aA
Nors plastiko panaudojimo būdų šiais laikais apstu, vis dėlto vienas būdų žavi iki šiol. Prieš 25 metus Vladas Kasperavičius sukonstravo plaustą, kurio viena statybinių medžiagų buvo plastiko buteliai. Įstabu, kad šiuo plaustu kapitonas Neries ir Nemuno upėmis keliones rengė dvidešimt vasarų. Vykusių ekspedicijų metu galimybe pažinti save ir gimtąjį kraštą pasinaudojo virš dviejų tūkstančių vaikų iš internatų, narkomanų reabilitacijos centrų, taip pat vaikų, sergančių cukriniu diabetu. Ką dabar veikia plausto kūrėjas ir kokia plastiko perdirbimo situacija Lietuvoje?
Vladas Kasperavičius
Vladas Kasperavičius
© DELFI skaitytojas

Apie vandens turizmą neišmanė nieko

V. Kasperavičius, garsiojo „Bliūškio“ kūrėjas, prisimena, kad idėja pagaminti plaustą kilo vaikų apsuptyje. Taip pat jam buvo svarbu atkreipti dėmesį į taršos problemą ir mokyti vaikus, kad negalima šiukšlinti, kad reikia rūpintis gamta.

„Kartą su sūnaus bendraklasiais grįžtant iš vasaros stovyklos kilo mintis – „kiekgi galima nešioti sunkias kuprines ir daiktus?“. Gimė idėja sukonstruoti plaustą, nors vandens turizme buvau visiškas neišmanėlis – nežinojau nieko“, – plausto sukūrimo priešistorę prisimena jo sumanytojas.

„Per visą žiemą skaičiau reikiamą literatūrą, radau ir plausto brėžinius. Laikas iš 1994-ųjų į 1995-uosius buvo skirtas kruopščiam pasiruošimui, o sūnaus bendraklasiams pažadėjau, kad vasarą jų laukia žygis vandeniu“, – prideda pašnekovas.

1995-ųjų gegužės 23-iąją V. Kasperavičius ir 13 Pilaitės vidurinės mokyklos aštuntokų Baltarusijos pasienyje esančiuose Buivydžiuose pradėjo kelionę „Bliūškiu“.

Tuomet mokiniai ne tik pramogavo, bet ir tyrinėjo aplinką, fiksavo šiukšlinimo atvejus, kurie Lietuvai atgavus nepriklausomybę mūsų šalyje buvo didžiulė problema.

V. Kasperavičiaus plaustas
V. Kasperavičiaus plaustas
© DELFI skaitytojas

Kodėl plaustas – iš plastiko?

„Plausto brėžinys, kurį radau tuomet dar rusiškoje literatūroje, buvo iš medienos ir padangų, kurių nedelsiant ėmiau ieškoti. Pagalbos bandžiau prašyti ir Vilniaus autobusų parko, ir Vilniaus troleibusų parko, bet visiems buvo sunkmetis“, – karčią patirtį prisimena V. Kasperavičius.

Vyras prideda: „Visi siūlė padėti bet kuo, tik ne padangomis. Grįžus namo apėmė neviltis.“

Galiausiai V. Kasperavičiui atėjo mintis plausto statybose išnaudoti plastikinius butelius. Juk tai – ne tik tinkama priemonė plausto gamybai, bet tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į taršos problemą. Taip galima atkreipti visuomenės, o ypatingai vaikų dėmesį, kad atliekos gali būti prikeliamos antram gyvenimui.

V. Kasperavičiaus plaustas
V. Kasperavičiaus plaustas
© DELFI skaitytojas

V. Kasperavičius prisimena, kad sūnaus bendraklasiai lankė daugiabučių gyventojus Pilaitės ir Justiniškių mikrorajonuose Vilniuje, taip pat važiavo ir į Gariūnų prekyvietę. Plausto statyboms buvo surinkti 4 tūkst. plastikinių butelių.

„Plaustas būtų buvęs kaip visi – su guminėmis padangomis, bet galiausiai šiukšlėms buvo duotas antras gyvenimas“, – teigia plausto kūrėjas.

„Plausto vardas taip pat susijęs su medžiaga, iš kurios jis padarytas. Su vaikais sutarėme, kad subliūškęs plastikinis butelis ir bus plausto vardas. Taip atsirado „Bliūškis“, – istoriją išduoda V. Kasperavičius.

Lemtinga audra ir knyga apie „Bliūškį“

Po pirmosios kelionės buvo pastatytas dvigubas plaustas, su kuriuo 1996 metais buvo nuplaukta iki Klaipėdos. Ši kelionė yra įtraukta į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias maršrutas vandeniu, įveiktas plaustu.

