aA
Lietuviškos vasaros pastaraisiais metais pilnos kaprizų – vieną sezoną pagailima kritulių, dėl ko gresia sausra, nusenka šuliniai, žūsta augmenija, kitą sezoną – dosniai (neretai ir pernelyg dosniai) tais krituliais apdovanojama, užtvindant net gyvenamąsias teritorijas, pridarant rimtų nuostolių gamtai ir žmonėms.
© Shutterstock nuotr.

Tokie atmosferos svyravimai neišvengiamai veikia Lietuvos požeminio vandens išteklius, kurie „maitina“ Lietuvos upes ir ežerus, užpildo geriamu vandeniu šulinius. Ar po praėjusios vasaros, tituluojamos „poilsiautojų rojumi“ dėl karštų sausų orų, vertėtų sunerimti dėl požeminių vandens išteklių rezervo? Ar pasekmės netruks apie save priminti?

Požeminiai ištekliai: gruntinis ir spūdinis vanduo

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėjos Jurgos Arustienės, požeminiu vandeniu vadinamas vanduo, esantis nuogulų, nuosėdų, uolienų porose ir plyšiuose. Pagal ryšį su atmosfera skiriami gruntinis ir spūdiniai vandeningieji sluoksniai.

Gruntinis vandeningasis sluoksnis – vandeniu įsotintas sluoksnis, slūgsantis ant pirmojo nuo žemės paviršiaus mažai laidaus sluoksnio ir turintis laisvą paviršių. Vandeningosios nuogulos iš viršaus nepadengtos mažai laidaus sluoksnio ir todėl jų vanduo neturi spūdžio. Štai kodėl iškasus šulinį tenka naudotis skriemuliu arba pompa vandeniui pakelti. Gruntinis vanduo pasipildo visame jo paplitimo plote. Gruntinio vandens srautas teka link reljefo pažemėjimų – į upių, ežerų, griovų, daubų pusę.

Gruntinis vanduo yra susijęs su paviršiniais vandenimis. Pavasarinio ar rudeninio potvynio metu upių vanduo filtruojasi į gruntinį vandenį. Kita vertus, gruntinis vanduo išsilieja į upių vagas, ežerų ir šlapynių duburius ir tam tikrais laikotarpiais yra vienintelis paviršinio vandens mitybos šaltinis. Gruntinio vandens lygis, cheminė sudėtis ir temperatūra yra kaitūs, stipriai veikiami išorinių veiksnių – klimato, paviršinio vandens telkinių, augmenijos ir žmogaus veiklos. Gruntinis vanduo vis dar plačiai naudojamas gėrimui, ypač kaimiškose vietovėse.

Sausra
Sausra
© Shutterstock

Spūdinis (artezinis) vanduo užpildo vandeningąjį sluoksnį per visą jo storį ir yra apribotas vandeniu nelaidžiomis uolienomis tiek iš viršaus, tiek iš apačios. Pragręžus tokį sluoksnį, vandens lygis gręžinyje pakyla virš jo kraigo ir gali išsilieti žemės paviršiuje ar net trykšti fontanu.

Spūdinio vandens ir žemės paviršiuje vykstančių procesų ryšys yra silpnesnis, priklauso nuo jo slūgsojimo gylio ir uždarumo. Sezoniniai spūdinio vandens lygio svyravimai siekia nuo kelių iki keliasdešimties centimetrų, tačiau netoli veikiančio eksploatacinio gręžinio lygio svyravimai priklausys nuo siurblio darbo ir bus gerokai didesni.

Lietuvoje spūdinis gėlas vanduo išgaunamas iš įvairiame gylyje slūgsančių, įvairaus geologinio amžiaus ir litologinės sudėties sluoksnių. Pasak J. Arustienės, beveik kiekvienoje mūsų šalies vietoje galima rinktis iš kelių vandeningųjų sluoksnių. Spūdiniai vandeningieji sluoksniai yra geriau apsaugoti nuo žmogaus ūkinės veiklos, jų vandens kokybė labiau veikiama gamtinių sąlygų ir dažniausiai yra gera.


