Persėdo į viešąjį transportą

Daugeliui žmonių didžiuosiuose miestuose net maršrutas darbas – namai be nuosavo automobilio tampa neįveikiamas. Tačiau vis dėlto dar galima rasti entuziastų, kurie dėl tam tikrų priežasčių atsisakė nuosavo automobilio.

Visuomenei gerai žinomas LRT televizijos žurnalistas Ignas Krupavičius jau nuo vėlyvo rudens sostinėje bando išsisukti be nuosavo automobilio: „Iš pradžių tai buvo daugiau iššūkis, savotiškas eksperimentas, o dabar jau po truputį tampa malonia rutina. Įsitikinau, kad gyvenant ir dirbant centre automobilio tikrai nereikia.“

Ignas Krupavičius

Praėjus mėnesiui po to, kai I. Krupavičius mieste atsisakė savo nuosavo automobilio, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis paskaičiavo, kiek jam kainavo mėnuo be nuosavo automobilio. Žurnalistas pasakojo, kad kaip alternatyvą nuosavai transporto priemonei jis rinkosi taksi, automobilio nuomos mieste paslaugas, o toliau ketina daugiau naudotis viešuoju transportu.

„157,67 eurų. Tai - mėnesio be automobilio Vilniaus mieste rezultatas. Tokią sumą išleidau taksi ir dalinimosi automobiliu paslaugoms. Nuosavo automobilio mėnesio išlaidos (degalai, mokamas stovėjimas mieste, kitos eksploatacijos išlaidos) - beveik dvigubai didesnės. Per tą mėnesį spūstis įveikdavau kojomis, atradau elektromobilius, dažniau pakeldavau galvą, daugiau sulijau (ir dėl to dar maloniau). Iššūkis kitam mėnesiui - ne daugiau 100 eurų transportui, pradėti naudotis viešuoju transportu, daugiau vaikščioti pėstute. Ir toks geras miestiečio jausmas aplanko“, – įspūdžiais dalinosi I. Krupavičius.

Pašnekovas GRYNAS.lt pasakoja, kad mieste atsisakius nuosavo automobilio ir pradėjus dažniau naudotis viešuoju transportu, jį maloniai nustebino viešojo transporto sektoriuje padaryta technologinė pažanga. Be abejo, motyvacijos ir toliau nenaudoti savo automobilio suteikė gerokai sumažėjusios išlaidos kelionėms po miestą.

„Pirmiausia, galima sutaupyti kone dvigubai, o šiltuoju metu, įtariu, kad trigubai ar dar daugiau. Tikrai maloniai nustebino ir dėl technologijų: supaprastėjusi judėjimo viešuoju transporto tvarka. Atvirai pasakysiu, kad dar viena kortelė (t.y. vilniečio) manęs visai neviliojo, bet kai išsiaiškinau, kad tereikia vienos mobiliosios programėlės, maloniai nustebau. Viskas labai patogu, tau tereikia pažymėti, kur nori vykti ir tau pasiūlys įvairiausius maršrutus įvairiausiais būdais: taksi, automobilių dalijimosi paslaugos, viešasis transportas. Be to, visada parodo maršrutą, kaip tikslą gali pasiekti pėsčiomis, ir trukmę dar nurodys. Tad jei neskubate gyventi, prašau, daugiau vaikščiokite ir mėgaukitės. O mėgautis be automobilio tikrai galima“, – sako žurnalistas.

Jis pažymi, kad palikus automobilį namie, kelionė gali būti labai maloni ir informatyvi: „Jokio streso, atrodytų, ir gyvenimas sulėtėja, ir jo daugiau pamatai, patiri. Galų gale, važiuodamas autobusu ar troleibusu kokį pusvalandį gali sužinoti visas Lietuvos ir pasaulio naujienas. Ir saugiai. Naudodamasis viešuoju transportu pastebėjau, kad beveik kas antras automobilio vairuotojas vairuodamas naudojasi telefonu. Negalėjau patikėti, galų gale ir aš ne išimtis, tikrai nevengdavau telefono prie vairo.“

I. Krupavičius tęsia, kad šiltuoju metų laiku jis nevengia ir kelionių dviračiu. Anot jo, oro sąlygos transporto priemonės pasirinkimui neturėtų turėti: ar šalta, ar šilta – viskas priklauso nuo požiūrio ir nusiteikimo.

