Naujojoje rekomendacijų versijoje daug kas liko nepakitę nuo 2010 m.: žmonės raginami valgyti daugiau vaisių, daržovių, skaidulų ir viso grūdo produktų, patartina mažinti suvartojamos druskos kiekį, rašo goodhousekeeping.com.

Jei vis dėlto dokumente naudojami terminai apsunkina suvokimą, štai keli paprasčiau paaiškinti įdomiausi naujojo dokumento punktai.

1. Kiaušinius ir krevetes valgykite drąsiai

Kokie gi dalykai naujas JAV mitybos rekomendacijas skiria nuo ankstesnių? Šį kartą cholesterolis neminimas visiškai, o vietoje to rekomenduojama riboti sočiųjų riebalų vartojimą – jie turėtų sudaryti ne daugiau 10 proc. bendro per dieną suvartojamo kalorijų kiekio.

Gausybė atliktų tyrimų rodo, kad vartojant daug sočiųjų riebalų neišvengiamai didėja ir cholesterolio kiekis kraujyje, auga širdies ligų rizika. Tiesa, nors cholesterolio aptinkama tik gyvūninės kilmės produktuose, sočiųjų riebalų yra dar ir keptame maiste bei desertuose.

Be to, ne visi gyvūninės kilmės produktai vertinami vienodai: pavyzdžiui, kiaušiniai ir krevetės patenka į „gerųjų“ produktų sąrašą, o sočiųjų riebalų patartina vartoti atsargiau, tačiau nerekomenduojama visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų.

2. Kuo mažiau druskos

Mitybos rekomendacijose griežtai peikiama druska – jos per dieną patartina suvartoti ne daugiau 2300 miligramų, t. y. vos vieną arbatinį šaukštelį. Baisu pripažinti, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad amerikiečiai per dieną druskos suvartoja 3400 miligramų.

Jei atrodo, kad druskos mažinimas – neįmanoma misija, nenuliūskite, ne viskas taip prastai. Svarbu nepamiršti, kad daugiausia druskos gauname iš perdirbtų maisto produktų (pagardų, šaldytų ir iš anksto paruoštų produktų, traškučių, krekerių, dribsnių ir netgi kai kurių gėrimų).

Taigi nelieka jokių abejonių, kad maisto ruošimas namuose – tai paprastas, skanus ir nebrangus būdas apriboti suvartojamos druskos kiekį be didesnių mitybos pakeitimų.

3. Drąsiai gerkite kavą, tačiau atsisakykite gaiviųjų gėrimų

Naujausiose mitybos rekomendacijose vienareikšmiškai teigiama, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai po 0,25 l per dieną) ne tik nekenkia sveikatai, bet ir teigiamai veikia žmogaus organizmą. Kava siejama su lėtinių ligų rizikos mažinimu; be to, kavoje visiškai nėra kalorijų.

Neigiamai vertinami saldinti gėrimai – saldintos kavos, arbatos, gaivieji gėrimai ir dauguma sulčių rūšių.

Pirmą kartą mitybos rekomendacijose apribotas leistinas iš pridėtinio cukraus gaunamų kalorijų kiekis – jis neturėtų viršyti 10 proc. bendro per parą suvartojamų kalorijų kiekio.

4. Rekomendacijos dėl mėsainių ir kumpio – miglotos

Turbūt daugiausia klausimų kelia tai, kad naujosiose rekomendacijose nenurodomas tikslus kiekis, kiek per parą galima suvartoti mėsos. Pastaruoju metu šiam klausimui skirta itin daug dėmesio. Mitybos rekomendacijų patariamasis komitetas praėjusiais metais aiškiai pasisakė už augalinės kilmės produktų pagrindu sudarytą mitybą ir mažesnį raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą.

2015 m. spalio mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė įrodymų, liudijančių apie sąsajas tarp raudonos mėsos vartojimo dideliais kiekiais ir padidintos vėžio rizikos. Vis dėlto sudarant naująsias mitybos rekomendacijas nuspręsta neminėti raudonos mėsos, o vietoje to paprasčiausiai patariama vartoti įvairių daug baltymų turinčių produktų: jūrų gėrybių, liesos mėsos, paukštienos, kiaušinių, ankštinių daržovių (pupelių ir žirnių), riešutų, sėklų ir sojos produktų.

Deja, tai jokiais būdais nereiškia, kad galima neribotai kimšti mėsainius ir kumpį. Kadangi rekomendacijose aiškiai ribojami sočiųjų riebalų ir druskos kiekiai (kiekvienos iš šių kategorijų per parą suvartojamas kiekis neturi viršyti 2300 mg), tokių produktų vartoti derėtų nedaug. Vėl gi verta nepamiršti apie auksinę visiems atvejams tinkamą taisyklę – daugiau daržovių, mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos.

5. Svarbi ne tik sveikata

Mitybos patarimuose akivaizdžiai vengiama konkretumo ir tam yra priežasčių. Rekomenduojami produktai įvardijami konkrečiai (lapinės daržovės, pienas, jūrų produktai), tačiau vietoje produktų, kurių kiekį derėtų riboti, įvardijami maistingųjų medžiagų pavadinimai (sotieji riebalai, pridėtinis cukrus, druska).

Panašu, kad tai susiję su siekiu apsaugoti maisto gamybos milžines, kurias gali neigiamai paveikti skatinimai vartoti mažiau tam tikrų produktų. Druska kaip konservantas ruošiant perdirbtus maisto produktus naudojama mėsos, saldumynų ir beveik visose kitose maisto pramonės šakose, taigi ribojimai galėtų neigiamai paveikti visus šiuos gamintojus.

6. Valgykite maistą, o ne maistingąsias medžiagas

Įvertinus šias rekomendacijas akivaizdu, kad riboti derėtų saldintų gaiviųjų gėrimų, paruoštų užkandžių, dribsnių, kepinių, gruzdinto maisto, raudonos ir perdirbtos mėsos produktų kiekius, o pirmenybė turėtų būti teikiama daržovėms, vaisiams, ankštinėms daržovėms, aliejams, riešutams ir sėkloms, jūrų gėrybėms ir liesai mėsai, viso grūdo produktams, liesiems nesaldintiems pieno produktams.

Kitaip tariant, vartoti reiktų kuo daugiau „tikro“ maisto ir kuo mažiau perdirbtų produktų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)