Sezoniniai svyravimai veikia gruntinį vandenį

Kaip buvo minėta, gruntinio vandens lygis reaguoja į oro temperatūros, kritulių, garavimo pokyčius. Jo vandens lygis tam tikrais sezonais gali pakilti arba nukristi nuo kelių centimetrų iki 2–3 metrų. Beveik kiekvieną vasarą gruntinio vandens lygis pažemėja, šuliniai išdžiūsta. Toks nuosėkis trunka iki spalio–lapkričio mėnesių.

„Ne išimtis ir ši vasara – rugpjūčio mėnesio pabaigoje daugelyje Lietuvos vietovių gruntinis vanduo buvo gerokai nusekęs. Nuosėkis prasidėjo gegužės mėnesį ir vis dar tęsiasi. Lyginant su daugiamečiais stebėjimų duomenimis matome, kad vandens lygis slūgsojo nuo kelių centimetrų iki 1,5 metro giliau nei įprasta rugpjūčio mėnesį, tačiau kritinės ribos dar nepasiekė“, – sako J. Arustienė.

Pasak jos, labiausiai į sausrą reaguoja molingose nuogulose, 3–5 metrų gylyje besikaupiantis gruntinis vanduo. Sezoninių svyravimų metu gruntinio vandens lygis pakinta pavėluotai, lyginant su kritulių iškritimo laikotarpiu.

„Šis vėlavimas tuo didesnis, kuo gruntinio vandens sluoksnis slūgso giliau. Tokią situaciją stebime Švenčionių, Rykantų (Trakų raj.) ir Ukmergės gręžiniuose, kur gruntinis vanduo slūgso didesniame nei 7 metrų gylyje. Čia gruntinio vandens lygis yra artimas vidutiniam daugiamečiam lygiui“, – pažymi Lietuvos geologijos tarnybos atstovė.

Ar po praėjusios vasaros vėl prisipildys šuliniai?
© PamatykLietuvoje.lt


Išbandymas karšta vasara

Be jokios abejonės, praėjusi vasara su kaupu pateisino savo pavadinimą. Kyla klausimas, ar vertėtų sunerimti dėl požeminio vandens išteklių po tokių vasaros karščių. J. Arustienė įsitikinusi, kad jaudintis tikrai nereikia. Įprastai rudens ir žiemos krituliai vėl papildo gruntinio vandens atsargas ir vandens lygis pakyla.

Aišku, išskirtinai sausi arba šlapi metai gali pakeisti nusistovėjusius kaitos dėsningumus, tačiau per ilgesnį laikotarpį požeminio vandens balansas išsilygina. Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, dalis kritulių (5–50 proc.) įsifiltruoja į požemį ir papildo požeminio vandens išteklius. Be to, nereikėtų įsivaizduoti, kad gėlo vandens ištekliai yra tarsi nuolat pripildoma ir išpilama vandens stiklinė.

„Gėlo požeminio vandens ištekliai Lietuvoje susikaupė per daugelį metų, tad ir sunaudoti šį rezervą, kad ir kokia karšta vasara būtų neįmanoma. Nustatyta, kad mūsų šalyje galima išgauti net 3,72 mln. kubinių metrų vandens per parą. Tačiau realiai panaudojama tik apie 13 proc. šių atsinaujinančių išteklių“, – pasakoja Lietuvos geologijos tarnybos Požeminio vandens išteklių poskyrio vedėja J. Arustienė.

Sausra žemės ūkyje
Sausra žemės ūkyje
© Shutterstock



Kai sausros ar liūčių per daug

Žinoma, ilgai besitęsianti sausra nusekina gruntinį vandeningą sluoksnį, dėl ko gali pradėti džiūti augmenija, senka ir požeminiu vandeniu maitinami paviršinio vandens telkiniai, žmonių šuliniai. Daugiau kaip metus užsitęsusi sausra galėtų paveikti ir atviresnių spūdinių sluoksnių išteklius, tuomet vandens galėtų pradėti trūkti ir seklesniuose gręžiniuose.

