aA
Algirdas Knystautas
Algirdas Knystautas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Tikiuosi, birželio 16 d. Seimas priims sprendimą, kad miškai liktų Lietuvai, o ne spekuliantams“, - sako gamtos mokslų daktaras, ornitologas, judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas. Garsus gamtosaugininkas sveikina Miškų įstatymo pataisas vetavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės ryžtą ir baisisi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko konservatoriaus-krikdemo Jono Šimėno atsidavimu privatiems interesams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kuriomis numatoma galimybė privačiuose miškuose atstatyti buvusias sodybas bei suskaidyti miškus į mažesnes nei 5 hektarų valdas. Jūs aktyviai siekėte, kad įstatymas būtų vetuotas. Kodėl? 

- Šio įstatymo pataisos buvo įžūliai stumiamos Seime atstovaujant mažytės visuomenės dalies interesams. Tos pataisos – žmonėms, po 1995 m. lengvatinėmis sąlygomis supirkusiems gražiausias ežerų ir upių pakrantes.

Šis įstatymas – ne tiek apie miškus, kiek apie miško žemę, kuri ribojasi su vandens telkiniais. Niekam neįdomu statytis sodybą miško glūdumoje, kur nėra vandens telkinių ir prastos komunikacijos. Visi nori žemės prie vandens. Jei pažvelgsite į žemėlapį, tai pamatysite, kad visos Lietuvos ežerų pakrantės yra supirktos privatininkų. Žmonės pirkosi net po 10 – 20 sklypų.

Dabar suinteresuota visuomenės grupė buvo kone užtikrinta, kad Jonas Šimėnas (parlamentaras, konservatorius-krikdemas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas – DELFI) kalbamą įstatymą prastums, ir iš anksto supirktas žemes bus galima parduoti dešimteriopai brangiau.
Šiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti: žmonės, pakloję krūvą pinigų, spekuliavę Lietuvos gamta ir tikėjęsi didelio pelno, dabar to pelno greičiausiai negaus.

Kurios politinės jėgos labiausiai buvo suinteresuotos šių įstatymo pataisų priėmimu? 

- Ko gero, tikslinti tas politines jėgas būtų neteisinga. Nes manau, kad būta visų politinių jėgų intereso. Tikrai visose Seimo frakcijose galėjo būti ir buvo suinteresuotų žmonių. Yra 81 Seimo narys, kuris turi nuosavybę miške. Dalies jų privataus intereso šioje aferoje tikrai esama. Vis dėlto vieni Seimo nariai nuo šio balsavimo nusišalino, kiti balsavo prieš pataisas – kas daro jiems garbę.

Kaip miškų savininkams pavyko įtikinti Seimą balsuoti prieš visuomenės interesą? Nejau jie yra tokie stiprūs lobistai? 

A.Knystautas: miškai turi likti Lietuvai
© K. Cemnolonskio nuotr.

- Jie tikrai yra nepaprastai stiprūs, labai profesionalūs lobistai. Lenkiu galvą prieš jų lobizmą. Mes pinigų neturime, o jie turi daug pinigų. Ir gali tuos pinigus naudoti ir lobizmui, ir kitiems dalykams, kurių nenoriu dabar komentuoti. Jiems buvo nesunku įtikinti Seimą balsuoti taip, kaip jiems reikia. O juk dar prisideda balsavimo technika: J. Šimėnas moka manipuliuoti taip, kad Seimo nariai net nespėja susigaudyti, kas vyksta.

Tai, kad šitiek Seimo narių balsavo už ydingą, anot Jūsų, įstatymą, yra nerimą kelianti aplinkybė... 

- Tačiau pagal pirminį įstatymo projektą, kurį stūmė J. Šimėnas ir Algis Gaižutis (Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas - DELFI), buvo galima iškirsti ir išdalinti viską. Tai apskritai buvo klaikus projektas. Pagal jį, jei kur nors prie Lakajų ežero turite dešimt hektarų žemės, tai galite ją išparduoti sklypukais po 20 arų. Ir kiekviename sklypuke galės stovėti po vilą. Įsivaizduojate, kas liktų žmonėms iš tų ežerų pakrančių ir į ką pavirstų Lietuva?

