aA
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pristato valstybinio miškų ūkio sektoriaus pertvarkos viziją ir pradeda viešą diskusiją dėl būsimų reformų miškų ūkio ir kontrolės srityse.
Miškas
Miškas
© DELFI / Andrius Ufartas

Ministras išplatino oficialų kreipimąsi Aplinkos ministerijai pavaldžioms ir jos reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms ir įmonėms, kurios įtrauktos į planuojamą miškų reformą. Oficialiame rašte atskleidžiamos politinės reformų gairės ir siūloma teikti konstruktyvius pasiūlymus, kurie vestų efektyvesnio ir skaidresnio valstybės turto ir gamtos išteklių valdymo link, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

„Esu įsitikinęs, kad valstybinių miškų valdymo konsolidavimas vienoje valstybės įmonėje geriausiai užtikrintų ilgalaikį šalies valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą ir gyvybingumą, kartu leistų padidinti ekologinę ir socialinę miškų vertę, – sako aplinkos ministras K. Navickas. – Miškų valdymą reikia pertvarkyti jau vien dėl to, kad jis būtų skaidrus ir efektyvus. Toks yra mūsų pagrindinis tikslas“.

Šiuo metu veikiantis valstybinių miškų valdymo modelis susiformavo prieš dvidešimt metų ir nuo to laiko egzistuoja be jokių esminių pokyčių, nepaisant to, kad vadybos ir politikos principai kito. Šį modelį sudaro biudžetinė įstaiga Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir 42 valstybės įmonės miškų urėdijos, iš dalies – VĮ „Valstybinis miškotvarkos institutas“. Miškų urėdijos yra pelno siekiančios įmonės, kurios vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą joms patikėtuose valstybiniuose miškuose ir atlieka kitas valstybės deleguotas funkcijas.

42-ose Lietuvos urėdijose dirba apie 4000 darbuotojų, iš kurių – maždaug 1200 profesionalių miškininkų, tiesiogiai dirbančių miške. Dar 800 specialistų dirba miškų urėdijų administracijose. Miškų ūkio reforma siekiama mažinti išplėstą administracinį aparatą, sujungti atskirus juridinius vienetus, kad nebūtų dubliuojamų bendrųjų administracinių funkcijų.

Šiuo metu miškų urėdijų veiklos efektyvumas yra nepakankamas, o šių įmonių gyvybingumas iš esmės palaikomas tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičiaus mažinimo (per 12 metų jų sumažėjo beveik 1000-čiu) ir investicijų į miškus (privalomieji miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbai) mažinimo sąskaita.

Tiesiogiai miške dirbančių specialistų darbo užmokestis Lietuvoje yra nekonkurencingas, lyginant su kaimyninėmis ES valstybėmis (~ 2 kartus mažesnis nei Latvijoje ar Lenkijoje), tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų. Aplinkos ministro K. Navicko nuomone, reforma prisidėtų prie regionų plėtros ir socialinės atskirties mažinimo, nes tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius iš esmės nebūtų mažinamas, o iš sutaupytų lėšų būtų galima gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus.

Dėl miškų ūkio pertvarkos šalies savivaldybių biudžetai nenukentės: darbuotojai gyventojų pajamų mokestį (GPM) mokės toje savivaldybėje, kurioje dirbs.

Valstybės kontrolė, atlikusi valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo auditą, pabrėžia, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei jo konsolidavimą siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.

Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (įskaitant Generalinę urėdiją), 2016-ųjų kovo viduryje teigė šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pabrėžęs, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Miškų urėdijose yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.

Seimas 2015 metų balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, tačiau nepakeitė urėdijų skaičiaus, jo nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes jos užkirto kelią centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Pataisas vetavo prezidentė, tačiau 2015-ųjų gegužę Seimas jos veto atmetė.

Valstybinės miškų urėdijos pirmąjį 2016 metų pusmetį uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno - 1,2 proc. mažiau nei 2015 metų sausį-birželį, kai jis buvo 12,578 mln. eurų. Urėdijų pajamos per metus padidėjo 2,8 proc. iki 79,999 mln. eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniečiai užfiksavo neįprastą reginį: kieme išsiliejo žalias skystis papildyta 12.45 (83)

Skaitytojai kreipėsi į Delfi redakciją pranešdami apie išsiliejusį ryškiai žalios spalvos...

Žalioji ekonomika statybų sektoriuje – ar Lietuva pasiruošusi ir kokios galimybės mums atsiveria? (13)

Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų problemų, kuri sulaukia vis didesnio visuomenės ir...

Hidrologas: vandens lygiai yra mažesni nei turėtų būti (8)

Hidrologas Juozas Šimkus sako, kad po rugpjūtį paskelbtos hidrologinės sausros situacija vis dar...

Geruoju nesibaigs: keturračiams suniokojus vertingiausią Lietuvos kampelį prokuratūra pradeda tyrimą (118)

Tauragės apylinkės prokuratūra pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Tauragės rajone...

Moteris neapsikentė vaizdo prie Kauno marių: siutas ima (18)

Zuikinėje gyvenančios moters pasivaikščiojimą miške prie Kauno marių aptemdė šiukšlintojų...

Top naujienos

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų (181)

Kol pasaulyje vyksta „vakcinų lenktynės“, bandant kuo greičiau rasti būdą, kaip užsitikrinti...

Butų perpardavinėtojas papasakojo, kaip atrodo jo darbas ir kiek iš to uždirba (154)

Liaudiškai vadinamas „pirikūpas“ arba perpardavinėtojas – kaip atrodo tokio žmogaus darbas?...

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (298)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (414)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Sušalęs Užkalnis: kuo kvepia 5000 EUR už litrą

Jei tai būtų vynas, penki tūkstančiai eurų už litrą būtų labai brangu. Kaip labai seni ir...

Naudingiausias LKL žaidėjas išvyksta į Ispaniją: žais ACB lygoje (1)

Penktadienį Lietuvos rinktinėje debiutavęs Regimantas Miniotas savo karjeroje žengia dar vieną...

Preliminarūs duomenys: koronavirusu per parą užsikrėtė dar daugiau nei 2 tūkst. žmonių, mirė – 11 (454)

Statistikos departamentas paskelbė preliminarius užsikrėtimo koronavirusu duomenis už...

Peršalęs vairuotojas nebeužuodė nė česnako – iškart įtarė blogiausia (30)

Pats geriausias vaistas – gera nuotaika, saviironija ir juokas. Jei numirsi linksmas, būdamas...

Ši rykštė vaikams kerta labai skaudžiai: liūdnos pasekmės gali lydėti visą gyvenimą (18)

Vaikų patyčios – problema, kuri liečia ne tik patyčiose dalyvaujančius vaikus, bet ir kitus...

„Kažką pamakaluojam“ nustebino ir Kesminą: futbolo rinktinė nebėra didžiausia Lietuvos gėda (179)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė penktadienį Vilniuje 76:80 sensacingai nusileido Danijos...

|Maža didelių žinių kaina