Privačios zoosodybos savininkas salantiškis Mindaugas Ivanauskas kyla į kovą už snieginę makaką. Šią beždžionėlę pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nuspręsta konfiskuoti. M. Ivanausko sodyboje gyvūno turi nelikti iki kovo 10-os dienos. Tačiau iš kuklios algos ir neįgalumo pašalpos pusantro šimto gyvūnų ir paukščių išlaikantis vyras žurnalistams teigė beždžionėlę ginsiąs nors ir su šakėmis. Vyriškis piktinasi, kad vieniems laukinius gyvūnus laikyti leidžiama šimtais, kitiems ir vienas - lyg „pasaulio pabaiga“.
Baudos plaukia, o atiduoti nėra kam
Mindaugas turi stiprų vietinių gyventojų palaikymą – pirmąją už neteisėtą gyvūno laikymą skirtą baudą surinko Salantų gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. Bendruomenė žada surinkti lėšų ir ateities baudoms, kokios jos bebūtų.
M. Ivanauskas jaučiasi įvytas į kampą, nes Lietuvoje be Kauno zoologijos sodo nėra institucijos, galinčios makaką paimti. O zoologijos sodas jos atsisako, nes „naminės“ gentainės šio zoologijos sodo gyventojos į būrį nepriims.
2009-aisiais Aplinkos ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė įstatymą su sąrašu gyvūnų, kuriuos draudžiama laikyti privatiems bei juridiniams asmenims. Į jį pateko ir visos beždžionės.
„Prieš gerus metus Rygos zoologijos sodas, neturėdamas kur dėti japonų makakos jauniklio, man pasiūlė tą beždžionę, - pradeda pasakojimą M. Ivanauskas. - Negriebiau taip jau iš karto, bet pradėjau domėtis, sako – šis gyvūnas nebijo šalčio. Žinoma, dabar beždžionėlė yra vidaus patalpose, bet galima išleisti ir į lauką. Todėl ją įsigijau oficialiai su visais dokumentais. Ir pasirodė, kad bet kurioje Europos valstybėje gyvūną galima įsigyti, tačiau laikyti Lietuvoje – ne.“
Laukiniai gyvūnai - „legalai“ ir „nelegalai“
M. Ivanauskas jau beveik aštuonerius metus turi leidimą laikyti laukinius gyvūnus. Vyras pasakoja, esą jam buvo patarta beždžionę įsigyti Klaipėdos „Mini zoo“ vardu, tuomet leidimas būtų išduotas.
„Tas žmogus mane ne taip suprato. Kad sakyčiau, jog pirktų gyvūną, per „Mini – zoo“ - Dieve saugok! Pasakiau, kad vienintelė organizacija tame regione, turinti teisę įsigyti beždžiones yra „Mini-zoo“. Dar pasakiau, kad tikrai negalės jos laikyti - zoologijos sodo toje sodyboje neužregistruosi, nes jiems keliami tam tikri reikalavimai, - GRYNAS.lt teigė Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius.
Pusantro šimto gyvūnų Salantuose laikantis šeimininkas įpyko, jog vieniems savininkams beždžiones laikyti leidžiama, kitiems – ne.
Klaipėdos „Mini Zoo“ šiuo metu neturi zoologijos sodo statuso, taigi, žvelgiant iš formalios įstatymų pusės, primatų laikyti taip pat negali. Tačiau turimas beždžiones ir netgi didžiąsias kates ši viešoji įstaiga yra įsigijusi kaip zoologijos sodas, oficialiai ir su dokumentais, todėl aplinkos apsaugos pareigūnai „Mini zoo“ vadovui jokių priekaištų neturi.
Salantiškis Mindaugas Ivanauskas galvojo, jog jam taip pat pavyks sutvarkyti dokumentus makakai laikyti. Beždžionę jis parsivežė ir to neslėpė – egzotiško gyvūno nuotraukos patalpintos vyro zoo sodybos internetinėje svetainėje.
Beždžionėlei gręsia mirtis
Rugsėjo pabaigoje pas Salantų gyvūnų mylėtoją užsukę Kretingos aplinkosaugininkai skyrė baudą už neteisėtą gyvūno laikymą ir įpareigojo beždžionę kam nors neatlygintinai perduoti. Vyras su tokiu sprendimu sutinka, tačiau jam neramu ne dėl baudos. Gyvūno nepriima nei Rygos, nei Kauno, nei joks kitas zoologijos sodas.
„Išmaišiau visą Pabaltijį – nerandu įstaigos, kuriai teisėtai galėčiau perduoti tą gyvūną. Aplinkosaugos pareigūnas dar labiau išgąsdino, sako, jei nerasiu kam perduoti, gali būti sprendimas ją užmigdyti!“ - susijaudinęs kalbėjo šeimininkas.
