Kaulus ardo tyliai
Nebyliąja 20 amžiaus epidemija vadinama osteoporozė tyliai ardo kaulus, kol šie, išretėję netenka stiprumo ir lūžta.
„Deja, tai – kartu ir pagrindinis ligos požymis, ir komplikacija. Nors kaulų retėjimo ir trapėjimo procesas ilgas, tačiau nepastebimas. Nėra jokių apie tai žmogų galinčių įspėti simptomų“, – konstatavo Nacionalinio osteoporozės centro vadovė, VU Medicinos fakulteto prof. Marija Tamulaitienė.
Pašnekovė pabrėžė, kad osteoporozė yra plačiai paplitusi. „Įvairių šalių tyrimai rodo, kad maždaug 10–12 procentų visų gyventojų galėtų sirgti šia liga. Maždaug kas trečia moteris ir kas penktas, šeštas vyras, kuriems per 50 metų, patiria kaulų lūžius dėl osteoporozės“, – aiškino gydytoja.
Lietuvoje osteoporoze serga maždaug 250 tūkst. žmonių. Per metus bendrai įvyksta apie 15 tūkst. lūžių, iš jų 10 tūkst. patyrė moterys, 5 tūkst. – vyrai.
„Dažniausiai lūžta šlaunikaulis, dilbio kaulas, stuburo slanksteliai. Patys sunkiausi, žmogų invalidizuojantys yra šlaunikaulio viršutinės dalies lūžiai. Kadangi tai – senyvo amžiaus žmonių liga ir labiau paplitusi tarp moterų, prognozuojama, kad lūžių skaičiai dar labiau augs: 2025 metais jų gali padaugėti iki 17 500“, – pastebėjo M.Tamulaitienė.
Kam didesnė rizika
Nors kaulinio audinio apykaitos sutrikimai yra nebylūs ir žmonės į gydytojus dėl jų kreipiasi gana vėlai, ligai už akių užbėgti įmanoma. Tam pirmiausia reikėtų žinoti pagrindinius rizikos veiksnius.
„Kaulą ardančias ir auginančias ląsteles reguliuoja hormonai, todėl neatsitiktinai sumažėjus estrogenų kiekiui menopauzės laikotarpiu anksčiau ir dažniau osteoporozė užklumpa moteris. Pirminė osteoporozė dar yra vadinama pomenopauzine. Tiek moterims, tiek vyrams osteoporozę gali paskatinti ir dėl kokių kitų ligų atsiradęs hormonų stygius.
Kiti ne mažiau svarbūs osteoporozės rizikos veiksniai – maža kūno masė, menkas kūno sudėjimas, per mažas fizinis krūvis, nesubalansuota mityba. Nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas taip pat sutrikdo kaulinio audinio medžiagų apykaitą ir sudaro sąlygas kaulams anksčiau išretėti. Kaulų ir sąnarių ligos, labiausiai – reumatoidinis artritas, endokrininės, ypač skydliaukės, ligos irgi priskiriamos osteoporozės rizikos veiksniams“, – vardijo pašnekovė.
Jei žmogus, ypač vyresnis nei 40-ies metų, jau yra patyręs lūžį be didesnės traumos, stipriai išauga kito lūžio rizika. „Tarp tų moterų, kurios patyrė slankstelio lūžį, 20 proc. per ateinančius metus patyrė antrą lūžį“, – pridūrė profesorė.
Svarbus yra ir paveldimumo veiksnys. „Jeigu vienas iš tėvų patyrė osteoporozinį šlaunikaulio lūžį, vertėtų iš anksto susirūpinti kaulų sveikata. Kaulų trapumas apsprendžiamas ne vien kaulų tankio mineralizacijos, bet ir pačios kaulų struktūros, vadinamosios mikroarchitektūros“, – aiškino M.Tamulaitienė.
Įvertinus visus šiuos veiksnius rekomenduojama išsiaiškinti kaulų mineralų tankį atliekant specialų tyrimą ir laiku imtis tinkamos prevencijos.
Pagrindiniai kaulų „sargai“
Pašnekovė pabrėžė, kad norint išsaugoti tvirtus kaulus, būtina pakankama fizinė apkrova.
„Kuo daugiau jos gaunama, tuo kaulai labiau tvirtėja, didinamas jo tankis, išlaikoma pusiausvyra tarp sveikame kaule vykstančių ardymo ir atkūrimo procesų“, – sakė ji.
Taip pat kaulų sveikatai be galo svarbi tinkama mityba – adekvatus kalcio bei vitaminų D, K, E kiekis. Kalcis – pagrindinė statybinė medžiaga, nuo kurios priklauso kaulų tvirtumas. O šis mikroelementas įsisavinamas tik esant reikiamam vitamino D kiekiui.
„Bendra per parą turima gauti kalcio norma – apie 1000 mg, o vitamino D – 800–1000 TV per dieną. Atskiroms gyventojų grupėms, mažiems vaikams arba labai seniems asmenims prireikia didesnių šio vitamino dozių. Jei kurio šio elemento trūksta, būtinai reikia vartoti papildus. Kartais reikia įdėti nemažai pastangų, kol įvertinama ir sureguliuojama žmogaus mityba”, – kalbėjo M.Tamulaitienė.
Jei kalcio galime gauti su įvairiais maisto produktais, pagrindinis vitamino D šaltinis – ultravioletiniai saulės spinduliai. Iš maisto šio saulės vitamino gaunama tik 10 procentų, todėl šaltuoju metų laiku jo stokoti ima daugelis gyventojų. „Tačiau dabar jo stygius nesunkiai nustatomas – vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimas yra labai paplitęs ir aiškiai parodo, ar reikia papildomai vartoti šio vitamino”, – pastebėjo pašnekovė.
Moksliškai įrodyta ir reikšminga vitamino K vieta kaulams įsisavinant kalcį. Stokojant šio vitamino taip pat didėja osteoporozės rizika.
Gydytoja pabrėžė, kad didžiausia kaulų masė ir tankis sukaupiami vaikystėje ir jaunystėje, pikas maždaug pasiekiamas apie 30-tus metus. Todėl siekiant išsaugoti reikiamą kaulo masę ir visavertę strukūrą, tinkama mityba, pakankamu aktyvumu būtina rūpintis dar jauname amžiuje. Kalcio gausūs produktai – kietieji ir lydyti sūriai, varškė, pienas ir kiti jo produktai, lapiniai ir pekino kopūstai, brokoliai, migdolai, figos, sardinės, lašiša, sojos pupelės.
Verta žinoti
Osteoporozė diagnozuojama, kai kaulų mineralų tankio mažėjimas viršija vidutinį normalų pagal žmogaus amžių, rasę, lytį ir sudėjimą turintį būti mažėjimą. Nustačius ligą tinkamos mitybos, pakankamo fizinio krūvio nepakanka, pagreitėjusiam kaulo ardymui reguliuoti ir pristabdyti skiriamas medikamentinis gydymas. Su maistu gaunant nepakankamai būtinųjų elementų – kalcio ir vitamino D – greta papildomai paskiriama vartoti jų preparatų.
Įvertinti lūžių riziką 10 metų laikotarpiui galima pasinaudojus internete prieinama Pasaulio sveikatos organizacijos mokslininkų parengta FRAX skaičiuokle.
