Tačiau vyriausioji „Goodlife“ grupinių užsiėmimų trenerė Neringa Vyšniauskienė tokius įsitikinimus atremia svariais argumentais: „Jei dirbi iš širdies ir į treniruotę ateini ne vien užsidėti pliuso – po pusmečio tikrai džiaugsiesi pagerėjusia sveikata ir dailesnėmis kūno linijomis…“.

Tad išsigryninkite tikslą, apsišarvuokite motyvacija, nebijokite bandyti dar nebandytų treniruočių ir prašyti patarimų – kelias į naująjį AŠ slepiasi „Goodlife“ grupinių treniruočių meniu.

Pirmas kartas sporto klube ir sporto salėje tikrai nebūna lengvas. Pradėti keistis norisi, bet nežinia nuo ko pradėti…

Pats svarbiausias dalykas, nepamiršti, ko čia atėjote. Labai svarbu išsikelti sau tikslą. Žmonės, atėję į sporto klubą dažnai pasimeta, sutrinka ir tų tikslų bei norų ne vienas sukasi galvoje. Tokiu atveju pagelbėti gali tik treneris. Jis padės apsispręsti, koks tikslas turi būti pasiektas pirmiausia, padės išsikelti užduotis ir nukreips tinkamiausiu keliu, jis taip pat pasiūlys tuos grupinius užsiėmimus, kurie atitinka dabartinį fizinį pasiruošimą. Svarbiausia nebijoti klausti ir išdrįsti žengti patį pirmąjį žingsnį.

Dažnai žmonės užsiciklina ties viena grupine treniruote ir nesidairo į kitas? Arba susikoncentruoja tik į vienos ar kelių kūno dalių treniravimą… Ką patartumėt tokiems vienos ar dviejų treniruočių fanams? Kodėl vertėtų paįvairinti treniruočių rutiną?

– Idėja mankštinti tik daugiausiai problemų keliančią kūno dalį gali atrodyti labai viliojančiai, tačiau tik vienos kūno dalies treniravimas – didelė klaida. Raumenims reikia laiko pailsėti ir atsistatyti.

Raumenys turi pailsėti, tik tada pavyksta pasiekti tikrai gerų rezultatų. Svarbu įvairinti fizinę veiklą ir treniruotes, tai darydami nesukelsite organizmui vis to paties streso, neiššauksite traumų bei nuobodulio. Net jei labai mėgstate zumbą, nepamirškite ir kitų mankštos rūšių, pavyzdžiui, pilateso, išbandykite TRX ar Combat užsiėmimus, paįvairinkite savo rutiną jėgos treniruotėmis ar kardio iššūkiu. Treniruočių įvairovė neleis prarasti motyvacijos, dažnai atsirandančios dėl rutinos.

– Tikslų norime pasiekti greitai ir neskausmingai. Tad iš karto šturmuojame intensyviausius užsiėmimus, tikėdami jų efektyvumu…

Labai dažnai pradedantieji nori pasiekti rezultatų per greitai ir pamiršta, kad kūną tobulinti galima tik pamažu. Svarbu pasirinkti esamas organizmo galimybes bei fizinę formą atitinkančias treniruočių programas, neapkrauti kūno per dideliais krūviais ir prisiminti, kad tinkamai pailsėti ir išsimiegoti būtina kiekvienam, norinčiam būti sveiku.

– Kas labiau iš siūlomų treniruočių tinka norintiems padeginti riebalinį sluoksnį? Kas, norintiems fiziškai sutvirtėti ir padidinti raumenų masę?

– Svorį mesti reikia ne treniruočių salėje, o virtuvėje. Siekiantiems auginti raumenis ir įgyti daugiau jėgos patariu nebijoti užsiimti sunkiąja atletika. Tai efektyviausias būdas tapti stipresniu, tačiau labai svarbu pratimus atlikti taisyklingai, todėl pradedantiesiems verta konsultuotis su treneriu.

Norintiems įgyti daugiau ištvermės reikėtų rinktis funkcines treniruotes, (Fat burner, Combat, Circle training), kuriose dera tokie skirtingi elementai kaip bėgimas ir raumenų treniravimas. Taip pat rekomenduočiau nepamiršti pagrindinių, nuo vaikystės žinomų pratimų, tokių kaip atsispaudimai, pritūpimai ar atsilenkimai – šie taip pat prisideda prie ištvermės didinimo.

Jei kardio ir jėgos treniruotės atliekamos tą pačią dieną, pirmiausiai reikėtų užsiimti jėgos pratimais. Kūnas naudoja kurą pagal tam tikrą eiliškumą. Jei prieš jėgos treniruotę planuojate ilgesnę kardio treniruotę, išnaudosite visą savo energiją. Prieš jėgos treniruotę pakaktų trumpo kardio apšilimo – iki 10 min. Tačiau geriausiai kardio ir jėgos treniruotes išskaidyti į atskiras dienas.

Vyresni žmonės dažnai ima vengti jėgos treniruočių ir renkasi kardio arba jogos tipo užsiėmimus. O aš norėčiau paraginti neišbraukti jėgos užsiėmimų iš treniruočių programų. Jėgos treniruotės turi daug privalumų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes nuo 40-ies metų dažnai ima nykti raumenų masė. Organizmui senstant vien kardio treniruočių nepakanka raumenų masei palaikyti, jėgos pratimai formuoja raumenis, bet taip pat padeda lavinti judesius, laikyseną ir pagerinti sausgyslių stiprumą, sumažina raumenų, ypač nugaros, sužeidimo riziką. Tad vengti jėgos treniruočių klaidinga.

Taip pat neverta žūtbūt likti prie vienos treniruočių programos, jei ji nekelia jokio malonumo. Visada verta išbandyti skirtingas treniruotes – tada galėsite atrasti tai, kas iš tiesų bus jums prie širdies.

Kiek kartų per savaitę prireiks apsilankyti treniruotėse, kad tas užsibrėžtas tikslas virstų realybe?

– Drąsiai galite sportuoti 5-6 dienas per savaitę, o 1-2 dienas skirti poilsiui, tokiu atveju svarbus tinkamas treniruočių paįvairinimas. Tačiau nevalia pamiršti fizinio žmogaus pasiruošimo… pradedančiajam vertėtų pradėti nuo 2-3 treniruočių per savaitę ir didinti krūvį palaipsniui.