– Teigiate, kad sportuoti visų pirma reikėtų dėl sveikatos, funkcionalumo, geros savijautos. Ar tai pakankamai motyvuoja žmones pradėti judėti?
– Realybė tokia, kad dažniausiai žmonės kreipiasi į specialistus jau atsiradus problemoms: antsvoriui, stuburo išvaržoms, sąnarių, kaulų ligoms, raumenų masės praradimui ar tiesiog pradėjus jausti įtampą, skausmą tam tikrose kūno dalyse. Atsakingi žmonės supranta, kad niekada negalima apleisti kūno ir dėdami truputį pastangų užbėga problemoms už akių. Vis dėlto, dauguma laiko sportą tik kūno formavimo priemone. Vyrai dažniausia siekiamybė – raumenų masė, ryškus kūno reljefas, raumenų jėga ir ištvermė, o moterys nori kiek įmanoma greičiau sumažinti kūno riebalų lygį ir sukurti išsvajotas kūno linijas.
– Be vizualių pokyčių, ką kūnui duoda taisyklingas judėjimas?
– Galima pasiekti daugybę tikslų: normalų riebalų, raumenų kiekį pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas normas, pagreitinti medžiagų apykaitą, pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, subalansuoti mitybą, sustiprinti nusilpusius raumenis, pratempti sutrumpėjusius raumenis, normalizuoti sąnarių paslankumą, stabilumą, atsikratyti skausmų, kurie kilo dėl raumenų disbalanso, nuovargio, pagerinti psichoemocinę buseną… Išmokę teisingai atlikti visus pagrindinius 9 judesius (pritūpimas, įtūpstas, spaudimas, trauka, pasilenkimas, pasisukimas, svorio nešimas, lenta, vaikščiojimas), kurie naudojami kasdieninėje veikloje, buityje, jausitės žymiai geriau ir išvengsite traumų. Be to, visų tikslų siekimas gali būti įdomus ir smagus procesas – edukacija, bendravimas aktyvių žmonių apsuptyje, turiningas laisvalaikis ir stiprėjantis pasitikėjimas savimi.
– Pastaruoju metu sparčiai keičiasi trenerių darbas. Atsiskiria dvi kryptys – kūno rengyba ir sveikatingumas, ar sutinkate?
– Taip, kūno rengybos atstovai orientuojasi į išvaizdą – riebalų kiekį, raumenų proporcijas. Jų tikslas klientus paruošti varžyboms įvairiausiomis, kartais netradicinėmis, priemonėmis. Aš specializuojosi į sveikatingumą, mano misija – padaryti viską, kad mano klientai jaustųsi gerai nežalojant jų sveikatos.
– Ką sveikatingumo treneris turi įvertinti prieš pradedant sportuoti su klientu?
– Pradedant dirbti su nauju žmogumi būtina sužinoti nemažai informacijos, kurios prireiks ruošiant treniruočių makrociklą (treniruočių planą metams), pavyzdžiui, ar klientas serga širdies ir kraujagyslių sistemos, kaulų bei sanarių lėtinėmis ligomis, ar jaučia nugaros skausmus ir panašiai. Aptarus sveikatos būklę atliekamas laikysenos vertinimas frontalioje ir sagitalioje plokštumose – iš priekio, šono ir nugaros.
– Ką svarbaus galima pastebėti vertinant laikyseną?
– Esant taisyklingai laikysenai galva ir liemuo yra vertikalioje linijoje, pečiai truputį atlošti atgal, šiek tiek nuleisti ir yra vienoje linijoje, mentės prigludusios, stuburo fiziologiniai linkiai normalūs, krūtinės ląsta truputį išgaubta, pilvas įtrauktas, kojos per kelių ir klubo sąnarius tiesios. Laikyseną pradedama tirti nuo galvos padėties ir baigiama kojų padėtimi. Įvertinę laikyseną pamatome raumenų disbalansus, kaulų sistemos pakrypimus. Tuomet galima taikyti korekcinius pratimus, taisyti ydingą laikyseną ir pagerinti bendrą kūno funkcionalumą.
– Kaip nustatomas ir gerinamas kūno funkcionalumas?
– Naudojantis funkcinių judesių vertinimo sistema FMS (angl. Functional movement screening), kuri leidžia įvertinti asmens riziką patirti traumas bei atrasti sąnarių disfunkcijas – kurio nors sąnario judesio amplitudės sumažėjimą. Sąnarių disfunkcijų atsiranda dėl daugelio priežasčių: raumens spazmo, psichoemocinių išgyvenimų, raumenų tonuso pusiausvyros sutrikimo. FMS leidžia atrasti asimetriją judesiuose, mobilumo ir stabilumo netolygumus atliekant lokomotorinius, manipuliacinius ir stabiliuojančius judesių testus. Nustačius ydingus judėjimo įpročius parengiama korekcinių pratimų programa. Silpnų vietų stiprinimas ir traumų, ligų prevencija yra prioritetas sportuojant.
