aA
Žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė papasakojo apie 2016 metais vykdomus žuvivaisos darbus, kuriuos atlieka Žemės ūkio ministerijai priklausanti Žuvininkystės tarnyba prie LR ŽŪM pagal kasmet tvirtinamus Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą bei Valstybinį žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai planus. Planai yra suderinami su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministerijomis bei Gamtos tyrimų instituto mokslininkais, patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu, skelbiama pranešime.
Įžuvinimas
© Šiaulių RAAD nuotr.

Kokių žuvų numatoma įveisti šiais metais ir kokios žuvivaisos darbų apimtys?

Šiais metais pagal minėtą planą numatoma įveisti daugiau nei 22 mln. vnt. įvairių vertingų žuvų, tarp kurių: lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, kiršliai, Vištyčio ir Platelio ežerų sykai, seliavos. Taip pat planuojama tęsti aštriašnipių eršketų, šamų, starkių, lydekų, lynų, karpių bei vėgėlių veisimo ir įžuvinimo darbus. Planuojama įgyvendinti Lietuvos ungurių valdymo plano užduotis įžuvinant į Lietuvos vandens telkinius ungurių. Iš viso šiais metais numatoma į vandens telkinius išleisti 635 tūkst. vnt. paaugintų sykų jauniklių, 1 300 tūkst. vnt. paaugintų sterkų jauniklių, 3 328 tūkst. vnt. lydekų jauniklių, 105 tūkst. vnt. šamų jauniklių, 5 800 tūkst. vnt. vėgėlių jauniklių, 269 tūkst. vnt. paaugintų ungurių jauniklių, 29,4 tūkst. vnt. karpių dvivasarių, 10 mln. vnt. seliavų lervučių, 100 tūkst. vnt. lašišų jauniklių, 152 tūkst. vnt. šlakių jauniklių, 254 tūkst. vnt. margųjų upėtakių jauniklių, 10 tūkst. vnt. kiršlių jauniklių, 30,5 tūkst. vnt. aštriašnipių eršketų jauniklių.

Kuriuose Lietuvos vidaus vandenyse bus vykdomi žuvivaisos darbai?

2016 metais Žuvininkystės tarnyba planuoja įleisti žuvų į 39 Lietuvos rajonų 156 vandens telkinius (ežerus, tvenkinius bei saugyklas), o kur dar Lietuvos upės, kurių žuvų įveisimo plane numatyta net 63! Natūralu, kad daugiausiai žuvų jauniklių bus išleista į ežeringiausių rajonų vandens telkinius: Ignalinos, Molėtų, Zarasų, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Varėnos ir Alytaus rajonų ežerus. Pagal mokslininkų rekomendacijas į įžuvinimo planą įtraukti ir mažiau ežeringi Žemaitijos rajonai: Plungės, Raseinių, Telšių, Šilutės, Kretingos, Akmenės.

Per kiek metų įmanoma atkurti žuvų išteklius?

Žuvivaisos darbai yra labai reikalingi ir svarbūs. Žuvų ištekliai net jų neeksploatuojant atsikuria ne per vienerius metus, o įvertinus mėgėjų ir verslininkų žvejybą, dirbtinio veisimo ir įžuvinimo darbus reikia vykdyti nuolatos.

Kokius džiuginančius įžuvinimo rezultatus galėtumėte paminėti?

Labiausiai džiugina žiniasklaidoje vis paminimi faktai, kad lašišos bei šlakiai migracijos metu užkimba ant žvejų mėgėjų kabliuko net Vilniaus miesto centre – tai ilgo ir kruopštaus žuvivaisos darbo rezultatas. Šis darbas nuo 1998 metų vykdomas Meškerinės kaime Švenčionių rajone valstybės lėšomis pastačius lašišų veislyną ir įrengus pirmąją uždarąją vandens apytakos sistemą, kurioje dirbtinai veisiami lašišos ir šlakiai. Nuo to laiko pradėti darbai nebenutrūko – kasmet į Lietuvos upes bei upelius išleidžiami dideli kiekiai šių taurių žuvų. Rezultatai akivaizdūs.

Kokios galimybės Lietuvoje pagausinti nykstančią ungurių populiaciją?