„Net ir norėdamas kur nors į pajūrį pajudėti, manau, vasarą neskubėsiu sėstis prie vairo. Traukiniai, autobusai, pakeleivingos mašinos. Viskas įmanoma, tereikia kūrybiškai ieškoti sprendimų. Kažkur girdėjau, visi gimstame kūrybingi, tik mus išmoko nekūrybiškumo. Linkiu pasitelki vaizduotę“, – pozityvumu dalinasi žurnalistas.

Neliko problemų dėl automobilio pastatymo

LRT televizijos žurnalistas I. Krupavičius nėra vienintelis žmogus, kuris nusprendė atsisakyti nuosavo automobilio mieste. Jau kuris laikas be savo automobilio gyvena ir vieno vaistinių tinklo Lietuvoje komunikacijos vadovė, komunikacijos specialistė Laura Bielskė. Ji GRYNAS.lt pasakoja, kad atsisakiusi automobilio ne tik sutaupė, bet ir atrado kitas kelionių mieste alternatyvas.

„Svarstydami, kad norėtumėme turėti geresnį automobilį, su vyru supratome, kad pagal savo finansines galimybes arba galime turėti du prastesnius, arba vieną gerą. Nutarėm, kad reikia mėginti pabandyti šeimai išsiversti su vienu. Ir štai jau gerokai daugiau nei metus mums tai puikiai sekasi“, – pasakoja pašnekovė.

Laura Bielskė

L. Bielskė tęsia, kad kelionė vienu automobiliu šeimai tapo tarsi ryto ritualas: „Kartu keliamės, kartu nuvežame vaiką į darželį, po to vyras mane dar ir nuveža į darbą, tada keliauja į savąjį. Neslėpsiu, man regis, jis pavėluoja į darbą kiekvieną rytą, bet tai nesudaro problemų, nes kalbėtis su klientais pradeda dar automobilyje.“

Į susitikimus dienos metu ar namo iš darbo vakare moteris važiuoja arba taksi, arba naudojasi automobilio nuomos mieste paslaugomis. Anot jos, nors kartais atrodo, kad tokioms alternatyvoms ji išleidžia nemažai pinigų, šeima paskaičiuoja, jog vis dėlto antrai nuosavai transporto priemonei reiktų daugiau lėšų.

„Negaliu teigti, kad taip sutaupome, nes tarsi ir neturime „turto”, bet patogumas, galimybė nesvarstyti, kur statyti, negalvoti, kiek brangsta privalomasis automobilių draudimas, yra tik teigiami dalykai. Žinoma, pastebiu, kaip kyla paslaugų kainos. Vis dar naudojuosi tik vienos taksi bendrovės paslaugomis ir mano atrankos rodiklis be galo paprastas - ar turi vairuotojas galimybę atsiskaityti kortele, ar ne. Svarstyti apie vieną automobilį rekomenduoju tiems, kam visuomet pakeliui, kieno darbai centre, kuriems tolimesnės kelionės vyksta tik savaitgaliais. Minusus įvardinti sunku, nebent tie, kurie ilgainiui pavirsta pliusais - jūs niekad nebekaupsite savo mašinoje daiktų, kuriuos įsėdęs kitą kartą rasite. Muzikos, pirštinių, niekučių bagažinėje. Viską pasiimsite su savimi“, – pasakoja L. Bielskė.

Transportas – vienas taršiausių sektorių

Žmonės, kurie bent jau važiuodami į darbą ir iš jo atsisako nuosavos transporto priemonės, ne tik sutaupo, bet ir prisideda prie švaresnės ir gražesnės gamtos. GRYNAS.lt jau rašė, kokią taršą sukelia kiekviena iš automobiliams naudojamų kuro rūšių (benzinas, dyzelis, dujos). Be to, kuo senesnis automobilis, tuo didesnė jo tarša. Jeigu Vakarų Europos šalyse vyrauja EURO 6 standarto automobiliai, kurie turėtų mažiausiai teršti aplinką, Lietuvoje, ko gero, dėl ekonominių priežasčių, vis dar daugiausiai naudojamasi EURO 3 standarto automobiliais (jie senesni ir pigesni).

Tokios transporto priemonės, kaip aiškino Aplinkos ministerijos specialistai, be šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo reikšmingai prisideda ir prie oro taršos azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis. Lietuviai 2015 m. eksploatavo net 79 proc. tokių benzininių automobilių ir virš 80 proc. dyzelinių automobilių. Pažymėtina, kad 2015 m. virš 70 proc. Lietuvoje išmesto azoto oksidų kiekio išmesta iš transporto sektoriaus, o iš jų net 58 proc. – iš kelių transporto.

