Reguliarus, pakankamas ir visavertis miegas organizmui toks pat svarbus, kaip oras, maistas ir vanduo. Manoma, kad organizmui kasdien reikia vidutiniškai 8 valandų miego, tačiau iš tikrųjų tai priklauso nuo amžiaus.
Ekspertų duomenimis, suaugusiam 18-64 metų žmogui reikia miegoti 7-9 valandas per dieną, o žmonėms virš 65 metų – 7-8 valandas per dieną. Daugiausia miego reikia naujagimiams (14-17 valandų), vos mažiau kūdikiams (11-15 valandų), ikimokyklinukams – 10-13 valandų, o mokiniams ir paaugliams – 8-11 valandų.
Centrinės nervų sistemos problemos
Jeigu žmogus per parą ramybės būsenoje buvo vos kelias valandas, norint ilgiau budrauti, nereiktų pasikliauti kava ir energetiniais gėrimais. Tik miego metu organizmas persikrauna ir atsinaujina.
Miego metu smegenys apdoroja per dieną gautą informaciją, susiformuoja prisiminimai, o fizine prasme atgaunamos jėgos. Jeigu šis procesas iš organizmo reguliariai atimamas, tai smegenys negali reikiamų funkcijų atlikti būtiname lygmenyje. Prasideda problemos su dėmesio koncentracija, prarandama koordinacija ir stipriai išauga nelaimingų atvejų, pavyzdžiui, kelyje, rizika.
Miego trūkumas veikia ir emocinę būseną – žmogus tampa emociškai nestabilus, tai jam trukdo bendrauti su žmonėmis. Sunkesnėje miego trūkumo stadijoje gali atsirasti haliucinacijos, depresija ir net mintys apie savižudybę, taip pat išauga demencijos ir Alzheimerio ligos rizika.
Nusilpęs imunitetas
Mažai miegant organizmas nusilpsta ir tampa ypač neatsparus virusams, bakterijoms ir infekcijoms. Tai reiškia, kad žmogus sirgs dažniau, ilgiau ir stipriau. Miego metu organizme gaminami citokinai – molekulės, kurios inicijuoja imuniteto reakciją į virusus.
Jeigu mes pakankamai ilsėjomės, tai mūsų organizmas gali reguliuoti temperatūros svyravimus, o jeigu žmogus nemiegojo bent vieną naktį, tai ši funkcija stipriai sutrinka: delnai būna vėsesni, o pėdos – šiltesnės. Kūnui sunkiau adaptuotis prie šilumos praradimo esant vėsiam ir, atrodytų, maloniam orui, dėl ko žmogų krečia šaltis.
Antsvoris ir padidėjęs apetitas
Daugeliu atvejų antsvorio augimas susijęs su mityba ir fizinio krūvio nebuvimu, tačiau nemenkai prie to prisideda ir miego stygius. Miegas reguliuoja grelino ir leptino lygį, o šie hormonai atsakingi už alkio ir sotumo jausmus.
Jeigu poilsio trukmė labai trumpa, tai organizme išauga grelino ir sumažėja leptino lygis, kas padidina apetitą. Būtent dėl hormoninių svyravimų vyksta „naktinis apsirijimas“, o neišsimiegojęs žmogus jaučiasi pernelyg pavargęs, kad sportuotų.
Pablogėja regėjimas ir odos būklė
Miego trūkumas skatina insulino gamybą po valgio, o insulinas yra atsakingas už cukraus kiekį kraujyje. Dėl to padidėja riebalų kiekis kūne, tuo pačiu ir diabeto rizika.
Miego trūkumas iššaukia koncentracijos problemas, tuo pačiu ir stiprų nuovargio jausmą, tačiau tai tėra „ledkalnio viršūnė“. Paskui prasideda regėjimo problemos, nes pavargsta visas organizmas, o kartu su juo ir akys. Dėl nuolatinio neišsimiegojimo žmogus praranda gebėjimą valdyti raumenis, tarp jų ir akių raumenis.
Bemiegės naktys didina raukšleles aplink akis, taip pat maišelius ir pajuodimus po jomis. Miego trūkumas sutrikdo hormonų balansą ir padidina estrogeno lygį, dėl ko labai greitai sensta oda.
Širdies problemos
Mažiau nei penkias valandas per parą miegantiems žmonėms padidėja kraujo spaudimas, o tuo pačiu ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų rizika. Jeigu organizmas be pertraukos dirba ištisas paras, nepailsi ir širdis.
Pirmoje miego fazėje sulėtėja širdies veikla, sumažėja kraujo spaudimas. Pakui šie rodikliai keičiasi priklausomai nuo miego fazės ir to, kas žmogui sapnuojasi. Šie pokyčiai naudingi ir širdžiai, ir kraujagyslėms.
