aA
Jeigu kas prieš 10 metų būtų pasakęs, kad Lietuva galės pasigirti sėkmės istorija atliekų tvarkymo sektoriuje, greičiausiai niekas nebūtų patikėję. Dar 2011 metais Lietuva 77 proc. atliekų vežė į sąvartynus ir tik 19,98 proc. perdirbo. Su tokiu rezultatu slėpėmės sąrašo pabaigoje. Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi, o Lietuva siekia itin ambicingų ES iškeltų žiedinės ekonomikos tikslų, rašoma pranešime.
© DELFI / Andrius Ufartas

Visgi sutvarkyti komunalines atliekas yra viena, o užtikrinti žiedinės ekonomikos užduočių vykdymą – tai yra bendras verslo, pramonės ir visos visuomenės reikalas, sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.

Daugėja plastiko, kurio neįmanoma perdirbti

Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje 2017 metais į sąvartynus pateko 32,7 proc. atliekų, 48,1 proc. perdirbta (iš jų 24 proc. sukompostuota), o 18,2 proc. sudeginta. Lietuva gali džiaugtis ir sėkmingos užstato už vienkartines pakuotes sistemos rezultatais, per kurią šiuo metu surenkama iki 90 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šis rezultatas laikomas sektinu pavyzdžiu kitoms ES bei pasaulio šalims, tačiau Lietuva vis dar turi nemažai iššūkių atliekų tvarkymo srityje.

Iki 2035 m. Lietuva į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį turi sumažinti iki 10 procentų. Anot specialistų, šį skaičių Lietuvai pasiekti visiškai realu ir akivaizdu, jog tai padarysime gerokai anksčiau. Pasiekti tikslą padės ir Klaipėdoje jau veikianti bei dar dvi Kaune ir Vilniuje statomos atliekų deginimo jėgainės. „Kogenercinės jėgainės – tai svarbi žiedinės ekonomikos grandinės dalis, kai atliekos perdirbti neįmanoma, tačiau jos turi energetinę vertę. Sudeginus atliekas pagaminama šiluma bei elektros energija miestiečiams“,– sako „Fortum Heat Lietuva“ jėgainės vadovas Vitalijus Žuta, pridurdamas, kad Klaipėdos kogeneracinė jėgainė šiuo metu sudegina 255 tūkstančius tonų komunalinių ir pramoninių atliekų.

Atvėrė atliekų sektoriaus piktžaizdę: plastiko, kurio neįmanoma perdirbti, tik daugėja
© DELFI / Andrius Ufartas

„Atliekas mes sutvarkysime, bet tai – dar ne žiedinė ekonomika“, – teigia A. Reipas, kalbėdamas apie atliekų perdirbimo užduotis, kurias Lietuva turi įvykdyti: iki 2035 metų turi būti perdirdama 65 proc. komunalinių atliekų, iki 2030 metų – privalu perdirbti 70 proc. pakuočių atliekų. Vieną opiausių aplinkosaugos problemų A. Reipas įvardina plastiko daugėjimą. „Mums, kaip tvarkytojams, aktualiausia, kad šiuo metu didžiąją dalį plastiko atliekų sudaro neaiškios kilmės, neaišku kuo užteršti plastikai, kurių niekas nekontroliuoja – jie įvežami iš bet kur ir bet kaip. Labai didelė plastiko dalis šiuo metu yra neperdirbama“, – atkreipia dėmesį A. Reipas. Tą patvirtina ir bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ vadovas: „Tarp kitų atliekų sudeginame labai daug plastiko, kaip aliejaus, chemijos, tepalų bakeliai ir indai. Sudeginti tokias atliekas mes galime, tačiau turėtume inicijuoti tokių atliekų tvarkymą“, – sako daugiau nei 40 metų energetikos ir atliekų tvarkymo srityje dirbantis V. Žuta.

Žiedinė ekonomika – atsakomybė gamintojams ir importuotojams

Pastačius dar dvi jėgaines, iš atliekų gaminančias energiją, rodos, lengvai pasieksime ES tikslus, tačiau pažymėtina, jog vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais deginti turėtume kuo mažiau atliekų. Pasak Aplinkos ministerijos, Atliekų politikos grupės vyr. patarėjos Lauros Zukės, tai žiedinės ekonomikos paketo įgyvendinimo iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES šalims narėms.

Anot pašnekovės, norint pasiekti minėtų ES tikslų, pirmiausiai turi būti iškeliama atsakomybė gamintojams: „Rinkoje turi atsirasti perdirbami gaminiai, taip pat lengviau išardomi, taisomi gaminiai, kad jiems sugedus, būtų įmanoma pataisyti ir vėl naudoti pakartotinai. Kad rinkoje padaugėtų tokių gaminių, visuomenė (vartotojai) turi būti sąmoningi ir rinktis bei reikalauti tokių gaminių. Be to, didelį vaidmenį žiedinėje ekonomikoje atlieka inovacijos, ekologinis gaminių projektavimas, mažatliekių ar beatliekinių technologijų taikymas – iš esmės prisidėdami prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos“, – apie siekius kalba L. Zukė.

