Dardėdami nauju tiltų, suremontuota autostrada ar sostinės viadukais retai susimąstome, jog šie statiniai skirti ne tik mums. Plečiasi miestai, didėja automobilių srautai, prireikia ir naujų kelių ar tiltų miesto dalims sujungti. Vis dėlto kiekvienas naujas projektas okupuoja kažkieno – mažesnio ir kailiuoto – gyvenvietę.
Pastaruoju metu, kuriant naujus projektus, apie laukinius gyvūnus susimąstoma vis dažniau. Klausimas, kiek prie to prisideda noras „gyventi draugiškai“ ir kiek į tai atsižvelgti įpareigojantys Europos sąjungos teisės aktai. Visgi šiuo metu, jau pastatytus apsauginius įrengimus aktyviausiai niokoja patys vietos gyventojai.
Tiltai - ir varliagyviams ar smulkiems žvėrims
Bendrovės „Kelprojektas“ atstovė kokybei ir aplinkosaugai Akvilė Balsienė GRYNAS.lt pasakojo, jog įmonė atsižvelgia į tai, ar kelias eis per miškingą vietovę, ar teks iškirsti dalį mško, tuo pačiu sunaikinant jame gyvenančias rūšis. Jei tik įmanoma, daromas aplinkkelis, kad nereikėtų kirsti medžių, dalies miško.
„Įvertiname viską: jei tiesiame tiltą, galbūt vienoje pusėje gyvena reti paukščiai, kitoje – lapės. Tokiu būdu sukurtume galimybę plėšrūnams išnaikinti paukščius. Turime tai įvertinti. Tiltai statomis su specialiais įrengimais apačioje, kad jais galėtų keliauti ir varliagyviai. Autostradose – turbūt visi pastebėjo – įrengiamos apsauginės tvorelės, kad laukiniai gyvūnai neišbėgtų į kelią,“ - apie projektavimo subtilybes pasakojo A. Balsienė.
„Turime poveikio aplinkai vertinimo skyrių, kurio specialistai važiuoja į objektus, stebi ir vertina, kokie gyvūnai įsikūrę vietovėje, kurioje planuojama tiesti kelią ar kažką statyti. Stebima, net kaip jie migruoja. Tuome darbuotojai išsako savo nuomonę ir pasiūlo sprendimus dėl užtvarų, tvorų, praėjimų gyvūnams. Po tiltais įrengiamos daudos varliagyviams ir kitiems smulkiems gyvūnams“, - pasakojo „Kelprojekto“ atstovė kokybei ir aplinkosaugai.
Mirčių keliuose skaičius sumažėjo
Moteris atskleidė, jog vis dėlto kai kuriose vietose supilami specialūs kalneliai ir žvėrys gali perlipti apsaugines tvoras. Pagal taisykles, jiems turi būti suteikiama galimybė pasiekti kitą miško dalį.
„Kelprojekto“ atstovės teigimu, prieš gerą dešimtmetį Automobilių kelių direkcijos atlikto tyrimo duomenimis, keliuose Vilnius – Kaunas -Klaipėda bei Vilnius – Panevėžys per metus žūdavo net iki 2000 tūkstančių įvairių gyvūnų. Dabar direkcija pateikia tokius duomenis: 2010-aisiais valstybinės reikšmės keliuose įvyko 6 eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais, 2009-aisiais – 18.
„Įrengti kelio aptvėrimai mažina kanopinių gyvūnų žuvimą, nustatyta, kad neaptvertose magistralinio kelio vietose stirnų žūva apie 6 kartus, briedžių apie 1 kartą daugiau,“ - teigė Automobilių kelių direkcijos atstovas Evaldas Tamariūnas.
Aptverti keliai - su sklyėmis bei tarpais
„Pagal galiojančius reglamentus ir techninius reikalavimus, tinklo tvorų įrengimas šalia valstybinės reikšmės automobilių kelių nėra privalomas nei vienos techninės kategorijos keliams. Aptvėrimas yra taikomas tuomet, kai identifikuojama (konsultuojantis su aplinkosaugininkais, miškininkais, girininkais bei išanalizavus eismo įvykius su laukiniais gyvūnais), kad kelio ruožas yra pavojingas dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais“, - teigė jis.
Dar viena bėda – šalia autostrados gyvenantys, arba šalutiniais keliukais besinaudojantys žmonės. Pavyzdžiui kelyje Vilnius – Panevėžys, ties Ukmerge apsauginėje tvoroje nuolat atsiranda didžiulė skylė. Ir ją atveria tikrai ne elniai ar briedžiai. Šioje vietoje link autostrados veda nedidelis keliukas, kurio uždarymas kažkam labai nepatinka. Kelininkai taip pat dažnai skundžiasi, jog apsauginės tvoros yra begėdiškai vagiamos.
Priemonių visuomonei "paprotinti" - nėra
„Neturime priemonių daryti įtakos visuomenės sąmoningumo didėjimui. Reikia tikėti, kad visuomenė supras ir įvertins kelio aptvėrimų svarbą ir palaipsniui sugebės savo veiksmais nemažinti įrengtų priemonių efektyvumo,“ - į klausimą apie skyles tvorose atsako Evaldas Tamariūnas.
Automobilių kelių direkcijos atstovo teigimu, daugiausia gyvūnų keliuose žūsta rujos metu rujos metu, kai žvėrių elgesys pasikeičia, jie tampa mažiau baikštūs ir nevengia kelių. Tuo metu laukinių gyvūnų patekimo į kelius vietos yra nenuspėjamos. Valdininkas tikina, jog aplinkosaugos priemonės sparčiai tobulėja, atsiranda vis patvaresnių tinklo tvorų konstrukcijų, tad reikia tikėtis, jog gyvūnų žūčių keliuose vis mažės.
