad žiemos sezonas trumpėja.

 
Kokią Lietuvą regėsime ateityje? Ar dar turėsime paplūdimius Palangoje ar Klaipėdoje? Ar vis dar galėsime pasauliui pasigirti Kuršių nerijos kopomis? Galbūt didžiuosimės geriausio pasaulyje kurorto vardu? Į šiuos klausimus atsakyti vis dar sunku, tačiau veiksmų planas aiškus – turime investuoti į naujus energijos gamybos būdus, efektyviau panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius, diegti švarias technologijas, žvelgti į naujas galimybes ir stengtis išnaudoti klimato pasikeitimus teigiama prasme, juk kylanti temperatūra turi ir pliusų.

KLIMATO KAITOS PASEKMĖS JAUČIAMOS VISOJE LIETUVOJE:

• Paskutinį kartą Baltijos jūra buvo užšalusi 1963 m. Labiausiai padidėjo žiemos ir pavasario oro temperatūra (Klaipėdoje 1925 - 2005 m. pakilo 0,55 °C.) Tai reiškia, kad žiemos sezonas trumpėja.
• Stebimas vidutinės metinės oro temperatūros augimas. 1991-2007 metais, lyginant su 1961 - 1990 metais temperatūra pakilo 0,7 °C.
• Pradėjo daugėti ekstremaliai karštų dienų. Jų tikimybė yra išaugusi apie pustrečio karto (lyginant su 1961 - 1990).
• Stebima vis daugiau ekstremalių situacijų – neįprastai karštos vasaros su padažnėjusiomis audromis bei neįprastai šaltos žiemos su gausiais krituliais.
• Nustatyta, kad šiltojo sezono kritulių kiekis mažėja, o šaltojo didėja.
• Klimato kaitos pasekmės pagal ekokarta.lt paskaitą ,,Klimato kaita – mitas”.