Dėl brangstančios naftos šildymo sezonas Lietuvoje baigiasi niūriomis nuojautomis, kad kitą rudenį vėl mokėsime brangiau. Kaip išganymą biokuro gamyklas siūlantys verslininkai nestokoja optimizmo, tačiau kodėl miestuose, kuriuose jau veikia biokuro gamyklos, šiluma dar neatpigo?
Biokuras šildymo sistemose
Biokuras yra naudojamas dviejose šildymo sistemose - Privačiuose namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos ir centralizuotoje šilumos sistemoje.
„Džiugu tai, kad naujos biokuro rūšys - medienos granulės, šiaudų granulės, pradedamos naudoti automatiniuose katiluose. Tai visai nauja kryptis Lietuvoje, kuri vis plačiau taikoma mūsų šalyje“, - teigė „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.
R. Lapinskas taip pat patikino, kad taip yra sudeginamas mažesnis kiekis kuro, mažiau teršiama, nei naudojant malkas, ar kitą kurą, kurio reikia suvartoti daugiau, norint apšildyti būstą.
Kita biokuro naudojimo kryptis - centralizuotas šilumos tiekimas. Anot jo, Lietuvoje jis auga kasmet. Prieš penkerius metus šis skaičius buvo 10-11 procentų. 2010 metais šis skaičius išaugo iki 19-20 procentų, naudojant biokurą centralizuotos šilumos gamyboje.
Per lėtas vystymasis
R. Lapinsko teigimu, šiuo metu aktyviai vykdomi projektai, susiję su biokuro ir centralizuotos šilumos sistemos plėtra.
„Statomos naujos biokuro kogeneracinės jėgainės, kuriose bus gaminama šiluma ir elektra. Kalbu apie Šiaulių ir Alytaus miestuose vykdomus projektus. Utenoje vyksta projektų modernizacija. Tad galima tikėtis, kad ir tolesnis augimas susijęs su biokuro ir centralizuotos sistemos vystymu, vyks“.
Tačiau R. Lapinskas prisipažino manantis, jog šiuo metu biokuras Lietuvoje negali išnaudoti viso savo turimo potencialo.
„Galima teigti, kad šis vystymasis yra per lėtas. Lietuva biokuro resursų turi tikrai daug, galėtume gaminti žymiai daugiau šilumos iš biokuro. Ypač reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad dabar menkai naudojamos tokios biokuro rūšys kaip šiaudai, komunalinės atliekos. Manau dar yra tikrai kur vystytis ir tobulėti“, - mano R. Lapinskas.
Šilumos nepriklausomybė
„Savo iškastinio kuro neturime, tai didžiulė problema, kadangi kuro bendrovės, mums tiekiančios kurą, diktuoja savo sąlygas. Kaip matome, net ir pati valstybė negali daryti įtakos gamtinių dujų kainai. Žiūrint į senbuves Europos Sąjungos valstybes, matyti, kad jos jau seniai yra atsisakiusios gamtinių dujų deginimo katiluose. Lietuvoje yra gausu išteklių, kad galėtume naudoti biokurą ir patenkintume valstybės šilumos poreikius“.
V. Stasiūnas taip pat pabrėžė, kad Lietuva galėtų būti visiškai nepriklausoma šilumos atžvilgiu. Tuomet sąlygas diktuotų Lietuva, o ne kuro bendrovės.
Šilumos kaina iki 2016 metų nesikeis
Šiuo metu „Vilniaus energija“ Vilniuje turi vieną 2006 metų pabaigoje pradėtą naudoti biokuro katilą. Vis dėlto nors katilas jau veikia penkerius metus, sostinės gyventojai mažėjančių šildymo kainų nepajuto.
„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas teigė, kad šiuo metu šilumos kaina nustatoma Maskvoje, o ne Lietuvoje, kaip galėtų būti, jeigu būtume savarankiški ir naudotume savo kurą.
Anot jo, šiuo metu Vilniaus miestui pereiti prie biokuro vartojimo, yra sudėtingas uždavinys.
