Tarptautinėje jogos dienoje paskaitą skaičiusi kvėpavimo psichofiziologija besidominti Ernesta Vaivadaitė taisyklingą kvėpavimą gretina ne tik su sveikesne gyvensena. Pasak moters, tinkamai kvėpuojantis žmogus pirmiausia išsiskiria vidiniu harmoningumu.
- Kokia taisyklingo kvėpavimo nauda žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai?
- Lėtas ir gilus kvėpavimas sukuria harmoningai kintantį širdies ritmą. Pastarasis yra vertinamas specifiniu rodikliu, dar kitaip vadinamu „širdies ritmo variabilumu“. Pastovus ir nuoseklus širdies ritmo kitimas, tai – žmogaus psichofiziologinės koherencijos indeksas. Minėtąjį psichinių ypatumų sąryšį sudaro fiziologinių, emocinių ir kognityvinių - pažintinių procesų pusiausvyra.
Aukštesnis koherentiškumas reiškia geresnę bei darnesnę kognityvinių, emocinių ir fiziologinių procesų sąveiką. Tai reiškia, jog pastovus kvėpavimas, lemiantis harmoningą širdies ritmo veiklą drauge subalansuoja ir kitus, įtaką žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai darančius veiksnius.
Be to, taisyklingas kvėpavimas gali būti taikomas kaip gretutinis gydymo metodas siekiant išgydyti ar palengvinti įvairių ligų simptomus. Kvėpavimo technikų tinkamumas ypač svarbus kalbant apie psichines ligas.
- Kokie kvėpavimo pokyčiai pastebimi kintant asmens emocinei būklei?
- Emocinio sužadinimo metu žmogaus kvėpavimo dažnis, neretai, greitėja. Atskiri kvėpavimo modeliai pastebimi reiškiant skirtingas emocijas. Džiaugsmą išgyvenančiam asmeniui būdingas taisyklingas, lėtas bei gilus kvėpavimas. Tuo tarpu pykčio metu žmogus kvėpuoja greitai, nereguliariai ir giliai. Patiriamą baimę taip pat rodo greitas, tačiau paviršutiniškas kvėpavimo ritmas.
- Ar netaisyklingas kvėpavimas gali turėti neigiamų padarinių?
- Išgyvenant nuolatinį stresą žmogaus kvėpavimas tampa neharmoningu. Kvėpavimas veikia širdies veiklą. Kadangi širdis yra atsakinga už įvairius procesus (arba yra susijusi su įvairiais procesais), vykstančius mūsų kūne, toks kvėpavimas neigiamai veikia įvairias funkcijas kūne per širdies darbą. Dėl šių priežasčių netaisyklingas kvėpavimas gali neigiamai atsiliepti ir žmogaus sveikatai.
- Kaip reikėtų taisyklingai kvėpuoti?
- Taisyklingas optimaliausią psichofiziologinę būseną padedantis sukurti kvėpavimas pasižymi maždaug šešių kartų per minutę dažniu (įvairiems asmenims skirtingomis aplinkybėmis šis dažnis gali kisti maždaug nuo 4,5-6,5 kartų per minutę). Kvėpavimo periodas turėtų trukti apie dešimt sekundžių. Per šį laikotarpį įkvėpimui bei iškvėpimui skiriamų sekundžių skaičius gali būti įvairus, svarbiausia kvėpavimo pastovumas.
Žinoma, tokį lėtą kvėpavimą gali būti sunku pasiekti iškart, todėl svarbu treniruotis pradedant nuo greitesnio kvėpavimo ritmo ir palengva jį lėtinant. Itin didelis dėmesys kvėpavimo taisyklingumui turėtų būti skiriamas ribinėse situacijose.
Stresinio atsako metu mobilizuojasi kūnas (padidėja kvėpavimo dažnis, širdies ritmas, prakaitavimas, slopinami su virškinimu susiję procesai ir pan.). Dėl to prislopinama centrinės nervų sistemos veikla, kuri atsakinga už mūsų kognityvinius gebėjimus.
Fiziologiniai pokyčiai, tokie, kaip pagreitėjęs širdies plakimas ar staigus prakaitavimas blokuoja žmogaus centrinės nervų sistemos veiklą. Norint išlaikyti kognityvininę bei emocinę pusiausvyrą, reikia mokėti suvaldyti savo fiziologiją. O tai pasieksime, vėlgi, lėtai ir giliai kvėpuodami.
