aA
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turi apmokėti daugiau kaip pusę klimato kaitos padarytos žalos atitaisymo kainos, pirmadienį paskelbė aplinkosaugininkų grupių koalicija.
© Shutterstock

Atsižvelgiant į jų taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis istoriją, JAV ir ES drauge turėtų būti laikomos atsakingomis už 54 proc. finansavimo, skirtino besivystančioms šalims, jau dabar susiduriančioms su ekstremaliais potvyniais, sausromis ir audromis, padažnėjusiais ir suintensyvėjusiais dėl pasaulinio atšilimo, teigia organizacijos.

Likus savaitei iki Jungtinių Tautų klimato susitikimo Madride, kuriame bus diskutuojama kontroversišku klausimu, kaip bus finansuojamas klimato kaitos nulemtų nuostolių ir žalos atitaisymas, aplinkosaugininkų organizacijos paskelbė, kad dešimtmetį kasmet reikės iki 300 mlrd. dolerių (272,5 mlrd. eurų).

JT bendrosios klimato kaitos konvencija (UNFCCC), pagal kurią buvo pasirašytas 2015 metų Paryžiaus susitarimas, yra grindžiama principu, kad visos šalys privalo skirti bent jau teisingą savo dalį, pasauliui stengiantis stabdyti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

Šie „bendri, bet diferencijuoti įsipareigojimai“ yra pagrindas tęsiamoms tarptautinėms deryboms galimybių šalims apriboti pasaulinį atšilimą, kaip yra numatyta 2015 metų Paryžiaus susitarimu. Šia sutartimi šalys įsipareigojo siekti, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais.

Tačiau klimatas keičiantis sparčiau nei šią kaitą stengiamasi suvaldyti, tad neturtingesnės šalys, kurios dėl savo istorijos beveik nėra prisidėjusios prie antropogeninės taršos, prašo turtingesnių valstybių kompensuoti joms už šiuo metu jas ištinkančias stichines nelaimes.

Derybininkams pavesta JT klimato kaitos konferencijoje (COP 25) Madride išplėtoti tarptautinį mechanizmą, kaip šalys galėtų finansuoti nuostolių ir žalos atitaisymą.

Beveik 100 aplinkosaugininkų grupių nurodo, kad valstybės privalo susitarti dėl finansavimo priemonių, turinčių užtikrinti, jog turtingesnės šalys, kurioms tenka didžiausia atsakomybė už taršą, padėtų neturtingesnėms atsigauti po katastrofų, susijusių su klimato kaita.

Jos paragino iki 2022 metų skirti po 50 mlrd. dolerių (45,4 mlrd. eurų), o vėliau – po 300 mlrd. dolerių per metus, kad iki 2030 metų būtų teikiama pagalba pavojuje atsidūrusioms šalims.

„Tai nepaprastai svarbi proga turtingosioms šalims ir teršiančioms pramonės šakoms, sukėlusioms šią krizę, įvykdyti įsipareigojimą tiems, kas labiausiai kenčia nuo klimatinių katastrofų“, – sakė Harjeetas Singhas iš tarptautinės spaudimo grupės „ActionAid“.

„Nepaprastoji padėtis“

Aplinkosaugininkų grupės analizavo kiekvienos valstybės pajėgumus finansuoti veiksmus dėl klimato ir palygino juos su jų taršos istorija nuo 1950 metų.

Jos nustatė, kad JAV – didžiausios teršėjos istoriniu požiūriu – turėtų skirti mažiausiai 30,4 proc. finansavimo žalai atitaisyti.

ES turėtų sumokėti 24 proc., o Kinija – didžiausia dabartinė teršėja – 10,4 proc., teigia aplinkosaugininkai.

Laikotarpio nuo pramonės revoliucijos analizė rodo, kad JAV teisinga žalos atitaisymo finansavimo dalis viršytų 40 procentų.

Besivystančios šalys yra patiria didžiausią su klimatu susijusių katastrofų pavojų ir yra prasčiausiai pasirengusios su jomis dorotis.

Ši dvejopa grėsmė šiemet buvo patvirtinta Mozambike, kurio pakrantes talžė du žmonių aukų pareikalavę ciklonai.