Ir atvirkščiai: labai „šlapiais“ metais (kaip pernai) gruntinio vandens lygis pakyla, žemesnės vietos užliejamos vandeniui, nes visas požemis būna juo užpildytas. Tuomet taip pat žūsta augmenija, užliejami rūsiai, kitos požeminės patalpos, į šulinius gali pritekėti užteršto paviršinio vandens. Lietuvoje net 70 proc. dirbamų žemių yra dirbtinai drenuotos, todėl reikėtų nuolatos rūpintis drenažo sistemų priežiūrą.

Bet kokiu atveju, nusekus šuliniams ar labai pablogėjus šulinių vandens kokybei dėl potvynio, savivaldybės turėtų pasirūpinti geriamojo vandens tiekimu savo gyventojams.

Ar po praėjusios vasaros vėl prisipildys šuliniai?
© DELFI / Andrius Ufartas

Nepaprastoji padėtis: kada ji skelbiama

Šios vasaros karščiai buvo tokie alinantys, kad keliolikoje Lietuvos savivaldybių teko paskelbti stichinę sausrą.

Pasak J. Arustienės, nepaprastoji padėtis dėl stichinės sausros arba užsitęsusio lietingo laikotarpio skelbiama, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis ir tam tikrais patvirtintais indeksais. Lietuvoje sausra yra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą (toliau – HTK), t. y. kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykį per 30 dienų laikotarpį, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu mažesnė nei 0,5 HTK vertė nenutrūkstamai išsilaiko 15–30 dienų, yra pasiekiamas pavojingo reiškinio rodiklis – sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Kai sausra tęsiasi ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra. Sausringu laikotarpiu didžiausią susirūpinimą kelia išaugęs gaisrų pavojus ir mažėjantys javų (kviečių) bei sodininkystės ir uogininkystės produkcijos derliai.

Nepaprastoji padėtis dėl stichinės sausros arba užsitęsusio lietingo laikotarpio gali būti įvedama visoje Lietuvos teritorijoje ar atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose. Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį galės priimti Seimo sesijos metu Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pastatyti brakonierių tinklai užšalo po ledu (8)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos Gyvosios gamtos...

Miškininkai nemokamai dalins eglių šakas: kokias kalėdines dekoracijas iš jų galima pasidaryti? dalinimo vietų sąrašas (28)

Kalėdoms sparčiai artėjant, pradedame sukti galvas, kaip papuošti savo namus. Šį galvosūkį...

Sprendžiama, ką daryti dėl plynųjų kirtimų gražiausiose Lietuvos vietose (112)

Vos prieš kelis mėnesius aktyvūs visuomenės nariai, gamtosaugininkai ir miškų gynėjai...

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu (33)

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena...

Besipiktinantys dėl miškų kirtimo tai daro per vėlai: ką iš tiesų gali visuomenė? (107)

Norint Lietuvoje kirsti mišką, reikia ne tik leidimo, kurį išduoda Valstybinė miškų tarnyba ....

Top naujienos

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (86)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus tašku ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (76)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (101)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (10)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „geltonosios liemenės“ laimėjo, o „Paskutinis skambutis“ liko neišgirstas? (157)

Andriaus Tapino ir dešimčių profesinių sąjungų organizuotoje „Paskutinio skambučio“...

Ko dar mes galime laukti ir tikėtis iš žiemos? (37)

Lietuvoje gruodžio vidurys, beveik pačių tamsiausių dienų metas. Sakome „beveik“, nes kas yra...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (58)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą (8)

Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Nomedos Kazlaus partneris dėl vienos ypatybės išgirsta itin nekorektiškų klausimų (18)

Graži gruodžio tradicija tęsiama: lietuvių operos solistė sopranas Nomeda Kazlaus vėl kviečia...

Spalvingasis Laosas – maža, bet didelių stebuklų kupina šalis (2)

Laosas – tarsi balta varna Azijoje. Ji dažnai aplenkiama keliaujant į Vietnamą, Tailandą ar...