– Ar egzistuoja universalios sporto programos?
– Daug tokių prikurta, tačiau kas tinka visiems – netinka niekam. Mes visi esame neįtikėtinai skirtingi. Pavyzdžiui, turiu klientų, kurie yra lankstūs, ištvermingi, gali atlikti judesius didele amplitude, kai kurie sąnariai yra netgi hipermobilūs (itin lankstūs – juda didesne nei įprastai amplitude), tačiau jiems trūksta raumenų jėgos ir stabilumo. Kitiems trūksta raumenų ištvermės, sąnarių mobilumo, tačiau jie turi daug jėgos ir yra ganėtinai stabilūs. Didžiausias tokių žmonių minusas, kad judesiai atliekami nepilna amplitude, o atlikus staigų, nekontroliuojamą judesį yra didelė tikimybė patirti traumą. Treneris, prieš pradėdamas treniruoti, atlikęs testavimus, mato, kokių fizinių savybių reikia klientui ir nekenkdamas jo sveikatai, taiko reikiamą treniruočių sistemą. Tik pasirūpinus kūno balansu ir sveikata galima pasiekti išties puikių ir ilgalaikių išvaizdos pokyčių.
– Kokias klaidas dažniausiai padaro žmonės siekdami geresnių rezultatų?
– Dauguma žmonių yra pasiryžę padaryti bet ką, kad kuo greičiau pasiektų rezultatus. Treniruočių salėje dažniausiai pasitaiko klaidos atliekant pratimus – žmonės atlieka judesius nepasiruošę, nepilnose amplitudėse. Dažnai prieš pradėdami judėti tokie žmonės jau turi daug bėdų, o atlikdami pratimus netaisyklingai dar labiau pablogina esamą situaciją ir sukuria didesnį raumenų disbalansą. Kas iš to, kad vaizdas keičiasi, atsiranda kūno formos, jei ima skaudėti tai kelius, tai nugarą, o paskui sunku nusivilkti marškinėlius, skauda pasilenkti ir užsirišti batą?
– Tai kaipgi gerinti kūno formas nežalojant sveikatos?
– Galima pasiekti puikias kūno formas viska atliekant sistemingai. Mano patarimas – pradedant treniruotis susirasti specialistą, kuris padės sudaryti kryptingą sistemą. Reikia suprasti, kad norimų rezultatų reikia siekti kantriai ir protingai.
– Kaip atrodo klaidinga treniruotė ir kas gresia?
– Žmonės salėje dažniausiai daro, tai, kas patinka, arba tą patį, ką daro draugas. Standartinis žmonių treniruočių šablonas – apšilimas ant bėgimo takelio, tuomet eina prie treniruoklių ar laisvų svorių ir atlieka kažkur matytus pratimus standartiškai apie 3–4 serijas nuo 10 iki 15 pakartojimų (kuriuos parodė draugas ar šiaip „kietas bičas’’, kuris turi nemažai raumenų) ir pabaigoje, geriausiu atveju, atliekami keli tempimai. Po ilgo laiko tokių netaisyklingų treniruočių tikėtina, kad atsiras lėtinės traumos, ydinga laikysena, sąnarių skausmai, judesių suvaržymas.
– Kas geriau – treniruokliai ar laisvi svoriai?
– Dirbant su treniruokliais raumenys nėra tolygiai apkraunami, kadangi jų darbą perima treniruoklis – tai sąnarių suvaržymas. Atliekant pratimus treniruokliuose, judesiai vyksta vienoje linijoje – keliant svorius jie kyla tolygiai į viršų ir žemyn, be jokio pakrypimo, stabilizatoriai negauna stimulo. Sąnariai natūraliai taip nejuda, jie turi didesnę laisvę, atliekant net paprasčiausią rankos pakėlimą peties sąnarys atlieka rotacinius judesius. Tad suvaržytas sąnarys, negalėdamas judėti kaip nori, pradeda kompensacinius veiksmus ir taip pažeidžiama visa judesio biomechanika, netolygiai apkraunamos struktūros. Treniruoklis dažnai naudojamas tikint, kad tai yra saugesnis pasirinkimas, nei pritūpimų atlikimas, štangos spaudimas ar kitų pratimų su laisvaisiais svoriais atlikimas.
Treniruokliai yra naudingi reabilitacijoje norint sumažinti tam tikras apkrovas vienoje srityje bei apkrauti kitas sritis. Taip pat dažnai treniruoklius renkasi kultūrizmo atstovai, kurių tikslas yra hipertrofuoti raumenis. Nesupraskite manęs klaidingai, treniruoklius galima naudoti tvirtinant raumenyną, tačiau noriu pasakyti, kad neturėtumėte apsiriboti vien jais. Dirbant su laisvais svoriais labai svarbus funkcionalumas, kad galėtumėte judesius atlikti pilna amplitude ir judesys būtų atliekamas kontroliuojamai ir stabiliai.