Vyras teigia, jog aplinkosaugininkai nenori matyti gausybės kitų nelegaliai laikomų gyvūnų. Ir tai – ne primatai, o didžiosios katės – liūtai, tigrai, leopardai, kuriuos laiko turtingi ir įtakingi žmonės visoje Lietuvoje.
S. Paltanavičius pripažino, jog jei žmogus nedidelį augintinį laikytų namuose ir jo neafišuotų, greičiausiai nepatektų į aplinkosaugininkų akiratį ir jie apie tokį „nelegalą“ nesužinotų. Tačiau tokių gyvūnų, kaip tigrai ar liūtai, „tyliai“ laikyti nepavyktų. „Slaptai auginami tigrai Lietuvoje? Taip gali kalbėti tik žmogus, nepažįstantis mūsų inspekcijų pareigūnų, kasmet tikrinančių visus augintojus ir privačias kolekcijas. Be to - dar yra kaimynai, kas nors tikrai praneštų“,- teigė S. Paltanavičius.
„Senesnės“ beždžionės niekam neužkliūva
„Iš „Mini zoo“ savininko Edvardo Legecko sužinojau, jog jo organizacijai zoologijos sodo statusas greičiausiai bus suteiktas lengvatinėmis sąlygomis, - teigia M. Ivanauskas. - Žinoma, taip lengviau – tada ir visi jų laikomi gyvūnai tampa laikomais teisėtai ir atsiranda kur „padėt“ tą beždžionę. Bet kiek laiko jau ruošiami dokumentai zoologijos sodo registracijai? Metus? Penkerius? Manau, kad tiesiog nenorima konfiskuoti tokio kiekio gyvūnų, nes išvis nebūtų aišku, ką su jais daryti."
Vyras tvirtina, jog nėra gavęs ministerijos išaiškinimo, kur reikėtų dėti beždžionėlę, nors raštą išsiuntė dar lapkričio pabaigoje. „Esu įvarytas į kampą – užklausiau Kretingos aplinkos apsaugos agentūros viršininko, kas bus, jeigu beždžionę ir toliau auginsiu. Sako – kita bauda. Bet jeigu jos teisėtai nėra kur padėti? Nejau ta beždžionė – pasaulio pabaiga?“- retoriškai klausė makakos savininkas.
Kretingos regiono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta patvirtino, kad kovo 10-tą dieną gyvūnas nebus konfiskuotas, tik skirta dar viena nuobauda už nurodymo nevykdymą. „Yra įstatymas, kad jis negali beždžionės laikyti – jis turi būti vykdomas. Kova su šakėm prieš vėjo malūnus - man atrodo donkichotiška. Jis galiausiai bus priverstas laikytis įstatymo, turime teisę ir konfiskuoti gyvūną“, - GRYNAS.lt teigė R. Kašėta.
Aplinkosaugininkas pridūrė, jog jei beždžionėlė būtų įsigyta iki 2009-tųjų rugsėjo, šeimininkui niekas neturėtų pretenzijų.
Tuntą gyvūnų laikyti lengviau nei beždžionėlę?
M. Ivanauskas dievagojosi, jog į Klaipėdos „Mini Zoo“ makakos tikrai neatiduos – jo netenkina ten egzistuojantys darbo su gyvūnais metodai.
Tačiau noru gauti papildomą gyvūną nedega ir pats „Mini Zoo“ savininkas Edvardas Legeckas.
„Nenoriu aš tos beždžionės. Jis parsivežė – tegul ir turi. Mums beždžionių gauti – ne problema, nes esame gamtininkų centras, ne pelno siekiati organizacija. O zoologijos sodo statuso irgi nereikia – mums liepia tapti tuo zoolgijos sodu. Nes, pagal įstatymus, jei leidi lankytojus septynias dienas per savaitę – esi zoologijos sodas. Nesvarbu, koks murzinas, ar pliurzinas,“ - aiškino E. Legeckas.
„Mini Zoo“ šėlsta kelios beždžionės ir slampinėja tigras, liūtas, pumos ir kitos didžiosios katės. E.Legeckas prisipažįsta, kad jam nereikėjo nueiti jokių „kryžiaus kelių“ dėl leidimo laikyti šiuos gyvūnus. „Bet kurioje Europos šalyje galima nusipirkti beždžionę turint leidimą laikyti laukinius gyvūnus. O Lietuvoje laikyti – negalima. Čia tas pats, kaip galioja „sausas įstatymas“, nors pardavinėjama degtinė“, - palygino „Mini Zoo“ savininkas.