Ir niekas nė piršto nepajudina dėl nelegalių statybų, kai žmogus vidury baltos dienos pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus ir naikina gamtinį paveldą. Ir atrodo, kad niekam tai nerūpi. O juk turėtų būti viena institucija, kuri rastų kaltininką ir tą kaltininką pavyzdingai baustų. Tik tokiu atveju kiti galbūt nebenorės nusižengti.

Įstatymą svarstant Seime jam savo nepritarimą yra pareiškę ir žaliųjų organizacijų atstovai, tačiau palaikymą reiškė privačių miškų savininkai. Anot savininkų, įstatymo pataisų vilkinimas – tik apsimestinis rūpestis miškais ir gamta, o iš tiesų žmonės stumiami nuo nuosavų žemių ir norima, kad jiems priklausanti žemė realiai niekada nepriklausytų. 

- DELFI skelbta apklausa liudija, kad 86 proc. respondentų palaiko prezidentės veto. Žmonės juk nėra kvaili. Eina prie ežero, mato užrašą „privati valda“, o už jo – lojančio rotveilerio snukį. Žmonės tampa sąmoningi matydami, ko siekia vadinamieji privatininkai. Jų tikslas nėra atgauti tėvų ar senelių žemes, kaip jie tvirtina. Tai – tik apeliavimas į sentimentus.

Gamtosaugininkai juk neprieštarauja restitucijai. Bet kaip suprasti skelbimą Molėtų rajono laikraštyje: „Atstatome pamatus“? Įsivaizduojate – yra miško žemė, bet nėra pamatų sodybos, kuriuos ten nė nebuvo. Galite kreiptis į skelbimą užsakiusią organizaciją, ir ji jums tuos pamatus „atstatys“...

Apskritai, kai kuriais skaičiavimais, mes kalbame apie 9 mlrd. litų vertės aferą. Tai labai dideli pinigai – todėl ir įstatymo pataisos taip galingai stumiamos. Stebiuosi, kaip mums, gamtosaugininkams, pavyko šį buldozerį pristabdyti.

O kas bus toliau? Ar pavyks apginti viešąjį interesą, kuris, prezidentės žodžiais, buvo aukojamas privačiam interesui? 

- Tikiuosi, birželio 16 d. Seimas priims sprendimą, kad miškai liktų Lietuvai, o ne spekuliantams. Prezidentė kategoriškai ir teisingai pasakė norinti, kad Lietuvoje miškai išliktų.

Kokie politiniai sprendimai per nepriklausomybės periodą labiausiai pakenkė Lietuvos gamtai, miškams? Kas juos priėmė? 

- Visi prieš gamtos apsaugą nukreipti įstatymai pradėjo dygti kaip grybai po lietaus tada, kai žemė politikų pastangomis tapo kilnojamu turtu. Buvo keliama teisinė sumaištis, kad sunku būtų susigaudyti, kas, kur ir kaip. O kai žemė užstatoma, neleisti statybų – jau per vėlu. Ir dabar turime daugybę nelegalių statybų, kurios beveik pripažintos legaliomis. Sakoma: „Juk nepulsime griauti“. Tai absoliutus gamtosauginis teisinis nihilizmas.

Nepriklausomoje Lietuvoje, palyginti su sovietmečiu, miškų lyg ir padaugėjo. Ar kaip tik sumažėjo? Nes plika akimi matyti, kaip jie masiškai kertami. 

- Statistiškai miškų daugėja. Urėdijos rūpinasi miškų atsodinimu. Privatininkai – ne: jie tik iškerta ir išparduoda. Atsodinti miškai savo ruožtu yra matyti iš oro, ir pagal nuotraukas daromos išvados. Atsodinti miškai, žinoma, yra gėris. Tačiau jie yra nulis palyginti su brandžiais, pilnos biologinės įvairovės miškais, kuriuose medžiai – patys brangiausi. Visa tai kertama ir naikinama kartu su juodųjų gandrų ir erelių lizdais.

