aA
Baltijos jūroje žuvys žieduojamos, kaip ir paukščiai/ Egidijus Bacevičius, "Klaipėdos" priedas "Jūra"
Baltijos jūroje žuvys žieduojamos, kaip ir paukščiai/ Egidijus Bacevičius, "Klaipėdos" priedas "Jūra"

Ženklinimas nuo seno naudojamas būdas žuvų elgsenai tirti. Žymekliai padėjo nustatyti Baltijos jūros žuvų keliones, atsivėrė margas žuvų migracijų žemėlapis.

Žymi ir parazitai

Mūsų regione pirmieji dar XIX amžiuje ženklinti upines plekšnes ir ungurius pradėjo Vokietijos ir Švedijos žuvininkai. Naudoti metaliniai žymekliai, o apskaitos žurnaluose įrašomi jų skaičiai, pažymėtos žuvies ilgis ir svoris. Sugretinus žymeklių duomenys, būdavo atkuriami žuvų migracijos maršrutai, jų augimo pokyčiai.

Dabar naudojami naujos kartos žuvų žymekliai – elektroniniai su radijo bangų siųstuvais. Tokie žymekliai leidžia tirti ne tik žuvų migracijos maršrutus, bet ir jų gyvenimo aplinką. Šiuolaikiniai žymekliai fiksuoja vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, temperatūrą, druskingumą.

Europoje į atvirus vandenis paleidžiami unguriukai papildomai ženklinami tetraciklino žyme ausikaulių priaugimo rievėje. Panašiai kalcinu ženklinamos ir menkutės.

Kaip „gyvieji gamtiniai žymekliai“ pritaikomi ir parazitai. Raumenyse susivijusios apvaliosios parazitinės kirmėlės Anisakis simplex padeda patikimai atskirti pietryčių Baltijos strimeles nuo smulkesnių Pietryčių ir Šiaurės Baltijos įlankų giminaičių. Atskiri parazitai nuolat gyvena jūros didstintėse bei gėlavandenėje Kuršių marių stintelėse ir yra savotiška jų ženklinimo forma.

Atlygis už žymeklį

Lašišines žuvis Lietuvoje ženklina Gamtos tyrimų centro, Žuvininkystės tarnybos ir Klaipėdos universiteto biologai. Šių karališkų žuvų daugiausiai paženklinta Aukštadvario žuvų veisykloje ir Žemaitijos upėse. Vakarų Lietuvoje lašišų žymėjimai pradėti 1998 metais. Jiems vadovavo Antanas Kontautas. Buvo pagaminta 10 tūkst. plastikinių „T-Floy-Carlin“ žymeklių.

Pastaraisiais metais žuvų ženklinimo veikla stabtelėjo, nepanaudota liko dalis žymeklių. Žymėtų žuvų ir sugrąžintų žymeklių įrašų apskaita toliau vedama.

Sugavus žymėtą žuvį, prašoma pranešti mokslininkams arba perduoti žymeklį į artimiausią Aplinkos apsaugos agentūrą. Už pristatytą žymeklį mokama 15 litų.

Lietuvoje sugrąžinama 20–30 proc. žymeklių, kaimyninėse šalyse – iki 15 proc. Kai kurie rezultatai jau yra užfiksuoti. 1998 m. pavasarį Žemaitijoje žymėtas šlakis sugautas tų pačių metų rudenį Rygos įlankoje. Tais pačiais metais žymėta lašišaitė po pusmečio sužvejota Gdansko įlankoje. 1998 m. vidurvasarį ir 2010 m. rudenį Smiltynėje – Kopgalyje sugauti trys jauni besteriai. Šios mūsų vandenyse neįprastos erškėtžuvės buvo ženklintos Kaliningrado srities žuvivaisos įstaigų žymekliais.

2011 m. lapkritį Baltijos priekrantėje ties Nida girininkas ir žvejas mėgėjas Kęstutis Dikšas spiningu sugavo pusmetrinę lašišą. Nugariniame peleke jis rado plastikinį žymeklį rusų kalba. Rusijos mokslų akademijos zoologijos instituto mokslininkas Sergejus Titovas iš Sankt Peterburgo pranešė, kad tai 2007 m. balandį žymėta žuvis. Veisykloje auginta vienerių metų 40 gramų lašišaitė buvo paleista Nevos upėje. Iki šiol tai yra iš toliausiai į mūsų vandenis atplaukusi ženklinta žuvis.

Galima daryti išvadą, kad Gdansko įlankoje sugaunamos Nemuno ir Dauguvos intakuose žymėtos lašišos. Lietuvoje ženklintos žuvys nuklysta į Rygos įlanką, sugaunamos ir Šiaurės Baltijoje.

Ženklintų menkių kelionės

Bene geriausiai Baltijos jūroje ištyrinėti menkių migracijos keliai. Nustatyta, kad menkių būriai šioje jūroje plaukioja skersai ir išilgai.