Atvėrė atliekų sektoriaus piktžaizdę: plastiko, kurio neįmanoma perdirbti, tik daugėja
© DELFI / Andrius Ufartas

Aplinkos ministerija yra numačiusi ne vieną priemonę žiedinės ekonomikos tikslams pasiekti. Visų pirma, peržiūrimi mokesčiai už aplinkos teršimą pakuočių atliekoms, siekiant, kad į rinką patektų daugiau perdirbamų gaminių ir pakuočių. Taip pat numatytas sąvartyno mokesčio didėjimas. Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, Lietuva taiko ir kitas priemones, kurios ribotų atliekų susidarymą, skatintų švarias technologijas ir gamybą produktų, kurie gali būti perdirbami ir pakartotinai naudojami. Viena tokių priemonių – žalieji pirkimai: „Žalieji viešieji pirkimai suteiks galimybę daugiau prekių, paslaugų ar darbų nupirkti „žaliai“ ( įsigyjami produktai ar paslaugos būtų ilgaamžiškesni, tinkami dar kartą panaudoti ir kt.). Siekiant paskatinti įmones kurti gaminius, darančius aplinkai mažesnį poveikį ir galinčius pakeisti, pavyzdžiui, tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius, numatytas finansavimas iš ES fondų lėšų“, – pasakoja L. Zukė.

Siekti perdirbimo bet kokia kaina?

Švedijos aktyvistei Gretai Thunberg streikais siekiant atkreipti dėmesį į klimato atšilimą, žvilgsniai krypsta į jėgaines ir jų poveikį aplinkai. „Žmonės turi daug nepagrįstų baimių. Pastatytoms kogeneracinėms jėgainėms taikomi patys aukščiausi reikalavimai išmetamosioms dalelėms, t.y. žymiai aukštesni nei biokuro degalams, kurie kietųjų dalelių į orą išmeta kur kas daugiau. Suomiai priėmė energetikos strategiją, kurioje nėra jokių investicijų į biokurą, nes miškų kirtimas taip pat sąlygoja klimato atšilimą“, - pavyzdį įvardina „Fortum Heat Lietuva“ vadovas. Pasak jo, atliekų deginimas – tai paskutinė žiedinės ekonomikos grandies dalis, kuri itin svarbi siekiant sumažinti sąvartynus arba juos visiškai uždaryti.

A.Reipo pastebėjimu, Lietuvoje yra pernelyg nuvertintas atliekų naudojimas energijos gamybai – vokiečių specialistų atlikti skaičiavimai patvirtina, kad aplinkosauginiu požiūriu yra geriau deginti atliekas energijos gamybai negu stengtis bet kokia kaina perdirbti plastiką – tam tik sunaudojama daugiau resursų.

Tai, jog pasiekti žiedinės ekonomikos tikslus Lietuva turi potencialo, vieningai sutaria visi pašnekovai. Žiedinės ekonomikos idėja pastaraisiais metais tapo labai svarbiu ir negrįžtamu procesu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. 2018 m. gegužės 30 d. priimtas žiedinės ekonomikos paketas, kuris turi būti perkeltas į Lietuvos Respublikos teisinę bazę iki 2020 m. liepos 5 d.

Apie Lietuvos ambicijas pasiekti žiedinės ekonomikos planus diskusija vyks festivalyje „Būtent!” rugsėjo 6-7 dienomis.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Vairuotojai vis nepasimoko: neleistinose vietose remontuoja, plauna automobilius ir už tai moka baudas (50)

Vasarą yra ne vienas būdas, kaip galima sutaupyti kelis eurus: nepirkti ledų, iš darbo grįžti...

Į Niujorką klimato aktyvistę Thunberg plukdanti jachta sėkmingai juda į priekį (38)

Burinė jachta „Malizia II“, plukdanti į Niujorką Švedijos klimato aktyvistę Gretą Thunberg,...

Palangoje prie jūros dušinės „rekonstruotos“ į dviejų aukštų namą (301)

Palangoje , prie jūros, išdygo 500 kvadratinių metrų gyvenamąjį namą primenantis pastatas,...

Vyriausybei siūloma drausti naudoti gyvūnus cirke (33)

Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą drausti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir...

Kitoks Europos žemėlapis: geriamo vandens trūkumas, o Venecija, Olandija ir dalis Palangos – po vandeniu (43)

Prieš kelias dienas per Lietuvą nušniokštusi vasaros liūtis patvirtino, kad klimatas keičiasi...

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (140)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (58)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (135)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (25)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

Lietaus debesys pasitrauks ir sugrįš šiluma (2)

Ketvirtadienio dieną įžūlūs lietaus debesys iš Lietuvos pasitrauks. Jau naktį žymesnio lietaus...

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (87)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (56)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (133)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (31)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (82)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...