Ministro žiniomis, Gedimino kalną sudaro trys sluoksniai: viršutinis 20 metrų yra smėlio, antras sluoksnis nelaidus vandeniui, o tuomet - vėl smėlio, todėl didelė tikimybė, kad per vandeniui laidų sluoksnį, smėlį, vanduo sunkiasi ir atsimušęs į nelaidųjį - į šonus stumia žemės sluoksnį.
"Jeigu tai yra priežastis, tai tada vienas iš pagrindinių veiksmų yra izoliuoti, dengti nelaidžiomis vandeniui dangomis kalno paviršių, sutvarkyti vandens nutekėjimo sistemą - tai turėtų laikinai sustabdyti (slinkimą, - ELTA)", - žurnalistams sakė K. Navickas.
Kita vertus, jis atkreipė dėmesį į tai, kad kalno, geologinio darinio, aeracija taip pat yra natūralus procesas.
"Net ir uolos kalnuose, kur yra akmuo, taip pat aeroduoja. O čia mes turime tiesiog žemes", - teigė jis.
Tačiau ministras nebuvo linkęs sutikti, kad nuo kalno reikėtų nuimti funikulierių, kuris esą taip pat jam kenkia. Ministras kol kas nemano, kad šio keltuvo reikėtų atsisakyti.
"Čia aš truputį atsargiai vertinčiau. Ar tikrai yra duomenų, kad funikulierius daro poveikį? Nes yra tyrimai, davikliai, kuriais galima išmatuoti vibracijos lygį ir tai vertinti. Tai aš tokį teiginį sakyčiau tiktai tuomet, jeigu būtų remiamasi duomenimis. Šiaip, intuityviai, aš nežinau, ar tikrai tai galėtų būti priežastis, nes tas keltuvas dirba jau kelerius metus ir, jeigu tikrai būtų jaučiama vibracija, aeracija turėjo prasidėti gerokai anksčiau", - teigė K. Navickas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį slenkančius Gedimino kalno šlaitus apžiūrėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis su aplinkos bei kultūros ministrais sutarė, kad šių dviejų ministerijų ekspertai kalno būkle rūpinsis kartu, darbus atliks profesionaliai, vadovaudamiesi ekspertų siūlymais.
Kultūros ministerijoje praeitą savaitę nuspręsta, kad Gedimino kalnas ir jo prieigos turi būti perduotos Aplinkos ministerijos priežiūrai.
Gedimino kalnas uždarytas praėjusios savaitės pabaigoje dėl nuošliaužų, jame bus vykdomi tvarkybos darbai: įrengti geodinaminiai detektoriai, sutvirtintos kalną juosiančios betoninės juostos (rostverkai), kurios šiuo metu ir kelia daugiausiai problemų.
Gedimino kalno priežiūrą perleisti Aplinkos ministerijai arba Vilniaus miesto savivaldybei buvo paraginęs ir sostinės meras Remigijus Šimašius.
Šiais metais dvi didelės grunto nuošliaužos Gedimino kalno šiaurinėje pusėje įvyko vasarį ir spalį, o gruodį pastebėta, kad formuojasi nauja nuošliauža pietinėje pusėje netoli Sereikiškių parko.