Deja, ungurių sugaunama žymiai mažiau. Lietuvoje prieš 70–80 metų buvo sugaunama 100 ir daugiau tonų ungurių! Tačiau šių dienų statistika nedžiugina nei žvejų mėgėjų, nei verslininkų – sugaunamos vos kelios tonos šių vertingų žuvų. Pagrindinė priežastis – įžuvinimo darbai kurį laiką apskritai buvo nutrūkę. Be to, dėl ungurių paklausos Kinijoje europinio ungurio lervučių kaina buvo pasiekusi neregėtas aukštumas. Nuo 2010 metų Žuvininkystės tarnyba vykdo ungurių dirbtinio paauginimo ir įveisimo darbus tam panaudodama europinę paramą. Unguriai – specifinė žuvų rūšis, tinkamomis sąlygomis patelės vandens telkinyje gali gyventi 20 ir daugiau metų, todėl įžuvinimo rezultatai sugavimų statistikoje pasirodo ne iš karto. Be to, dėl ungurių biologinių savybių tokioms šalims kaip Lietuva dirbtinis įžuvinimas yra beveik vienintelė galimybė turėti ungurių ežeruose bei upėse. Tai leidžia daryti tam tikras prielaidas – kol ungurių populiacija nėra didelė, natūralus ungurių atmigravimas į Lietuvos ežerus yra vargiai tikėtinas.

Kaip sekasi Lietuvos vandenyse atkurti aštriašnipių eršketų populiaciją?

Aštriašnipių eršketų, gyvenusių Baltijos jūroje ir neršusių Lietuvos upėse, atkūrimo darbai buvo rimtas iššūkis, kurio ėmėsi Žuvininkystės tarnyba. Ši žuvų rūšis buvo visiškai išnykusi ir be žmogaus pagalbos jos išlikimas būtų neįmanomas. Šis žingsnis buvo neatsitiktinis ir apgalvotas. Šios žuvų rūšies išteklių atkūrimu dar anksčiau, prieš maždaug 20 metų, susirūpino ir senosios Europos šalys – Vokietija bei Prancūzija, vėliau prie jų prisijungė ir Lenkija. Šiose šalyse išauginta nemažai šių žuvų reproduktorių. Vokietijoje jau trejus metus sėkmingai vykdomi dirbtinio aštriašnipių eršketų veisimo darbai. Lietuva – maža šalis ir viena nebūtų pasiekusi tokių rezultatų – tik glaudus bendradarbiavimas su šiomis šalimis leido ir mums pradėti šių žuvų išteklių atkūrimo darbus. Jau keletą metų Vokietijos specialistai dalijasi įžuvinimo medžiaga su Žuvininkystės tarnyba, kurios padaliniuose eršketukai sėkmingai paauginami ir įleidžiami į Neries bei Šventosios upes. Tai nėra vienkartinė akcija. Tam, kad būtų atkurta natūrali aštriašnipių eršketų populiacija Baltijos jūroje, reikės ne vienų metų kruopštaus darbo bei atsidavimo. Kadangi ir kitos šalys dirba šioje srityje, tikėtina, kad šį ambicingą sumanymą kartu pavyks įgyvendinti.

Kokios dar naujienos žuvivaisos srityje?

Pastaruoju metu Žuvininkystės tarnyba ypatingą dėmesį skiria lašišinėms ir reofilinėms, t. y. upinėms arba gyvenančioms tik tekančiame vandenyje žuvims. Trakų Vokės poskyryje investavus Lietuvos Respublikos biudžetines bei Europos Sąjungos lėšas vėl pradėta dirbtinai veisti ir auginti reofilines žuvis. Technologiškai visiškai atnaujintame inkubaciniame ceche išsirito ir auga margieji upėtakiai, lašišaitės, kiršliai, lauko baseinuose savo eilės laukia ūsorių reproduktoriai. Šiomis žuvimis ir toliau bus intensyviai įžuvinami Lietuvos vidaus vandenys.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aukštaitijos architektūros perlai: vienuolynų ansambliai, turistus traukiantys savo didybe ir grožiu (7)

Vienos įspūdingiausių praėjusių šimtmečių architektūros dovanų Anykščių ir Kupiškio...

Mokslininkai įspėja, kad didžiausias teršėjas – visai ne žmogus: laikas keisti požiūrį į statybą (47)

„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai...

Artėja padangų keitimo laikas: kur dėti senienas? (16)

Prasidedant automobilių vasarinių padangų keitimo metui, aplinkosaugininkai primena vairuotojams,...

Tyrimo metu paaiškėjo, kiek anglies dvideginio išskiria viena komanda 1006 km lenktynėse (6)

Bendrovė „Gera dovana“ atliko savo komandos (#60) „Aurum 1006 km“ lenktynių metu padarytą...

Savo planu apmokestinti automobilių taršą abejoja patys jo rengėjai: svarbiausia surinkti pinigų, o ne sumažinti taršą (55)

Prieš kelias savaites paviešintas Aplinkos ministerijos planas įvesti automobilių taršos...

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (20)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (54)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (214)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (30)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (9)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (88)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (22)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (18)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (6)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...