JAV ligų kontrolės centras skaičiuoja, kad per metus daugiau nei 20 tūkstančių amerikiečių miršta nuo antibiotikams atsparių infekcijų. Maisto pramonės atstovai dėl to kaltina gydytojus, esą netinkamai gydančius pacientus. Tačiau daugelis specialistų įsitikinę, kad prie to smarkiai prisideda neatsargus antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje.

Antibiotikų naudojimas – lyg epidemija

Ši blogoji praktika atėjo dar iš sovietinių laikų, kai antibiotikų naudojimas nebuvo nei ribojamas, nei reglamentuojamas. Amerikiečiai irgi susirgo noru gauti kuo daugiau ekonominės naudos auginant gyvulius bei paukščius kuo greičiau.

Ne geresni ir vokiečiai, ispanai bei italai – antibiotikų naudojimo lyderiai ES rinkoje, nors ES reglamentai nuolat griežtinami. Pernai kilo skandalas Lenkijoje, kai buvo paviešintas galvijų ir paukščių augintojų bei veterinarijos gydytojų pokalbis, iš kurio paaiškėjo, kad galvijai šeriami ir paukščiai lesinami nežinomos kilmės antibiotikais. 

Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos vadovas Bernardas Vallatas pasmerkė JAV paplitusią praktiką šerti gyvulius antibiotikais: „Antibiotikus skirti privalo tik tinkamą išsilavinimą turintys specialistai. Kai vaistai platinami ir naudojami kaip maistas ar saldainiai – tai labai rizikinga praktika“.
P. Kuras
Iš tikrųjų per didelis žmogaus kišimasis į gamtos procesus galiausiai atsisuka prieš patį žmogų. Kad žmonės tuo įsitikintų, prireikė keleto dešimtmečių. Dabar jau pradėta nerimauti, tačiau vien nerimu nieko nepakeisi – reikia keistis pačiam, keisti savo požiūrį į tai, kur gyveni, kaip gyveni ir ką valgai.

JAV ūkiuose antibiotikų naudojimas smarkiai paplitęs ir mažai reguliuojamas. Vaistai gyvuliams šeriami kaip profilaktinė priemonė. Aptvaruose auginant didelį kiekį galvijų, ligos plinta greičiau, todėl antibiotikais norima sumažinti galimus nuostolius.

Pagal tai, kiek vidutiniškai antibiotikų tenka gyvuliui, Lietuva ES šalių kontekste atrodo pakankamai gerai. Europos vaistų agentūros duomenimis, Lietuvoje 2011 metais vienam gyvulio kilogramui vidutiniškai buvo skirta apie 42 miligramai antimikrobinių medžiagų.

Tačiau nemaža dalis Lietuvoje suvartojamos mėsos yra importuojama. O svetur statistika žymiai prastesnė: Lenkijoje vienam gyvulio kilogramui tenka 120 miligramų antimikrobinių medžiagų, Vokietijoje – 211 miligramai, o Belgijoje – 175 miligramai.

Teršalai lieka žmogaus organizme

Žurnalas „Clinical Infectious Diseases” neseniai pranešė, kad Čikagos, Vašingtono, Los Anželo ir kai kurių kitų stambių JAV miestų prekybos centruose net apie 50 proc. parduodamos jautienos, kiaulienos bei paukštienos yra bakterijų, atsparių medicinos preparatams.
Antibiotikai

ES rinkoje kol kas atliekami tyrimai tik dėl antibiotikų likučių mėsoje, tačiau iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, kiek vartotojams parduodamoje mėsoje yra bakterijų, kurių antibiotikai nebesunaikina. Be to, medikai įspėja, kad vartotojai, net gaudami nedideles antibiotikų dozes, mažina savo organizmų atsparumą infekcijoms. 

Svarbu pabrėžti, kad antibiotikų likučių produktuose nesunaikina net jų termiškas apdorojimas aukštoje temperatūroje. Pavyzdžiui, tetraciklino vištoje lieka net verdant ją keletą valandų. 

Svarbu ne kiekis, o kokybė

Ilzenbergo dvaro biodinaminio ūkio „Ilzenbergas“ atstovai pabrėžia, kad laikosi ūkininkavimo principo maisto gamyboje nenaudoti jokių antibiotikų, hormonų, genetiškai modifikuotų organizmų, jų produktų ar jų sudėtinių dalių ir neslepia, kad dėl to kartais tenka patirti ir nuostolių.

„Iš tikrųjų per didelis žmogaus kišimasis į gamtos procesus galiausiai atsisuka prieš patį žmogų. Kad žmonės tuo įsitikintų, prireikė keleto dešimtmečių. Dabar jau pradėta nerimauti, tačiau vien nerimu nieko nepakeisi – reikia keistis pačiam, keisti savo požiūrį į tai, kur gyveni, kaip gyveni ir ką valgai“, - kalbėjo „Ilzerbergo“ vadovas Petras Kuras.
Citata
Svarbu pabrėžti, kad antibiotikų likučių produktuose nesunaikina net jų termiškas apdorojimas aukštoje temperatūroje. Pavyzdžiui, tetraciklino vištoje lieka net verdant ją keletą valandų.

Jis neslėpė, kad biodinaminio ūkio efektyvumas yra mažesnis nei įprasto ūkio vien dėl to, kad čia nenaudojama jokios chemijos ar antibiotikų.

„Bet tai ir yra mūsų privalumas bei išskirtinumas. Mes užauginame mažiau, bet tai yra pats geriausias, pats gryniausias produktas“, - patikino pirmąjį sezoną veikiančio ūkio vadovas.

O kaip gydomi gyvuliai jeigu ūkyje nenaudojama jokių antibiotikų?

„Stengiamės griežtai laikytis visų biodinaminio ūkininkavimo reikalavimų. Galvijai laikomi lauke, todėl bet kokio infekcinio užkrato galimybė sumažėja. Taip pat organizuojame galvijų mitybą taip, kad jie gautų kuo įvairesnių ir natūralių maisto produktų: juk gyvuliai irgi žinduoliai, todėl jie, analogiškai kaip ir žmonės, jei maitinasi sveikai ir jų gyvenimų būdas sveikas, tai ir serga jie žymiai žymiai mažiau. Na, o jei kartais visgi suserga, bandome gydyti tik natūraliomis priemonėmis. Jei nepadeda – taip, ūkis patiria nuostolių. Tai priimame natūraliai. Kita vertus, tai reiškia, jog turime tobulėti, įgyti daugiau patirties, kad išmoktume savo ūkį apsaugoti nuo bet kokių netikėtumų“, - kalbėjo P.Kuras.