Lietuvoje prieš kertant mišką net nėra atliekama ekologinė ekspertizė. O privatininkams gamta apskritai nerūpi: jei jie negali parduoti žemės, tai bent jau stengiasi išspausti maksimalią naudą iš medienos. Štai kur baisus – godus vartotojiškas požiūris: „mano, mano, mano“. Laisvosios rinkos instituto atstovės apskritai lygina mišką su bulvių lauku... 

Ačiū Dievui, turime apie 50 proc. valstybinių miškų. Tikiuosi, lietuviai neleis jų privatizuoti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neįtikėtinas įžulumas: mišką pavertė 2 tūkst. stiklo butelių sąvartynu (7)

Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai gavę pranešimą apie teršiamą mišką, skubiai...

Aplinka rūpi ir per atostogas: pajūryje grąžinta trečdaliu daugiau stiklinių užstato pakuočių

Per tris šių metų vasaros mėnesius Lietuvoje gyventojai į taros surinkimo vietas grąžino per...

Sugriežtintas pelenų ir šlako atliekų tvarkymas: nuo šiol bus galima naudoti keliams tiesti

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir...

Rokiškio rajone tikrinti atliekų vežėjai pasirodė pavyzdingai: pažeidimų nerasta

Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami „Atliekų vežimo“ reidą kelyje...

Galvės ežerą kuopę narai traukė ir samovarus, ir dronus: viskam išvežti prireikė sunkvežimio (1)

„Rinkti šiukšles – labai „fainas“ darbas“, – kiek netikėtą mintį mesteli naras...

Top naujienos

Valinskas įvertino maršistų norą kalbėtis su valdžia: iš jų pusės net nėra žmonių, kurie gali tai normaliai daryti (798)

„Kaip šauksi, taip atsilieps. Jiems nepatinka, kad kai kurie aštriau kalbantys politikai leidžia...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Unikali vieta Vilniuje, kurioje suvaldoma visa griaunanti vandens stichija: anksčiau čia skendo ir namai, ir karvės

Tam, kad Vilnius suvaldytų stichiškai besiveržiantį lietaus vandenį, beveik po kiekviena gatve...

Gausėjant COVID–19 susirgimų premjerė neatmeta naujo karantino galimybės (286)

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad šalyje augant susirgimų nuo COVID-19...

Pirmoji šalis Europoje nusprendė COVID paso reikalauti iš visų darbuotojų (261)

Italija tapo pirmąja šalimi Europoje, kuri nusprendė privalomai taikyti šalies kovos su...

Batsiuviai iš mažo Lietuvos miestelio nepasikuklino: parodė, kokius batus avėsime šiemet ir laukia pasaulinio pripažinimo (43)

Lietuviškų batų namai „Mas Laus“ pristato rudens/žiemos kolekciją „Inspiration“ (liet....

Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį (406)

Prasidėjus naujam politiniam sezonui grįžtama ir prie naujų mokesčių. Vienas iš jų –...

Pergalingai žengianti Maksvyčio kariauna – per žingsnį nuo FIBA Čempionų lygos turnyro (1)

Kazio Maksvyčio treniruojama Permės „Parma“ komanda su Adu Juškevičiumi ir Eigirdu Žukausku...

Julija Leimonė | D+

Baras, kuriame vyko tikrasis Vilniaus rokenrolas: čia po vienu stogu tilpo ir sostinės banditai, ir homoseksualai (1)

Ėjo penkti metai po to, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Vilniuje, dar pilname...

Natalijos Bunkės ir Edgaro Eidėjaus vestuvių liudininkai Nainiai neslėpė ašarų: jautriausias momentas – sūnaus Kristupo žodžiai vaizdo įrašas (297)

Rugsėjo 16-ąją, ketvirtadienį, Natalija Bunkė ir Edgaras Eidėjus vienas kitam prisiekė...

Įsismarkaujantis šiaurės rytų vėjas prišauks vėsų rudenį

Penktadienį Lietuvos orus lems per Lenkiją ir Baltarusiją slenkančio ciklono šiaurinis...