Atostogų klaida, kuri gali brangiai kainuoti: ko į savo lagaminą šiukštu nedėti

 (45)
Atostogų metu į kelionės krepšį įsidėtas koralo gabaliukas ar iš vėžlio kiauto pagamintas vėrinys lauktuvių – juk nieko blogo, tiesa? O jeigu kokia užpiltinė su kobra viduje ar diržas iš krokodilo odos? Aplinkosaugininkai, Muitinės pareigūnai, ir GRYNAS.lt primena, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantys suvenyrai gali gerokai apkartinti grįžimą namo.
Už nelegaliai įsivežtus suvenyrus skiriamos nemažos baudos
© DELFI montažas

Nekaltai atrodantis radinys ar pirkinys gali pasirodyti esantis saugomas, o tokių augalų ar gyvūnų (ar jų dalių, gaminių iš jų) prekybą ir gabenimą pasaulyje reguliuoja taip vadinama CITES konvencija (arba Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija). Jos pagrindinė nuostata skelbia, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais neturi grėsti jų išlikimui. 1973 m. įsigaliojus CITES konvencijai, šios konvencijos šalys narės įsipareigojo taikyti leidimų įvežamiems, išvežamiems laukiniams gyvūnams, augalams, jų dalims ir gaminiams iš jų sistemą. Paskiriamos valdymo institucijos, atsakingos už konvencijos reikalavimų vykdymą ir leidimų išdavimą. Lietuvoje tokia institucija yra Aplinkos ministerija. Kontroliuojančios institucijos yra Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Europos Sąjungoje konvencijos reikalavimai įtvirtinti dar griežtesniu 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą.

Nuo krokodilų galvų iki meškos taukų

Kaip GRYNAS.lt pasakojo Muitinės departamento, Muitinės procedūrų skyriaus vyr. inspektorė Aistė Žičkutė, Lietuvos oro uostose ar pašto siuntose nuolat aptinkama augalų ar gyvūnų (ar jų dalių), kurios yra saugomos, o jų gabenimui reikalingi specialūs leidimai.

Pavyzdžiui pernai, 2016 m. liepos mėn., Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai pranešė, kad Vilniaus oro uosto poste sulaikė keturias aligatorių galvas, kurias iš JAV ketino atsigabenti Lietuvos pilietis. Iš kelionės grįžtantis vyras muitininkams tuomet teigė, kad roplių galvas įsigijęs vienoje Majamio parduotuvėje ir jos yra skirtos dovanoms. Pagaliau, paaiškėjo, kad ta konkreti aligatoriaus rūšis – saugoma, todėl prekės buvo konfiskuotos.

Pasitaiko ir kitokių radinių: muitinės konfiskuotų radinių sąrašuose - ir įvairūs medicinos preparatai: spiritu užpiltos gyvatės ar 14 pakuočių maisto papildų, pagamintų iš rudosios meškos taukų.

Tiesa, tokie pažeidimai nėra dažni, per Lietuvą neina ir stambūs nelegalios gyvūnų dalių prekybos keliai, bet kartais radiniai keleivių bagaže priverčia nustebti. 2015 m. Lietuvos muitinė sulaikė 8 gyvus sausumos vėžlius, 1 koralą, 2 aligatoriaus galvų iškamšas bei 30 vnt. krokodilo dantų. 2016 m. sulaikyta 1680 vnt. kapsulių su meškos taukais, 8 aligatorių galvų iškamšos, 6 kriauklės, 6 koralai bei laikrodžio dirželis, pagamintą iš aligatoriaus odos. Šiemet muitininkams teko konfiskuoti 4 kriaukles ir 22 koralus. Visi šie egzemplioriai buvo gabenami be privalomų CITES leidimų.

Nelegalūs suvenyrai
Nelegalūs suvenyrai
© Lietuvos Respublikos muitinė

„Asmenims dažniausiai taikoma administracinė atsakomybė, o baudos dydis priklauso nuo prekių kiekio, vertės, pakartotinumo, todėl gali svyruoti nuo įspėjimo iki kelių tūkstančių eurų“, – teigė A. Žičkutė. Muitinės inspektorės teigimu, dažniausiai tokie nelegalūs radiniai aptinkami oro uostuose, kiek rečiau – pašto siuntose.

Kaip muitinės pareigūnams pavyksta nustatyti ar augalas/gyvūnas yra saugomas? A. Žičkutė pasakojo, kad kiekvienu atveju Muitinės pareigūnai konsultuojasi su Aplinkos apsaugos agentūra bei kreipiasi į Gamtos tyrimų centrą dėl specialisto išvados pateikimo. Jei gautoje išvadoje yra nurodoma, kad CITES draudimai ir apribojimai netaikomi – prekės grąžinamos asmeniui.

