Mintimis apie ruonių ir žvejų santykius dalijasi Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas
- Kaip amžių bėgyje sugyveno žvejai ir Baltijos ruoniai?
- Ši istorija prasidėjo seniai. Dar iki to, kai šiose pakrantėse pasirodė pirmas baisus padaras – žmogus. Iki to laiko Baltijos jūroje gyveno 3 ruonių rūšys. Pats didžiausias – pilkasis arba ilgasnukis ruonis, patinai užauga iki 300 kg. Vidutinis – Rytų Atlanto paprastasis ruonis, pasiekia 120 kg svorį, o mažiausias – žieduotasis ruonis, užauga iki 65 kg svorio. Ir buvo jų apie 300 tūkstančių, kiekvienai rūšiai po 100 tūkst. Ir jūrą buvo taikiai pasidalinę. Pilkieji ruoniai gyveno centrinėje Baltijos dalyje (Rygos įlanka, Sarema, Gotlando salos). Rytų Atlanto paprastieji ruoniai karaliavo pietvakarinėje dalyje (Vokietijos, Danijos pakrantės). Žieduotieji – mėgo šiaurę ir gyveno Suomijos, Botnijos įlankose. Maitinosi jie žuvimi, kurios buvo gausu ir nebuvo didelio vargo jos pasigauti. Mėgo strimelę, menkę, bretlingį. Lengviau buvo pasigaut plekšnę, gyvavedę vėgėlę, builį. Ir tokioje idilėje jie gyveno tol, kol prieš 7 tūkstančius metų pasirodė apžėlęs, apsikarstęs kailiais, ginkluotas ietimis ir strėlėm padaras.
Šis padaras visada manė esąs protingesnis už kitus ir viską ką jis mato yra skirta jam. Kol žmogus gaudė žuvį ir ruonius tik mitybai, didesnės bėdos nebuvo. Bet žmogus ėmė tobulėti ir išrado pinigus, žodžius „verslas“, „turtas“. Praturtėjimui jis ėmė be saiko gaudyti žuvis, ruonius. Reikėjo odos batams, taukų žvakėms. Ruoniai pasidarė didžiuliai konkurentai dėl žuvų resursų, o konkurentus reikia naikinti !!! Žmogus išrado šautuvą ir XX amžiaus pradžioje kasmet Švedijoje ir Suomijoje sunaikindavo apie 30 tūkstančių ruonių. Ketvirtame dešimtmetyje pilkųjų ruonių beliko apie 20 tūkstančių. Bet ir to buvo maža. Norėdamas užauginti didelius grūdų derlius, žmogus į dirvas pylė tūkstančius tonų pesticidų (dustas, heksochloranas), teršė vandenis sunkiaisiais metalais. Ir visa tai upeliais tekėjo į Baltiją, į žuvų, ruonių organizmus. 80 procentų ruonių patelių gimdė negyvus jauniklius arba buvo bergždžios !!! Septintajame dešimtmetyje pilkųjų ruonių teliko 3 – 5 tūkstančiai. Rūšis buvo pasmerkta išnykti.
Susiprato žmogus, kad perlenkė lazdą. Bet ne dėl ruonių, o kad pats nuo tų nuodų pradėjo sirgti. Uždraudė tuos pesticidus, mažiau pradėjo teršti gamtą, kaip bebūtų keista ir ruonius pradėjo saugoti. Motulė gamta sukūrė stebuklą. Ruonių pradėjo gausėti ir jų šiuo metu gyvena apie 20 – 25 tūkstančiai. Bet… Trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių. Žmogaus gobšumas vėl ima viršų. 80 procentų žuvų išteklių Baltijos jūroje jau išgaudyta!!!! Ruoniai nebepasigauna jiems reikiamo maisto kiekio ir pavasarį 80 procentų jauniklių būna neprimaitinti.
- Žvejai ir ruoniai nebepasidalina žuvų ištekliais?
- O kur ruoniams rasti to maisto? Jeigu net mūsų lietuvaičiai žvejai per 2000 - 2002 metus kasmet priekrantės zonoje įsigudrindavo pastatyti 14 tūkstančių (!!!) km tinklų. Tai būtų ištisas tinklas nuo Lietuvos iki Korėjos ir atgal. Aišku, kad ruoniai badauja ir ieško maisto ten, kur dar galima rasti, žvejų tinkluose. Vėl konfliktas su žmogumi. Ruoniai ėda jau sugautą žuvį, drasko tinklus, nutraukia ūdas. Ūda yra ilga virvė ant kurios prikabinta šimtai kabliukų. Taip gaudomos menkės. Ruonių jaunikliai skęsta įsipainioję tinkluose, miršta nuo kraujo užkrėtimo įstrigus kabliui gerklėje. Patiria didelius nuostolius žvejai, krenta nemažai ruonių. Vien Lietuvos pakrantėje 2010 metais rasta 15 negyvų ruonių. O pakrantė juk visai nedidelė, tik 99 km. Statomais tinklais ir ūdomis žvejai gaudo žuvį dar nuo viduramžių ir, manau, turėjo suprasti, kad tas žvejybos būdas jau yra pasenęs. Reikia naujovės, kad žuvis būtų sveika ir ruoniai žalos nedarytų. Pagalvot apie žuvų resursų atstatymą. Juk jos turi visiems užtekti.
Deja, žmogus galvoja kitaip. Jei nebūtų ruonių, galima būtų ir žvejoti tais pačiais būdais dar daugybę metų. Žvejai, nenorėdami atsisakyti pasenusių žvejybos priemonių, pasišovė verčiau naikinti ruonius, nutaikydami į juos šautuvus. Deja, deja, nors ruonius ir saugo visokie įstatymai, vis dažniau jūra mūsų pakrantėje išmeta nušautus gyvūnus.
- Ar žvejai ir ruoniai gali gyventi taikiai?
Gaila, kad žvejai nesupranta realybės. Ruonis žvejui yra tikras sąjungininkas ir pagalbininkas !!! Kodėl?!
1. Ruonis, kaip jūros sanitaras, pirmiausia išgaudo sergančią ir išsigimusią žuvį.
2. Maitinasi lengviausiai pagaunama žuvimi, kuri gyvena ant dugno ir yra netinkama žvejybai: smulki plekšnė, gyvavedė vėgėlė, builis. O šios žuvys maitinasi verslinės (tos, kuri yra žvejų laimikis) žuvies ikrais ir mailiumi. Daug pavojingesnis žvejams yra ne ruonis, o grundalas rubuilis, kurį žmonės netyčia parsigabeno iš Juodosios jūros. Jis masiškai paplito priekrantės zonoje, baigia sunaikinti midijas ir dreisenas (pagrindinį žuvų maistą), naikina ikrus ir mailių. O ruoniams grundalas patinka ir jie su malonumu ją gaudo maistui. Štai kur didžiulė nauda !!!
- Taigi ar turi ruoniai teisę gyventi Baltijos jūroje?
- Giliai įsitikinęs, kad taip. Tikiuosi įtikinau ir jus. Užtat kasmet ir gelbėjam nusilpusius ruoniukus išmestus mūsų pakrantėje. Randame mes juos mirtinai nusilpusius, sveriančius vos 12 – 14 kg. Prasideda sunkus, ilgas darbas juos atgaivinti. O kaip tai darome, papasakosiu kitame pokalbyje.