Plausto kapitonas atsimena: „Vėl startavome netoli Baltarusijos sienos ir pasiekėme uostamiestį. Pavargę, bet pasiekėme.“

V. Kasperavičiaus plaustas
V. Kasperavičiaus plaustas
© DELFI skaitytojas

Deja, po audros Klaipėdos uoste antrasis „Bliūškis“ buvo suniokotas.

Ši audra paskatino ieškoti būdo, kaip sukonstruoti daugkartinio panaudojimo plaustą. 1997-aisiais jis buvo išbandytas kelionėje nuo Švendubrės iki Birštono. Šis principas kapitono V. Kasperavičiaus yra užpatentuotas kaip išradimas.

Iki 2015 metų buvo surengta daugybė kelionių ir dabar plaustas yra išardytas, o plaustui naudoti plastiko buteliai priduoti perdirbimui.

Šiuo metu V. Kasperavičius yra atsidavęs knygos apie „Bliūškio“ odisėjų dvidešimtmetį rašymui.

Aplinkosaugos pamokos prieš 20 metų ir dabar

Kiekvieną vasarą kapitonui V. Kasperavičiui kompaniją palaikydavo vis kiti vaikai, kurie pasinerdavo į gamtos ir aplinkos pažinimo pasaulį.

Pirmasis plaukiančiųjų plaustu susipažinimas su plastiko antriniu panaudojimu prasidėdavo dar nė neišplaukus į upes – vaikai, padedami tėvų ir V. Kasperavičiaus, pastatydavo plaustą. Pats plausto sumanytojas prisimena: „Konstruodavome nežinodami, nemokėdami.“

Aplinkos tausojimo pamokos vykdavo ir kelionės metu. Anot V. Kasperavičiaus, pirmas dalykas, kurį padarydavo plausto įgula, kai sustodavo krante, – tai kranto išvalymas.

„Surinkdavome krante esančias šiukšles, prisirinkdavome pagalių laužui“, – prisimena plausto kapitonas.

Vasarą ant vandens praleidę ir Lietuvą perplaukę vaikai neabejotinai įsimindavo, kad atliekoms galima suteikti antrą gyvenimą ir verčiau iš atliekų kurti, o ne šiukšlinti.

V. Kasperavičiaus plaustas
V. Kasperavičiaus plaustas
© DELFI skaitytojas

Tačiau šiais laikais mokymo priemonės jau kitokios. Ir vargu ar pavyktų surasti tiek plastikinių butelių plausto gamybai, nes mūsų šalyje pradėjus veikti užstato sistemai tuščios taros gamtoje pastebimai sumažėjo. Taigi, dabar plaustus jau reikia gaminti iš kitų medžiagų.

Vis dėlto gamtosauginės idėjos gyvos iki šiol. Pavyzdžiui, šią vasarą daugiau nei 13 tūkst. vartotojų parsisiuntė aplinkosaugos įgūdžius lavinantį edukacinį žaidimą „Nacionalinės Eko lenktynės“.

Tai – žaidimas, skirtas šalies gyventojams, kurie naudojasi užstato sistema. Tai yra virtuali pramoga, kuria besinaudojantiesiems siekiama parodyti, kad užstato sistema yra svarbi aplinkosaugos mechanizmo dalis ir kiekvienas pakuotes grąžinantis asmuo gali rasti būdų, kaip dar geriau tausoti išteklius, atsakingiau vartoti ir kitaip aktyviai prisidėti prie aplinkosaugos bei ekologijos.

Kaip žaidimas veikia? „Nacionalinės Eko lenktynės“ vyksta per mobiliojo telefono programėlę – tereikia ją atsisiųsti. Pridavus užstato ženklu pažymėtas pakuotes, bus atspausdinamas kvitas su specialiu, žaidimui skirtu brūkšniniu kodu. Atidarę programėlę žaidėjai prisijungs įvesdami prašomus duomenis, o norėdami pradėti žaisti turės skenuoti kvito apačioje esantį brūkšninį kodą.

Kaip dalyvauti:

1. Priduok tuščias pakuotes į taromatą ir pasiimk taromato išduotą kvitą. Prieš atsiimdamas užstatą, gautą kvitą nusifotografuok.

2. Parsisiųsk programėlę „Nacionalinės Eko lenktynės“, užsiregistruok. Skenuok kvito brūkšninį kodą ir pradėk žaidimą.

3. Atsakyk į klausimus ir pasiimk įvairiausių prizų – nuo nerūdijančio plieno šiaudelių iki elektrinių paspirtukų.

Susidomėjai? Siųskis programėlę į savo išmanųjį telefoną ir dalyvauk! Daugiau informacijos www.grazintiverta.lt/nel

Plastiko perdirbimas Lietuvoje ir rekordinis liepos mėnuo

Kokia šiuo metu situacija su plastikiniais buteliais Lietuvoje, geriausiai žino „Užstato sistemos administratorius“, koordinuojantis užstato sistemą mūsų šalyje. Atsiradus taromatams Lietuvos gamtoje pastebimai sumažėjo besimėtančios stiklinės, plastikinės ir metalinės taros.