Perki suvenyrą – nužudai dramblį

Kasmet kovo 3 d. pasaulis mini Laukinės gamtos dieną. Jungtinių Tautų organizacija kasmet stengiasi atkreipti pasaulio dėmesį į augančią neteisėtos prekybos gyvūnais ar jų dalimis problemą.
Neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tinklas yra trečias/ketvirtas pagal dydį tarptautinis nusikaltėlių tinklas po narkotikų, ginklų ir prekybos žmonėmis. Pastaraisiais metais neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais mastas stulbinamai išaugo. Apytikriais skaičiavimais, kasmet į organizuotų nusikalstamų grupių rankas patenka apie 15 mlrd. eurų, t. y. tiek pat, kiek į prekiautojų narkotikais, žmonėmis ir ginklais rankas. Tokia prekyba ne tik kelia grėsmę, kad išnyks kai kurios visiems gerai žinomos rūšys, bet ir skatina korupciją, yra karinių grupuočių pajamų šaltinis, kainuoja žmonėms gyvybę ir iš skurdesnių bendruomenių atima labai reikalingas pajamas.

Vienas skaudžiausių šios nelegalios prekybos pasekmių: ant išnykimo ribos atsidūrusios dramblių, raganosių, kai kurios paukščių ir kitų gyvūnų ar augalų rūšys.

Afrikos ir Azijos drambliams, kurių kasmet nužudoma dešimtys tūkstančių, o iš jų dramblio kaulo ilčių gaminami suvenyrai ir kiti dirbiniai. Į Lietuvą prieš kelerius metus taip pat buvo bandyta įvežti dramblio odą ir dramblio kaulo iltį be reikalingų leidimų, tad šie daiktai muitinės pareigūnų buvo sulaikyti.

„Svarbu suprasti, kad pirkdamas suvenyrą iš dramblio kaulo ar kito gyvūnų dalių, žmogus prisideda prie brakonieriavimo, nelegalios prekybos, korupcijos, nusikalstamumo ir iš esmės – gamtos naikinimo. Gal tai ir nėra tas pats, kas pačiam nužudyti dramblį, tačiau kiekvienas pirkėjas yra jau dalyvis“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laura Janulaitienė. Jos teigimu, tam ir buvo sukurta CITES konvencija, kad būtų aktyviau kovojama su šia problema.


170 šalių dirba bendrai

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (Convention on International Trade in Endangered Species of Wild Fauna and Flora – santrumpa CITES) buvo ratifikuota 1973 m. kovo 3 d., Vašingtone (JAV).

Konvencijos teksto kūrimas ir pasirašymas vyko kelių dešimčių šalių iniciatyva – ir skurdžiųjų (eksportuotojai) ir turtingųjų (vartotojai). Vėliau prie konvencijos jungėsi vis daugiau valstybių ir šiandien konvencijos šalių narių skaičius jau siekia 170 valstybių – didžioji dauguma pasaulio valstybių ir teritorijų.

„Nelegali augalų ir gyvūnų, ar jų dalių bei dirbinių iš jų prekyba – pasaulinė problema. Nėra taip, kad viena šalis galėtų šią problemą išspręsti. Jeigu atsiranda pirkėjas, atsiras ir pardavėjas. Žmones nuo seno žavėjo egzotiniai gyvūnai ir augalai, ragai, kailiai, plunksnos ir kitos dalys bei dirbiniai iš jų, bet problemos nebuvo tokio masto ir pasaulinė prekyba buvo epizodinė, tai buvo daugiau prabangos prekės. Tačiau šiandien – suaktyvėjo internetinė prekyba, atsiranda didesnės galimybės keliauti po pasaulį, prekes gabenti lėktuvais, ištobulėjo gyvūnų gaudymo, suradimo priemonės ir pan., todėl ir kontrolė privalo būti pasaulinė“, – pasakojo L. Janulaitienė.

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinė konvencija (CITES) griežtai reglamentuoja augalų ir gyvūnų gabenimą per valstybių sienas. CITES konvencijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, siekis – užtikrinti rečiausių ir nykstančių rūšių išlikimą kontroliuojant jų tarptautinę prekybą. Pagal gaunamą pelną, kuris siekia daugiau kaip 15 mlrd. eurų per metus, nelegali prekyba nykstančių rūšių gyvūnais ir augalais yra trečioje vietoje po nelegalios prekybos narkotikais ir ginklais.

Lietuva CITES konvenciją ratifikavo 2001 m. (įsigaliojo 2002 m.) ir prisijungė prie gausaus valstybių rato, siekdama apsaugoti nykstančias rūšis.

