Vienas įspūdingiausių vaizdų, kokį tik galima atrasti Dzūkijoje, atsiveria į Nemuno slėnį nuo Liškiavos alkakalnio ir greta esančio piliakalnio, bet pastarąjį dešimtmetį jų lankytojams, sumaniusiems kažką pamatyti, tekdavo brautis pro krūmus ir medžius. Apie ketinimus sugrąžinti Liškiavai istorinį piliakalnio teritorijos vaizdą ir pritaikyti ją lankymui Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba bei Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija paskelbė 2019 m., tačiau darbai prasidėjo tik 2020 m. gruodį.
Šiuo metu jau baigiami kraštovaizdžio formavimo kirtimai, pasak projekto autorių, „išryškinę archeologinio paveldo objekto vertingąsias savybes“, kol leidžia orai, tęsiami archeologiniai kasinėjimai būsimų statinių – informacinių stendų, rodyklių, laužavietės ir lankytojų skaičiuotuvo vietoje.
Medžių kirtimas Liškiavoje sulaukė ir kritikos. „Pradėjo darkyti Liškiavos piliakalnį. Medžių jau nebeliko. Mums viskas ir taip labai puikiai matosi – gal ponams iš Vilniaus tie medžiai ir maišo, bet vietiniams – visai ne“, – rašo druskininkietis Rimgaudas Suchanka Feisbuko grupėje „Apginkime Lietuvos Miškus!“.
„Satanistai įsakė, o musų parsidavėliai vykdo, o vergai be sąžinės, be proto, be žmogiškumo, be širdies pjauna“, – įsikarščiavo Vokietijoje gyvenanti Audronė Dapkienė.
Klaipėdietė Eglė Tolling įsitikinusi, kad nupjovus medžius „nuslinks viskas ir nebus net kalnelio“, o jai antrino kaunietis Arvydas Dautartas: „Atvėrė vaizdą. Pagal Gedimino piliakalnį Vilniuje“.
Pavasarį Liškiavoje bus naujai statomi terasuoti pėsčiųjų takai, laiptai, piliakalnio ir alkakalnio tarpukalnėje planuojama edukacinė erdvė su informaciniais stendais, rodyklėmis, ugniaviete, edukaciniu meniniu simboliu, ant lauko riedulių nuoskalų bus surašytos pagrindinės Liškiavos istorinės datos, asmenybės, įvykiai. Projekte taip pat numatyti Liškiavos pilies pietvakarinio bokšto liekanos restauravimo, konservavimo ir remonto darbai.
Liškiavos piliakalnis, kitaip vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu, įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo Liškiavos miestelio, už Alkakalnio. Ant masyvios 100 x 50 m dydžio kalvos XIV a. pradžioje, greičiausiai Vytauto Didžiojo iniciatyva, buvo pradėta mūrinės Liškiavos pilies statyba. Prieš Žalgirio mūšį pradėta statyti pilis liko neužbaigta.
Liškiavos Alkakalnį, kitaip vadinamą Bažnyčios kalnu, nuo Pilies kalno skiria 17 metrų gylio dauba. 150 m. ilgio Bažnyčios kalne nuo XV a. antrosios pusės stovėjo medinė bažnytėlė. Bažnyčiai nugriuvus XVII a. kalvos pietrytinėje ir vakarinėje dalyje buvo pastatyti rūmai, kurie priklausė M. Pranskevičiui – Radziminskiui. XVIII a. pradžioje rūmai sudegė. Iš pietų kalną juosia Nemunas, į kurį rytinėje Alkakalnio pusėje įteka Krūčiaus upelis, o šiaurės rytų pusėje stūkso Žvėrinčiaus slėnis.