Anot USAD vadovo Gintaro Varno, pernai Lietuvos gyventojai grąžino net 92 proc. užstato sistemoje dalyvaujančių plastikinių pakuočių. G. Varnas paaiškina: „Dar prieš penkerius metus paežerėse ir pamiškėse buvo apstu tuščių butelių nuo alaus ir gaiviųjų gėrimų. Užstato sistema palaipsniui padėjo sumažinti šios problemos mastą ir apsaugoti gamtą nuo tūkstančių tonų šiukšlių. Dabar net 92 proc. gėrimų pakuočių keliauja į taromatus ir rankinio surinkimo punktus.“

Plastikas
Plastikas
© Shutterstock

Per 2019-uosius metus užstato sistemoje buvo surinkta beveik 12 tūkst. tonų plastikinės pakuotės atliekų.

Nuo užstato sistemos veiklos pradžios, 2016-ųjų, iki dabar Lietuvos gyventojai į taromatus ir rankinio surinkimo punktus sunešė beveik 2,5 mln. vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių.

Per Lietuvos gėrimų pakuočių užstato sistemą šių metų liepą gyventojai grąžino rekordinį skaičių gėrimų pakuočių – daugiau kaip 68 milijonus. Šis kiekis yra didžiausias per visus 4,5 metų, kai veikia sistema. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, gėrimų pakuočių grąžinta 6 proc. daugiau.

Iš štai paskaičiuokime, kiek „Bliūškių“ galėtume pagaminti iš aplinka besirūpinančių gyventojų priduotų butelių. USAD skaičiavimu, iš liepos mėnesį surinktų plastiko pakuočių būtų galima pagaminti 3000 tokių plaustų kaip tuometinis „Bliūškis“ (skaičiavimui pasirinkta trečiajam plaustui panaudotas plastiko butelių kiekis).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
4.5000

Į Vilnių užsukęs Europos Komisijos narys domėjosi užstato sistemos veikla (5)

VšĮ „ Užstato sistemos administratorius “ (USAD) biure ir pakuočių skaičiavimo centre...

Civilinė atsakomybė už gamtai padarytą žalą: ką būtina žinoti kiekvienam? (8)

Ar genėdami medį, žuvaudami arba kirsdami ne vietoje išsikerojusį krūmokšnį pasidomime šių...

Nelaimė Vilniaus centre: į Nerį išsiliejo fekalijos (167)

Apie 13 val. Vilniaus miesto centre, ties Goštauto gatve, vilniečiai užfiksavo tekančias...

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (7)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (63)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Top naujienos

Apklausa prieš pat Seimo rinkimus: reitingų lentelėje – įnirtinga kova aiškus ir rinkėjo portretas (776)

Tiksint paskutinėms dienoms iki Seimo rinkimų, partijų reitingų lentelėje – dramatiška...

Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti (46)

Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „ Sodrai “...

Paskelbė karą triukšmadariams: už ramybės drumstimą baudos bus dvigubos

Gyventojus iš proto varančiam triukšmui greitai gali būti padarytas galas. Trečiadienį Seimo...

Viskas, ką reikia žinoti apie Seimo rinkimus: kaip, kada ir kas bus visiškai kitaip (24)

Rinkimai šiemet bus kitokie – apie pokyčius ir naujas taisykles einant balsuoti laidoje „Delfi...

Žiniasklaidos kirčiai: Trumpo ir Bideno debatai – absoliučiai siaubingi

Dauguma Amerikos televizijos žiūrovų mano, kad demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe...

Delfi rytas. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė: ką svarbu žinoti apie išankstinį balsavimą (19)

Spalio 5 d., pirmadienį jau prasideda išankstiniai rinkimai. Papildomos balsavimo vietos,...

Vos 27-erių Greta jau žino, ką reiškia įsteigti savo įmonę ir bankrutuoti: lietuviai be reikalo nepasitiki savimi (5)

Prasilenkęs Vilniuje su finansų ir draudimo konsultante Greta Krušaite galėtum pagalvoti, kad...

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (68)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Mano išsiaiškinę, kodėl vieniems žmonėms COVID-19 yra mirtina liga, o kitiems – besimptomė (70)

Jau daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų mirė nuo COVID-19 , tačiau į kai kuriuos klausimus...

Pažinčių svetainėje užsiregistravęs vyras pasigedo 44 eurų: noriu įspėti, būkit atidūs (11)

Mano pasakojimas suteiks informacijos dabar besiregistruojantiems į pažinčių svetaines ....

|Maža didelių žinių kaina