„Vilniaus miesto taryba praėjusią vasarą atmetė mūsų planus, pereiti prie biokuro vartojimo. Bet kokios investicijos turi būti suderintos su Vilniaus miesto savivaldybe, su jos taryba bei su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kaip žinome, kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vilniaus teritorija yra šildoma gamtinėmis dujomis. Tai ir yra šios šilumos kainos pasekmė“, – teigė Rimantas Germanas.
Ekonominės naudos Lietuvai nereikia
Kadangi nuo 2016 metų nustoja galioti išimtis Vilniaus, Kauno, Mažeikių miestams dėl taršos, būtina statyti filtrus arba pereiti prie kito kuro.
„Filtrų statymas pasiliekant prie šiandieninio kuro balanso, reiškia virš vieno milijardo litų ir tai neužtikrintų jokios ekonominės naudos mūsų šaliai. Kaip alternatyva yra paruoštas projektas – perėjimas prie biokuro. Jis kainuotų 800 milijonų litų ir teiktų ekonominę naudą mūsų šaliai. Šį projektą Vilniaus miesto savivaldybės taryba praėjusią vasarą atmetė“, – apie biokuro projektą kalbėjo R. Germanas.
„Mes 9 mėnesiais vėluojame, o tai reiškia, kad 2016 metais sausio 1 dieną 3-oji Vilniaus elektrinė bus sustabdyta ir „užplombuota“. Jeigu bus šalta, aš nežinau, kaip viskas atrodys“, – gūžčiojo pečiais R. Germanas.
R. Germano teigimu, jau 1991 metais buvo pasirašyta valstybinė efektyvaus energijos vartojimo programa.
„Pagal ją, Lietuva jau seniai turėjo naudoti visus įmanomus šaltinius, kurie leistų vartoti biokurą. 1995 metais Vilniuje turėjo būti pradėtas statyti šiukšlių deginimo fabrikas, o 2008 turėjo būti renovuotas paskutinis daugiabutis“.
R. Germanas pabrėžia, kad ši programa yra galiojanti, niekas jos neatšaukė, tačiau niekas ir neskuba jos priimti ir ją vykdyti.
Mes kaip kūrenome dujas, taip ir toliau kūrename. Tai yra politinė valia. Seime, Vyriausybėje, savivaldoje – visur tai pasireiškia. Visi kalba, kad reikia šildyti pastatus, taupyti energiją, vartoti savo kurą. Tačiau realiais darbais – viskas yra daroma priešingai“, – nuogąstavo R. Germanas.
R. Germanas teigė, kad šia tema yra tik daug kalbama, o realių darbų nėra, arba jų ne tiek, kiek reikia.
Vyriausybė turi prisidėti
R. Lapinsko teigimu, vis labiau brangstant gamtinėms dujoms, vis daugiau žmonių susimąstys apie galimybę rinktis biokuro produktus.
„Natūralu, kad atsiras dar daugiau prielaidų būtent biokuro vartojimui, vietoj iškastinių kuro rūšių. Tačiau reikia atkreipti dėmesį - pereiti prie biokuro naudojimo, galima tik investavus ir pakeitus katilinių įrangą, kad jos galėtų naudoti smulkintą medieną, vietoj gamtinių dujų, o tai yra brangus malonumas“.
R. Lapinskas mano, kad Vyriausybė ir toliau turėtų skirti dėmesį biokuro naudojimui Lietuvoje, nukreipti struktūrinių fondų paramą į katilinių modernizavimą.
Nepasitenkinimas išlieka
Nors biokuras, kaip teigia pašnekovas, - pigus, efektyvus, mažiau teršia gamtą, žmonių nepasitikėjimas juo vis dar išlieka. R. Lapinskas mano, kad tam nėra jokio pagrindo, o žmonės tiki gandais, o ne faktais.
„Dėl centralizuotos šilumos tiekimo sektoriaus mažai kalbama, nutylima, neretai žmonėms yra pateikiami klaidingi faktai ir informacija. Biokuro reikšmė visuomenėje yra dirbtinai menkinama. Žmonės pasikliauja gandais, o ne faktais. Manau, kad bendrai apie energetikos strategiją turėtų kalbėti mokslininkai, Energetikos institutas, kiti žmonės, kurie išmano šią sritį. To Lietuvoje labai trūksta“, - mintimis dalinosi V. Stasiūnas.