Planavo paleisti ministerijoje
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Selemonas Paltanavičius patvirtina, jog teisės laikyti beždžiones ar kitus minėtame sąraše esančius gyvūnus neturi nei juridiniai, nei fiziniai asmenys. Netgi įregistravus asmeninę gyvūnų kolekciją, tarp jų negali būti primatų. Taigi jas laikyti gali tik zoologijos sodai. O jų artimiausiu metu pagausės.
Paradoksalu, tačiau ne taip toli nuo Salantų, vos už Lietuvos-Latvijos sienos, gyvūnų augintojo teigimu, beždžiones auginti leidžiama.
Kuršėnuose beždžionę auginantis gamtininkas Vytautas Uosis juokiasi, jog iš jo beždžionės pareigūnai konfiskuoti nenori. Kuršėnų kūrybos namuose žaliosios markatos veislės beždžionė laikoma seniai – ji įsigyta dar prieš 2009-uosius.
„Ta beždžionė gauta dar „perestroikos“ laikais. Taigi buvo ten niuansų su veterinarais ir kitais pareigūnais. Dokumentacijos reikia – iš kur mes ją išpešim? Tai gali pasiimt tą beždžionę ir vežtis! Nenori. Sakiau, paimsiu ir paleisiu ministerijoj. Ir tegu laksto koridoriais. Tikrai, jau iki tokios minties buvo „davedę“,“ - juokavo ūmus žemaitis.
Senutė beždžionė kūrybos namuose šiandien laikoma, kaip „mokymo priemonė“. Kažkada ją norėjo perimti Gyvūnų globėjų asociacija, tačiau V. Uosis patikino, kad gyvūnas jiems netrukdo.
Ministerija negali atsakyti, kur keliaus gyvūnas
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius prašė savaip neinterpretuoti įstatymų. „Yra teisiniai dokumentai ir mes jų negalime kitaip perskaityti. Reikalavimai visiems vienodi. Europoje taip pat negalima laikyti beždžionių. Su šiuo dokumentu mes jau einame iš paskos,“ - kalbėjo vyras.
Atsakydamas į pateiktą kritiką, kad turtingiesiems įstatymai negalioja S. Paltanavičius pateikė pavyzdį: „Medžiotojas oficialiai nuvyksta pamedžioti į Mongoliją ir už tai susimoka maždaug 30 tūkstančių dolerių. Jam pavyksta nušauti kalnų aviną, tačiau į Europos Sąjungą trofėjus įvežti draudžiama. Ir viskas. Grįžta pamedžiojęs, ir tiek“.
Gamtininkas teigia, jog Klaipėdos „Mini zoo“ nuo 2006-ųjų turėjo zoologijos sodo statusą. „ 2010-aisiais vyko kažkokie teismai, aš tiksliai nežinau situacijos, tik kad statusas buvo panaikintas. Dabar vėl vyksta registracija, ir tas centras vėl taps zoologijos sodu. Viskas, kas yra ten įsigyta - legaliai, kaip zoologijos sodo. Tai visiškai nepanašu į situaciją vieno šeimininko, savo kieme laikančio gyvūnus“, - aiškino skirtumą S. Paltanavičius.
Selemonas Paltanavičius nurodė du zoologijos sodus, kuriems galėtų būti atiduota Mindaugo makaka – Rygos ir Kauno. Kadangi abu šie zoosodai atsisako gyvūną priimti, ministerijos atstovas teigia nežinąs, kur kreiptis toliau, tačiau ieškoti beždžionėlę priimančios insitucijos nėra Aplinkos ministerijos pareiga.
„Ministerija turi įstatymų leidybos funkciją. Visa kontrolė ir priežiūra perduota regioniniams Aplinkos apsaugos departamentams,“ - pridūrė Aplinkos ministerijos atstovas.
GRYNAS.lt primena, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodyta, kad nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, jeigu jie nėra mokslo ir mokymo įstaigos ir neturi leidimo įkurti zoologijos sodą, negali laikyti ne tik beždžionių, bet ir dar 23 sisteminių grupių ar rūšių laukinių gyvūnų.
Taisyklės draudžia įsigyti ir nelaisvėje laikyti:
visas krokodilų, kloakinių (sterblinių), nepilnadančių, kaguanų, beždžionių, viverinių, hieninių, banginių, sirenų, straublinių, tapyrinių, raganosinių, hipopotaminių, žirafinių, skujuočių rūšis, taip pat šuninius (išskyrus pilkąjį vilką, rudąją lapę, usūrinį šunį (mangutą) ir paprastąjį šakalą), lokinius (išskyrus rudąją mešką), didžiąją ir mažąją pandas, paprastąjį meškėną, katinius (išskyrus vilpišį (miškinę katę) ir lūšį), pilkąją (karolininę) voverę. Šis draudimas netaikomas tais atvejais, kai minėtieji gyvūnai buvo teisėtai įgyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.