Pavasarį Gotlando duburyje sugautos ir ženklintos žuvys po trijų mėnesių jau pakliuvo nerštavietėse Gdansko ir Arkonos duburiuose.

Pavienės suaugusios menkės įveikia iki 600 kilometrų atstumus. Didžiausi persikraustymai vyksta pavasarį ir rudenį prieš nerštą.

2010–2011 m. pagal „Codyssey“ programą vykdyti Šiaurės, Baltijos ir Barenco jūrų, Islandijos/Farerų plynaukštės atlantinių menkių tyrimai. Pritaikyta ir naujovių – už sugrąžintus žymeklius, aprašus ir ausikaulius žvejams buvo suteikta galimybė dalyvauti loterijoje, kurioje atlygis siekė 1,3 tūkst. eurų.

Padaryta įdomių išvadų. Radijo žymekliais nustatytas atskirų menkių sėslumas. Šiaurės jūroje šalia nugrimzdusių laivų menkės išgyveno visą vasarą. Vakaro prietemoje išplaukusios pasimaitinti, jos vėl randa kelią atgal.

Pagal „Codyssey“ programą vykdyto tyrimo išvadomis naudojasi ir Baltijos jūros žuvininkystės mokslininkai, siekiantys išsaugoti menkių populiaciją.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nemalonus vaizdas Vilniaus centre: vilniečiai skundžiasi baisiu dvoku ir tarša Neryje (136)

„Fekalijų kvapas ir aiškiai matomas teršimas ties Baltuoju tiltu Vilniuje“, – ketvirtadienį...

Gyventojai ugdosi naują įprotį, tačiau dar ne visi supranta naudą (5)

Gamtoje šiukšlėms ne vieta – aplinkos tvarkymo talkų metu surenkami vis mažesni šiukšlių...

Nausėda vetavo žvejybos kvotų verslinei žvejybai skirstymą ne aukcionuose (12)

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo birželio pabaigoje Seimo priimtą Žuvininkystės įstatymą,...

Baltijos jūrai iškilo didžiulė grėsmė: ši medžiaga kur kas pavojingesnė nei iki šiol manyta (81)

Vandenynuose plaukiojančios „šiukšlių salos“ yra tokio dydžio, kad net sunku patikėti....

Kariškių gerumas sujaudino iki širdies gelmių: išsaugojo per kelią ėjusio ežiuko gyvybę (59)

Antradienio rytą Delfi redakciją pasiekė skaitytojos Ugnės filmuota medžiaga, kurioje...

Top naujienos

Svarstoma dar viena nedarbo diena: politikai siūlo jų nebraukti, o dar pridėti (12)

Sugrįžus diskusijoms dėl galimybės sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, Lietuvos...

Miesto festivalio dalyvė suglumo: dėl COVID-19 atšaukus renginį, nuostoliai būtų dengiami iš dalyvių kišenės (25)

Po mėnesio vyksiantis bene didžiausias sostinės festivalis „ Sostinės dienos “ kai kuriems...

Lingienė: nerimą kelia nepaaiškinami koronaviruso atvejai, nemažai užsikrečia savo darbovietėse vilčių dėl Lenkijos nepalieka (277)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) direktorė Rolanda Lingienė sako, kad...

Iš Valentaitės vogusiam Redikui – blogos žinios: pareigūnai mano, kad krepšininkas turi būti įkalintas (43)

Dėl vagysčių iš stilistės Astos Valentaitės nuteistas krepšininkas Dovydas Redikas...

Artėjant AE paleidimui – kritika Vilniui: Astravas poryt pasileidžia, ir mes net nežinome, ar jie pasirengę papildyta (3)

Tikėtinas Astravo atominės elektrinės (AE) fizikinis paleidimas yra numatytas penktadienį,...

Nufilmavo savižudiškus „kelių erelio“ manevrus: lenkti šoko tiesiai prieš vilkiko nosį (260)

Neatsargus ir neapgalvotas lenkimas - viena dažnesnių žūčių Lietuvos keliuose priežasčių....

Mūsų švietimo sistema išsigimė: daugiau nebenoriu būti mokytoja

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo. Artėja Rugsėjo 1–oji – Mokslo ir žinių diena....

Astravo AE paleidimas tikėtinas jau penktadienį: dalis savivaldybių pasirengti vėluoja papildyta 12:31 val. (273)

Astravo atominės elektrinės (AE) fizikinis paleidimas tikėtinas jau šį penktadienį. Jos...

Vakcina besigiriančiai Rusijai – kirtis iš PSO (211)

Rusijai giriantis planais greitai pradėti masinę vakcinos nuo koronaviruso gamybą, Pasaulio...

Buvęs CŽA agentas apie sprogimą Libane: sukėlė ne tik amonio nitratas apie pavojingą krovinį žinota prieš šešerius metus (56)

Buvęs CŽA agentas artimuosiuose rytuose Robertas Baeris naujienų kanalui CNN teigė, kad Libano...

|Maža didelių žinių kaina