Turbūt nustebsite, kad ši mintis atsirado Japonijoje dar 1960-aisiais. Prieš 1964-ųjų Olimpines žaidynes Tokijuje pasirodė prietaisas, skatinantis sąmoningai rūpintis savo sveikata. Jis vadinosi „Manpo-Kei“ – 10000 žingsnių matuoklis (japoniškai „man“ reiškia 10,000; „po“ – žingsniai; „kei“ – matuoti).
Jauno akademiko sukurtas prietaisas tapo pirmuoju pedometru, kuriuo siekta pakeisti amerikietišką gyvenimo būdą, kad žmonės ne tik stebėtų beisbolo varžybas per televiziją, tačiau ir patys būtų bent kiek fiziškai aktyvesni. Paskaičiavus, kad jeigu vietoj vidutiniškai per dieną nueinamų 4000 žingsnių žmogus nueitų apie 10000, tuomet papildomai sudegintų 500 kckal. Prietaisas sulaukė didžiulės sėkmės ir tokiu būdu, galima sakyti, gimė 10000 žingsnių siekis. Tik ar tai vis dar tebėra efektyviausia priemonė fiziniam aktyvumai palaikyti?
Atliekant nedidelį eksperimentą, buvo siekiama palyginti 10000 žingsnių naudą su kitos programos, pavadintos „Active 10“, kurioje žingsniai neskaičiuojami, tačiau reikia pasiekti 3 dešimties minučių trukmės fizinio aktyvumo periodus per dieną.
Tyrime dalyvavę savanoriai norėjo pagerinti savo fizinę formą: vieni buvo priaugę nereikalingo svorio, kiti tiesiog jautėsi apsunkę. Pirmiausia buvo pamatuotas dalyviams įprastas dienos aktyvumo lygis. Vėliau pusei iš jų buvo iškeltas tikslas per dieną nueiti 10000 žingsnių (apie 10 kilometrų). Kitos pusės dalyvių paprašyta tris kartus per dieną būti fiziškai aktyviems, kas reikštų nueitus maždaug 3000 žingsnių, tačiau pabrėžta, kad „tikslas yra vaikščioti pakankamai greitu tempu, tačiau tokiu, kad einant pavyktų kalbėti, bet ne dainuoti“.
Vertinant dalyvių rezultatus pastebėta, kad du iš trijų turėjusiųjų suvaikščioti 10000 žingsnių tikslą pasiekė. Bet tai reikalavo itin daug pastangų. Kitai pusei dalyvių, vykdžiusių „Active 10“ planą, užduotis pasirodė gana nesudėtinga: jie susibūrė į grupelę ir kelis kartus per dieną susitikdavo drauge pasivaikščioti. Tačiau kuris iš šių metodų atnešė daugiau naudos sveikatai?
„Dalyviai, kurie vykdė „Active 10“ programą, per dieną buvo 30 procentų daugiau užsiėmę „vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla“ nei dalyviai, siekę nueiti 10000 žingsnių, nors, apskritai pastarieji judėdami praleido ir ilgesnį laiką“, – komentavo tyrėjai.
Taigi, nors „Active 10“ dalyviai iš tiesų mažiau laiko per dieną buvo fiziškai aktyvūs, tačiau jie ilgesniam laikui padidindavo savo kvėpavimo dažnį ir priversdavo dažniau plakti savo širdį.
„Mes siekėme širdies susitraukimų dažnio padidėjimo, nes yra daug įrodymų, jog to pasiekimas, kai būname fiziškai aktyvūs, turi teigiamos įtakos sveikatai, pavyzdžiui, mažina diabeto ir kardiovaskulinių ligų riziką. Juk tris kartus per dieną pabūti aktyvesniems nėra taip sudėtinga. Tad buvo sukurta „Active 10“ programėlė, kurią galima rasti „Public Health England“ svetainėje (nhs.uk), galinti padėti įvertinti, kaip jums sekasi“.