Dėl šių ciklonų milijonai gyventojų turėjo palikti namus, buvo sunaikinta daug namų ir pasėlių. Padaryta žala vertinama 3 mlrd. dolerių (2,7 mlrd. eurų) – maždaug 20 proc. šalies BVP.

Tačiau be pasaulinio, vienodo klimato padarytos žalos atitaisymo finansavimo proceso šalys kol kas neprivalo išrašinėti čekių.

Po ciklono „Idai“ Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skubiai skyrė Mozambikui 118 mln. dolerių (107,2 mln. eurų) – menką dalį reikalingos sumos.

Aplinkosaugininkų grupės akcentavo esminę nelygybę, susijusią su antropogenine klimato kaita: 10 proc. pasaulio turtingiausiųjų nulemia 50 proc. taršos, o 50 proc. pasaulio neturtingiausiųjų nulemia 10 proc. taršos.

„Nebegalime apsimesti, kad nepaprastoji klimato padėtis yra dalykas ateičiai“, – sakė Alison Doig iš organizacijos „Christian Aid“, kovojančios su pasauliniu skurdu.

„Neturtingi ir pažeidžiami žmonės jau dabar praranda savo namus, pragyvenimo šaltinius ir artimuosius“, – pažymėjo ji.

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Įsigali svarbus draudimas žvejams (6)

Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. žvejams...

Siūloma mažinti nuo 2020 metų įsigaliosiantį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis

Seimui ketvirtadienį planuojama teikti Aplinkos apsaugos komiteto parengtą įstatymo projektą,...

Darbuotojai rado būdą, kaip prasimanyti pinigų bendroms išlaidoms: kiekviena įmonė gali daryti tą patį (10)

Nors rytas darbe dažnam prasideda nuo puodelio kavos, dienos bėgyje ant darbo stalo gali atsirasti...

Aplinkosaugininkai: JAV ir ES skolingos pusę klimato padarytos žalos atitaisymo kainos (18)

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga turi apmokėti daugiau kaip pusę klimato kaitos padarytos...

Vyriausybėje – svarstymai dėl skaidžių plastiko maišelių draudimo (13)

Vyriausybei siūloma svarstyti, ar uždrausti prekybininkams pardavinėti aplinkoje skaidžius...

Top naujienos

Valandas iki gimdymo skaičiuojanti verslininkė Toma Dambrauskė – apie pirmojo vaikučio netektį, pagalbinį apvaisinimą ir likimo dovaną (1889)

Trys nėštumai – trys skirtingos patirtys. Verslininkė, socialinių medijų specialistė, prekės...

Įspėja dėl sunkių eismo sąlygų: snigs beveik visoje šalyje, kai kur – ypač pavojinga (3)

Ketvirtadienio naktį, vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose pasnyguriuos. Ten eismo sąlygos bus...

Paskutinį bilietą nugvelbė „Atletico“, Neymaras su PSG surengė šou Paryžiuje (1570)

Vėlų trečiadienio vakarą pasibaigė UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapas –...

Jakilaitis tikisi, kad Skvernelis savo prašymą atsiims (324)

„Mes negalvojome, kad tai tyliai praeis ar kažkaip kitaip. Mes galvojome, kad vienintelis Saulius...

Pasaulio žemėlapis 2020 metams: kur ekonomika augs sparčiausiai (153)

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, kitais metais bendrasis vidaus produktas labiausiai augs...

Atsisveikinkite su laidais: spėjama, kad „Apple“ išleis „iPhone“ modelį, neturintį jokių lizdų (39)

Žymus „Apple“ analitikas Ming-Chi Kuo sudarė naujus tyrimų užrašus, kuriuose aprašomos...

Orijaus kelionės. Turtuolių dangoraižis virto landyne: norėdami čia vykti pasisamdykite apsauginį (18)

Pietų Afrikos Respublikoje keliavęs Orijus Gasanovas apsilankė aukščiausiame dangoraižyje visame...

Eglė Juozėnaitė

Filosofas apie gyvenimo prasmės paieškas: tai ne karjera, didelė alga ir net ne šeima

Bet kuris iš mūsų gali labai daug ką. Gali pasikeisti iš visiško lūzerio į absoliutų...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (109)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...