Atliekų deginimo gamyklos, kaip teigia jų šalininkai, Europos miestuose jau nėra naujiena, tačiau Lietuvoje bandymai statyti tokio tipo gamyklas sulaukia ne tik institucijų, bet ir gyventojų nepritarimo.
„Naftos produktų ir gamtinių dujų kainos ir toliau kyla, tad reikia stengtis ieškoti tam tikrų alternatyvų“, - sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Tačiau, anot jo, dar 2008 m. Vilniuje paruoštas projektas, kur turėtų stovėti komunalinių atliekų deginimo įrenginiai, gaminsiantys šilumą ir elektrą patyrė fiasko. Tam priešinosi ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus miesto savivaldybė, ir gyventojai.
„Padėtis nepasikeitė. Leidimai statyboms šiems objektams yra neišduoti iki šiol. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė 2010 m. neišdavė leidimo trečios elektrinės dabartiniam energetiniam katilui, kūrenančiam gamtines dujas, pereiti prie biokuro naudojimo. Jie argumentavo, kad taryba nepalaikė šio projekto ir Vilniaus 3 -ioji elektrinė pasiliko brangių gamtinių dujų vartotoja. Tai mums visiškai nesuprantama“.
„Turint tokius išteklius ir parengtus projektus, neleisti jų vykdyti, tai manyčiau yra nusikaltimas“, - kalbėjo V. Stasiūnas.
Lietuva pralaimėjo. Estija pirmauja
V. Stasiūnas mano, kad Estija pasielgė labai protingai, kai tuo tarpu Lietuva suklupo.
„Estijos sostinėje Taline buvo pastatytas biokuro katilas su 17 megavatų turbina, o tas įrenginys gamina šilumą ir elektros energiją. Šie projektai Vilniuje buvo sustabdyti. Dabar Estija pastatė dar du tokius pat įrenginius Tartu ir Pernu miestuose. Estija biokuro naudojimo atžvilgiu jau aplenkė Lietuvą“.
Kalbėdamas apie Latviją, V. Stasiūnas pabrėžė, kad Latvijos situacija yra visiškai kitokia.
„Rygoje buvo pastatytos trys didelės dujų garo ciklo kogeneracinės jėgainės ir taip Ryga tapo gamtinių dujų naudotoja, motyvuodama tuo, kad ji turi didelę požeminę dujų saugyklą. Šiuo metu Lietuva prarado lyderės vardą ir yra antroje vietoje, trečioje - Latvija“.
Aukštos kainos gąsdina
V. Stasiūno teigimu, naudojant biokurą centralizuotose šilumos tiekimo sistemose, galima sutaupyti du, o kartais net ir tris kartus.
Senos statybos nerenovuoti daugiabučiai, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos gyventojų, suvartoja labai daug šilumos. Vieno kvadratinio metro šilumos suvartojimas šildymui, tokiame daugiabutyje yra 25 kilovatvalandės, o kartais ir dar daugiau. 60 kvadratinių metrų bute gyvenantis žmogus, kurio butas yra šildomas gamtinėmis dujomis, kas mėnesį gali gauti apytiksliai 345 litų sąskaitą.
Pačią mažiausią sąskaitą gali gauti tie daugiabučių savininkai, kurių būsto šiltinimui naudojamas ne tik biokuras, tačiau ir atliktas viso namo modernizavimas. Tuomet 60 kvadratinių metrų bute gyvenantis žmogus galės gauti apytiksliai 110 litų sąskaitą.
V. Stasiūno teigimu, norint iš esmės sumažinti gyventojų mokėjimus už šilumą, būtina įgyvendinti du pagrindinius projektus.
Reikėtų pereiti nuo brangaus iškastinio kuro prie daug pigesnio ir efektyvesnio biokuro, bei atnaujinti, modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.
Lazdynų seniūnijos pozicija
Lazdynų seniūnijos seniūnas Algis Strelčiūnas GRYNAS.lt patikino neprieštaraujantis, kad būtų ieškoma alternatyvių šildymo būdų, kai naudojamas biokuras, tačiau, anot jo, negalima kenkti gamtai ir žmonių sveikatai.
„Norime, kad būtų ieškoma alternatyvių šildymo galimybių. Tai vienas iš tų būdų, kaip galima atsisakyti dujų. Tačiau mes nepritariame atliekų deginimo statyboms“, – teigė A. Strelčiūnas.
Seniūnas pabrėžė, kad atliekų deginimo gamyklos turėtų būti statomos toliau už miesto, o ne mieste, ar arti gyvenamųjų rajonų. Jo teigimu, didžiausią dėmesį reikia skirti atliekų rūšiavimui.
Jeigu būtų deginamos nerūšiuotos atliekos, tai būtų išmetama daug kenksmingų teršalų, kurie itin pavojingi žmonių sveikatai.
„Izraelyje surinktos atliekos yra išrūšiuojamos, todėl atliekų deginimo gamyklos nėra statomos. Tuomet likusių medžiagų, kurias būtų galima deginti, beveik nelieka. Daugiausia kūrenama mediena, ieškomos kitų technologijų“, – apie teigiamus užsienio pavyzdžius užsiminė A. Strelčiūnas.
Šiuo metu atliekų deginimo gamyklos statybos Vilniuje sustabdytos ir klausimas šia tema atidėtas.
Praėjusiais metais Vilniuje buvo siekiama statyti atliekų deginimo gamyklą. Iniciatorius - UAB „Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamykla“, kurios vienintelis akcininkas yra „Rubicon group“ (dabar – ICOR) koncernas .
Regiono aplinkos apsaugos departamentas paskelbė neleidžiantis statyti atliekų deginimo gamyklos dėl Orhuso konvencijos nesilaikymo, pagal kurią gyventojai turi teisę dalyvauti sprendimų priėmime. Taip pat netinkama savivaldybės pozicija, sprendžiant atliekų tvarkymo klausimus ir atstovaujant gyventojų interesams.
Klaipėda atliekas degins
Klaipėdos savivaldybės taryba šių metų vasario pabaigoje priėmė sprendimą, kuriuo buvo pritarta įmonės „Fortum Klaipėda“ šiukšlių deginimo gamyklos detaliajam planui, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.
Šiam sprendimui priešinosi miesto gyventojai ir keli seimo nariai.
Teismas vasario pabaigoje galutinai atmetė kelių Seimo narių skundą, dėl Klaipėdoje planuojamos šiukšlių deginimo gamyklos statybos.
Būsimojoje Klaipėdos šiukšlių deginimo gamykloje ketinama deginti kelių Lietuvos regionų nerūšiuotas šiukšles: 130 tūkst. tonų šiukšlių, iš jų – 19 tūkst. tonų plastiko kasmet.
Skaičiuojama, kad gamykloje kasmet susidarytų 5,6 tūkst. tonų nuodingų pelenų.