Nelegalūs suvenyrai
Nelegalūs suvenyrai
© Lietuvos Respublikos muitinė

CITES saugomų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašas – nuolat pildomas. Į CITES tris priedus šiandien yra įrašyta 5,6 tūkst. gyvūnų rūšių ir 30 tūkst. augalų rūšių. Rūšys įtraukiamos, kai joms gresia arba gali grėsti pavojus, arba kurios yra tokios retos, kad dėl bet kokio masto prekybos kiltų šių rūšių išnykimo pavojus. Pirmajame priede išvardintos rūšys, kurių nykimui tiesioginę įtaką daro tarptautinė prekyba jomis. Leidimai gabenti šiuos gyvūnus ar augalus išduodami tik išimtinai nekomerciniais tikslais vežamiems gyvūnams ir augalams (pvz., tigrai, raganosiai, pandos, banginiai, delfinai, žmogbeždžionės). Į antrąjį priedą įrašyti tokie gyvūnai ir augalai, kaip sausumos vėžliai, visų rūšių beždžionės, plėšrieji paukščiai, orchidėjos, kaktusai, alijošiai ir kt., ir jiems būtinas CITES leidimas. Trečiajame CITES priede išvardintos rūšys, kurių gabenimas kontroliuojamas atsižvelgiant į jų kilmės šalį.

Daugiau informacijos apie pačią konvenciją galima rasti Konvencijos sekretoriato puslapyje.


Kaip nesusilaukti baudos?

Už nelegalų augalų, gyvūnų bei jų gaminių gabenimą per sieną ar šalies viduje gresiančias nuobaudas numato LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 209-3 straipsnis „Prekių gabenimo tvarkos pažeidimas“. Jeigu jums pasiseks – galite atsipirkti ir įspėjimu, tačiau kodeksas numato ir piniginę baudą nuo 28 iki 5792 eurų.

Ką daryti, kad atostogų pabaiga nesibaigtų bauda? „Tiek aplinkosaugininkai, tiek muitinės darbuotojai supranta, kad dažniausiai žmonės nelegaliai augalus ar gyvūnus gabena net nežinodami, kad jie saugomi ir kad negalima to daryti. Tad pirmasis patarimas būtų, tiesiog vengti tokių suvenyrų ir pirkinių. Jeigu vis tik labai norima kažką įsigyti – reikia pasidomėti, ar ta rūšis nesaugoma, o jeigu saugoma – pasirūpinti leidimais“, – GRYNAS.lt pasakojo L. Janulaitienė.

Leidimus prekiauti saugomais augalams ar gyvūnams (ar jų dalimis, gaminiams iš jų) išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, tad pirmiausia – reiktų kreiptis į šią įstaigą. Prekyba saugomais augalais ir gyvūnais laikoma laukinių augalų ir gyvūnų įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš jos, jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, siūlymas parduoti, laikymas ar transportavimas prekybai arba kitas veiksmas, kurį pagrįstai būtų galima tokiu vadinti, įskaitant reklamavimą arba skelbimą, parduoti skatinantį veiksmą ir kvietimą tartis, bet kokie mainai ar keitimasis jais, laukinių rūšių viešas eksponavimas (tarp jų ir negyvų laukinių augalų, gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų) siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas.

Svarbu nepamiršti, kad leidimų išdavimas – užtrunka, o leidimus privaloma turėti dar iki prekėms kertant sieną. Taip pat niekuomet nepakenks pasikonsultuoti ir su Lietuvos Respublikos Muitinės specialistais.

Taip pat daug informacijos apie augalų ir gyvūnų vežimą galima rasti oficialioje Europos Sąjungos interneto svetainėje.

Taip pat GRYNAS.lt pateikia bendrą informaciją, kuri gali būti naudinga vežant saugomus augalus ar gyvūnus (jų dalis, ar gaminius).

Naudinga informacija norintiems iš užsienio atsivežti gyvūnų, augalų, jų dalių, ar gaminių iš jų:

Importo ir eksporto leidimų ar reeksporto sertifikatų nereikalaujama pateikti, kai importuojama ir eksportuojama ar reeksportuojama:

eršketinių žuvų (Acipenseriformes spp.) ikrų – ne daugiau kaip po 125 gramus vienam asmeniui;

barškučių iš kaktusų (Cactaceae spp.) – ne daugiau kaip po tris vienam asmeniui;

krokodilų (Crocodylia spp.) negyvų apdorotų egzempliorių (neskaitant mėsos ir medžioklės trofėjų) – ne daugiau kaip keturis vienam asmeniui;

didžiosios strombidės (Strombus gigas) kriauklių – ne daugiau kaip po tris vienam asmeniui;

paprastųjų jūros arkliukų (Hippocampus spp.) – ne daugiau kaip keturis negyvus egzempliorius vienam asmeniui;

tridaknų (Tridacnidae spp.) kriauklių – ne daugiau kaip po tris egzempliorius vienam asmeniui, kai bendras svoris neviršija trijų kilogramų; egzempliorius gali būti viena sveika kriauklė (geldelė) arba dvi sutampančios vieno moliusko geldelės;

agarmedžio egzempliorių (Aquilaria spp. ir Gyrinops spp.) - ne daugiau kaip po 1 kg drožlių, 24 ml aliejaus ir du komplektus karolių arba rožinių (arba du vėrinius ar apyrankes) vienam asmeniui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)