Ir dėl to iš dalies kalti yra treneriai, kurie savo kompetenciją pagrindžia tik demonstruodami savo apnuogintą kūną ir skleidžia klaidingą žinią apie sveikatingumą.
Vilniuje jau penktą, o Kaune – pirmą sezoną vykstančio sporto ir sveikatingumo, kūno pokyčių projektas moterims „Final Fit Ladies“ įkūrėja ir koordinatorė Kristina Pališkytė teigia, kad didelė dalis dalyvių, ateidamos į projektą, iškart atsisako bet kokio viešumo – fotosesijų, filmavimų, šmėžavimo spaudoje bei socialiniuose tinkluose.
„Merginos ir moterys tiki, kad gali rodytis tik jeigu atrodo kaip fitneso modeliai. Jos sako: aš fotografuosiuosi tik tada, kai numesiu 20 kilogramų arba išvis niekada, nes esu stora, o tai reiškia – baisi. Labai liūdna tą girdėti iš moterų, kurios yra savo sričių profesionalės, darbščios žmonos, mylinčios mamos, moterų, kurios yra kur daugiau nei jų kilogramai“, – pasakoja K. Pališkytė.
Ji priduria, kad turinčios antsvorio, o kartais net ir normalaus svorio, moterys apskritai turi sporto salių fobiją ir dėl to iš dalies kaltas mūsų trenerių ir „profesionalių“ sportininkų seksualizuojamas sporto kultas.
„Lietuvoje turime daug pavyzdžių, kai vyras arba moteris kurį laiką pasportuoja, įgauna neblogą formą, ją pateikia socialiniuose tinkluose ir jau save laiko treneriais profesionalais, siūlo savo asmenines treniruotes ir netgi pardavinėja mitybos planus, nepaisant to, kad neturi jokio išsilavinimo. Jie siunčia žinią, kad jeigu patys gražiai atrodo, tai gali kiekvieną padaryti tokį patį. Tai mane labai piktina, nes kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai – tiek fizinei, tiek psichinei. Manau, patys žmonės turėtų kritiškiau vertinti visus tuos asmeninius trenerius, pasidomėti jų išsilavinimu, kompetencija, kvalifikacija, o ne rinktis pagal grožį ir populiarumą“, – sako didžiausio Lietuvoje moterų kūno pokyčių projekto įkūrėja.
Lietuvos sporto universiteto dėstytoja ir „ActiveTraining“ mokyklos programų direktorė dr. Simona Pajaujienė savo socialinio tinklo paskyroje neseniai pareiškė panašią nuomonę, kad daug trenerių pasirenka abejotiną savo kompetencijos išraišką pateikdami savo kūnus kaip įrodymą. S. Pajaunienė įraše teigė, kad sveikatingumo trenerį, kaip ir kitos srities specialistą – chirurgą, mokytoją, šaltkalvį ar net prezidentą – reikėtų rinktis pagal kompetenciją ir kvalifikaciją, tačiau patys treneriai save dažniausiai pateikia keldami puikiai retušuotas nuotraukas, kuriose demonstruoja apnuogintą liekną ir raumeningą kūną.
Pasak jos, sveikatingumo trenerio darbas – saugumo užtikrinimas treniruočių procese, visapusiškos sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija, o ne kūno dizainas ar pasirengimas kūno rengybos, kultūrizmo varžyboms: „Su visa pagarba sporto pasauliui noriu pabrėžti, kad sportas ir varžybos (fitnesas) eina skirtingais keliais. Sutikime, kvalifikuotas treneris neleis sau būti apsileidęs, nutukęs ar suklypusia laikysena, bet jo išsilavinimas ir atsakomybė už savo profesiją taip pat neleis siųsti klaidinančios iliuzijos apie tai, kas yra sveikatingumas.“
S. Pajaunienė pastebėjo, kad asmenukės iš sveikatingumo pasaulio užkariavo socialinius tinklus. Jais aiškiai siunčiama žinia apie sveikatingumo/fitneso pasaulį ir jo vertybes.
„Moterys nuolat kelia nuotraukas iš sporto salės su tobulu makiažu, priaugintais nagais, tiesintais palaidais plaukais. Na, moterims dar galima truputį ir atleisti. Bet kas atsitiko vyriškai giminei, kad dažnas fotografuoja save sporto salėse be marškinėlių ar juos pasikėlę, kad visas pasaulis pamatytų pilvo presą? Negi tik taip tikimasi pripažinimo? Nebauskime paprastų žmogelių, kurie tokiu būdu bando save motyvuoti, tačiau treneriai to daryti negali! Tai perduoda klaidingą žinią, kad sportavimas yra susijęs tik su kūno išvaizdos rezultatais, o būti sveiku reiškia būti gražiu. Deja, tai nėra visai tiesa“, – įraše aiškino specialistė.
Specialistė pateikė išvadą, kad išsilavinęs, patyręs ir sertifikuotas asmeninis treneris neturėtų darbo vietoje demonstruoti savo apnuoginto kūno ir raumenų masės. Jis turi daug daugiau privalumų – tai sveikas protas, funkcionalus kūnas, pozityvus požiūris ir empatiškas bendravimas. Jis supranta savo teisinę atsakomybę ir atskaitomybę plačiajai visuomenei ir sąžiningai, tiksliai bei korektiškai reklamuoja savo paslaugas viešoje erdvėje.
„Svarbios yra žinios, o ne kūno įvaizdis!“, – pabrėžė LSU dėstytoja.
