Sočio Olimpinėse žaidynėse dalyvavęs kalnų slidininkas tapo pavyzdžiu, kaip malonus laisvalaikis gali virsti pagrindine veikla, tačiau įvardina tiek pramogaujantiems, tiek profesionaliose slidinėjimo varžybose norintiems dalyvauti lietuviams galinčius kilti iššūkius. Tuo tarpu Žemųjų Tatrų slidinėjimo kurorto vadovas dalinasi įžvalgomis, kaip slidinėjimu kalnuose mėgautis kiekvienam atvykusiam, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar turimų įgūdžių, sakoma pranešime spaudai.

Kryptį sportui parodė pomėgis, kuris labai sekėsi

Slidinėjimą pats R. Zaveckas vietinėse Liepkalnio trasose išbandė būdamas vos penkerių. Slidininko teigimu, iš pradžių tai buvo pomėgis, kuris jam tiesiog labai gerai sekėsi. Tik vėliau netikėtai susiklosčiusios aplinkybės nuvedė jį net į Olimpines žaidynes.

„Daugiau nei prieš dešimtmetį, slidinėjantį Liepkalnyje mane pastebėjo tuo metu Lietuvoje apsilankiusi trenerė Jenn Virskus iš JAV. Po vietinėse varžybose iškovotos pergalės, ji pakvietė prisijungti prie „Kalnų Erelių“ komandos, o tai tapo žingsniu į nuolatinį slidinėjimo įgūdžių tobulinimą ruošiantis varžyboms bei čempionatams“, – pasakoja R. Zaveckas.

Kalbant apie profesionalias slidinėjimo treniruotes Lietuvoje, R. Zaveckas įžvelgia teigiamus pokyčius. Pradžioje jis prisijungė prie tuo metu vienintelio slidininkus jungiančio „Kalnų Erelių“ klubo. Šiuo metu aktyviai veikia nauja „Alpių aido“ slidinėjimo komanda, šalyje kasmet rengiamos slidinėjimo varžybos, kuriose dalyvauja ir įvairių sporto klubų bei sporto centrų atstovai.

Lietuvoje slidinėjimas dar ne profesija

Nepertraukiamai vietinėse ir tarptautinėse varžybose bei čempionatuose dalyvaujantis R. Zaveckas teigia, kad profesionaliai užsiimti vien slidinėjimu Lietuvoje vis dar pakankamai sudėtinga. Šiuo metu slidininkas taip pat studijuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Sportininkas išskiria du pagrindinius iššūkius, dėl kurių profesionalus slidinėjimas dar negali tapti pagrindine mūsų šalies gyventojų profesija.

„Pirmiausia, Lietuvoje slidinėjimas sparčiai populiarėja, tačiau jis dar regimas labiau kaip sezoninė pramoga nei sportas ar trokštamas karjeros kelias. Lyginant su kaimynais latviais, mes dar neturime tokios stiprios slidinėjimo kultūros, tad ir profesionaliose varžybose dalyvaujančių Lietuvos slidininkų turime tikrai nedaug. Taip pat ne paslaptis, kad ši sporto šaka reikalauja didelių investicijų bei išskirtinių asmeninių pastangų“, – pasakoja R. Zaveckas.

Anot jo, profesionaliai besitreniruojančiam slidininkui kiekvieną sezoną prireikia net kelių slidžių komplektų kiekvienai rungčiai, o nuolat keičiama ir kita speciali įranga, apranga, kaštus didina treniruočių erdvių nuoma, išvykos treniruotis į užsienį, dalyvavimas tarptautinėse varžybose ir pan.

Lygumų šalyje ne visada pavyksta ugdyti ištvermę

R. Zavecko teigimu, esminiu Lietuvoje įrengtų slidinėjimo trasų trūkumu išlieka jų distancija. „Kalbant apie pasiruošimo čempionatams slidinėjimo treniruotes, Lietuvoje tikrai galima rasti tam tinkamų statesnių nuokalnių, tačiau net kokybiškai įrengtos trasos yra gan trumpos. Dėl šios priežasties bent kelis kartus per metus vykstu treniruotis į užsienio kalnų kurortus. Ten po ilgesnės treniruotės natūraliai pasijaučia didelis nuovargis, nes trasos kur kas ilgesnės nei mūsų šalyje, neišvengiamai prireikia tam tikros adaptacijos. Bendrai tariant, slidinėjimo trasos Lietuvoje šiuo metu yra skirtos labiau poilsiniam slidinėjimui, tad mąstantiems apie pasiruošimą varžyboms teks treniruotes planuoti užsienyje“, – pasakoja slidininkas.

Pasak olimpiečio, daugelis susidaro klaidingą įspūdį apie profesionalų slidinėjimo treniruotes. Neretai manoma, kad profesionalioms varžyboms kalnų kurortuose besiruošiantys sportininkai visą dieną slidinėja skirtingose trasose ir iš jų renkasi tik sudėtingiausias ar maloniausias. Iš tiesų treniruotės atrodo kiek kitaip: pasirenkama viena trasa, kurioje visą dieną bandoma gerinti prieš tai buvusį rezultatą ir tobulinti techninius įgūdžius.

Išvykus slidinėti visada svarbiausia mėgautis

Vykstantiems slidinėti į užsienio kurortus R. Zaveckas pataria iš anksto nuspręsti, kokiu tikslu vykstama: pramogauti, siekti asmeninių rezultatų ar ruoštis pažengusiųjų arba profesionalų varžyboms. „Tiek vienu, tiek kitu atveju rekomenduočiau pirmus kartus pasipraktikuoti dar Lietuvoje bei šiek tiek sustiprėti fiziškai. Tuomet nuvykus į kalnus daug lengviau viskuo mėgautis: pradedant trasų įvairove, kurortų pramogomis, baigiant – išskirtiniu kraštovaizdžiu ir šalies kultūra“, – įžvalgomis dalinasi slidininkas.

2016 m. Slovakijos geriausiu slidinėjimo kurortu išrinkto Žemųjų Tatrų „Jasna“ atstovo teigimu, šiuolaikiniai kurortai išvystyti taip, kad vienu metu slidinėjimu ten galėtų mėgautis ir pradedantysis ir profesionaliai treniruotis norintis sportininkas.

„Tokiuose kurortuose kaip „Jasna“ slidinėti atvyksta itin platus spektras lankytojų: pradedančiųjų trasose galima pamatyti net mažamečius vaikus, kitur – ilgesnėse trasose varžyboms besiruošiančius sportininkus. Pavyzdžiui, šiuo metu turime specialią mokyklėlę, kurioje pirmuosius slidinėjimo įgūdžius padedame įgyti vaikams nuo 3 metų amžiaus. Užlipti ant slidžių juos skatina mokyklėlėje esantys vaikiški personažai, kurie ne tik pademonstruoja esminius judesius, bet ir padeda peržengti tam tikras baimes. Tuomet vaikai ant slidžių jaučiasi užtikrintai ir gali mėgautis šia pramoga kartu su tėvais“, – pasakoja kurorto vadovas.

Slidinėjimo kurorto atstovas išskiria ir dar vieną svarbų aspektą, kurio turi nepamiršti į kalnus slidinėti vykstantys turistai. Jis ragina nepamiršti, kad kurortuose dirbantys instruktoriai nėra treneriai. Jų tikslas išmokyti esminių įrangos paruošimo, stovėjimo ant slidžių, slydimo, stabdymo ir pan. principų. Norintys tobulinti savo slidinėjimo įgūdžius, turi tai daryti tikslingai, t. y. konsultuotis su labiau pažengusiais slidininkais ar netgi slidinėjimo treneriais.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)