Prisideda prie klimato kaitos

Kaip aiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė Jūratė Žaltauskaitė, anglies monoksidas ir azoto suboksidas, išskiriami automobilių, tiesiogiai (kaip šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos) ir netiesiogiai (nes jos yra pažemio ozono pirmtakai) prisideda prie klimato kaitos. Kokius procesus Lietuvoje ir visame pasaulyje sukelia klimato kaita, GRYNAS.lt jau nagrinėjo. Vienas jų – vis labiau pastebimos ir ekstremalėjančios orų permainos bei augantis kritulių kiekis mūsų šalyje.

Spūstys

Didžioji dalis šių teršalų išsiskiria kuro degimo metu. Šalies mastu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nedidėja, tačiau transporto sektoriuje išmetamųjų CO2 kiekis, Aplinkos ministerijos duomenimis, didėja, todėl, galima manyti, kad didėja ir transporto sukeliama oro tarša.

Kadangi 2015 m. 95 proc. transporto sektoriaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sudarė kelių transportas, iš kurio – 52 proc. lengvųjų automobilių išmetamas CO2 kiekis, siekiant sumažinti šiltnamio dujų kiekį šiame sektoriuje, gali tekti įgyvendinti papildomas teisines ir ekonomines taršos mažinimo priemones. Viena jų – ekologijos mokestis, apie kurį jau kuris laikas aktyviai diskutuojama.

Kitąmet laukia permainos

Šiuo metu Lietuvoje nėra jokio visos šalies mastu įvesto ekologijos mokesčio. Tie, kurie mano, kad taršos mokesčiai yra įskaičiuoti į kuro akcizą, klysta: Finansų ministerija GRYNAS.lt informavo, kad ekologijos mokesčio, įskaičiuoto į kuro akcizą, nėra. Tačiau aplinkos viceministras Martynas Norbutas akcentuoja, kad vis dėlto yra susimokančių už aplinkos taršą. Tai asmenys, vykdantys komercinę arba ūkinę veiklą.

„Galiu pasakyti, kad mokestis yra: apmokestinti komercinei ir ūkinei veiklai naudojami automobiliai. Gale metų įmonės paskaičiuoja, kiek sunaudojo kuro ir pagal jo taršumą (priklausomai nuo to, dyzelį ar benziną naudoja), naudodamiesi tam tikromis formulėmis apskaičiuoja, kiek turi sumokėti taršos mokesčio. Kasmet surenkama apie 4 mln. eurų. 70 proc. to mokesčio nukeliauja į savivaldybių biudžetus ir būtent priklausomai nuo to, kurioje teritorijoje tie mokesčių mokėtojai registruoti, 30 proc. nukeliauja į Aplinkos apsaugos investicijų fondą ir savivaldybės gali ir, iš esmės, tą ir daro, teikia prašymus projektų, skirtų taršai mažinti, finansavimui“, – pasakoja M. Norbutas.

Viceministras tęsia, kad šiemet Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos numato pradėti diskusijas dėl priemonių taršai mažinti susisiekimo sektoriuje: „Tai yra vienas iš sektorių, kur tarša didėja. Todėl yra numatytos darbo grupės, kokios priemonės gali būti taikomos. Pasiūlymų jau yra, tačiau apie juos dabar šnekėti dar nenorėčiau, kol nepradėtos diskusijos. <...> Šie metai yra skirti diskusijoms, kad kitais metais jau būtų galima taikyti naujus įstatyminius aktus.“

Jis pažymi, kad priemonių, kaip skatinti gyventojus neteršti, yra įvairių ir ne visos jos papildomi mokesčiai.

Kiek anksčiau Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento specialistai teigė, kad
Europos Komisijos Baltojoje knygoje iškeltas tikslas – iki 2030 metų dvigubai sumažinti degalais varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 metų pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų.

Todėl, anot jų, neatmetama galimybė, kad siekiant mažinti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimo patrauklumą, jų keliamą taršą ir poveikį žmonių sveikatai, ateityje gali būti priimtas politinis sprendimas jas apmokestinti. Kaip buvo teigiama Aplinkos ministerijos specialistų, Vyriausybės yra suplanuota sukurti ekologiško ir daugiarūšio viešojo transporto sistemą ir įdiegti tam būdingą infrastruktūrą, pvz., suderinti keleivinio kelių ir geležinkelių maršrutus, įdiegti kombinuotų maršrutų ir kombinuotų bilietų sistemą, išplėsti elektromobilių krovimo stotelių tinklą, atnaujinti viešojo (miestų ir priemiestinio) transporto priemonių parką ekologiškomis transporto priemonėmis, įrengti privataus ir viešojo transporto jungčių aikšteles.