Tačiau knygos „Kas sveikai maitinasi, trumpiau gyvena: faktai ir mitai apie mūsų mitybą“ autoriai maisto produktų teoretikas Udo Pollmer bei biologė neurofiziologijos mokslų daktarė Monika Niehaus yra kategoriški: nuolat gurkšnoti vandenį siekiant išgerti kuo daugiau yra ne tik nepagrįsta, bet ir pavojinga praktika.
Ar reikia gerti net tada, kai troškulio nejaučiame?
Kai kurie mitybos specialistai visiškai rimtai rekomenduoja gerti dar prieš pajuntant troškulį. Pasak knygos autorių, iš šio patarimo tiek pat naudos, kaip iš pasiūlymo eiti į tualetą, kol dar nesinori...
„Tai, kad kai kurie pagyvenę žmonės geria per mažai vandens (ir jų organizme jo trūksta), dar nėra pagrindas prigirdyti vandeniu visą žmoniją“, rašoma knygoje. Be to, jie skatina atkreipti dėmesį, kad pagyvenę žmonės dažnai nejaučia troškulio dėl to, kad vengia sūdyti maistą (patarimas vengti druskos gydant kokią nors ligą, jų nuomone, irgi beprasmis). O tai dažnai visiškai išbalansuoja mitybą.
Ar gerti per daug skysčių gali būti kenksminga?
Patarimas kuo daugiau gerti ne tik beprasmis, bet gali būti net pavojingas, tikina Udo Pollmer ir Monika Niehaus. Pasak jų, geriant per daug skysčių galima net mirti. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio pradžios medicinos spaudoje pasirodė pranešimų apie į ligoninę atvežtus sunkaus traukulių priepuolio ištiktus pacientus,- daugiausia kūdikius ir mažus vaikus.
Šių traukulių priežastis – vadinamasis apsinuodijimas vandeniu, kuris, jei tuoj pat nediagnozuojamas ir negydomas duodant ligoniui druskos, gali baigtis mirtimi. JAV apsinuodijimas vandeniu, kurį sukelia smarkiai atskiestas kūdikių maistas, pvz., obuolių sultys, tapusios vienu pagrindinių maisto produktų, šiandien yra dažniausia karščiavimo nesukeliančių, mažus vaikus ištinkančių traukulių priepuolių priežastis.
Kaip apsinuodijama vandeniu?
Vandeniu apsinuodijama, kai organizmas gauna per daug vandens ir jam trūksta druskos. Kad galėtų išskirti vandenį, inkstams reikia pakankamai natrio, kurio žmogus gauna su maistu, pirmiausia vartodamas valgomąją druską. Jei trūksta natrio, skystis iš kūno nešalinamas; prasideda traukuliai, gyvybiškai svarbiuose organuose (plaučiuose, smegenyse) ima kauptis vanduo. Šiuo atveju gyvybę išgelbėti galima tik vienu būdu: reikia duoti ligoniui druskos, kad organizmas vėl galėtų šalinti vandenį.
Kokioms gyventojų grupėms dažniausiai gresia apsinuodijimas vandeniu?
Dažniausiai dėl šio negalavimo kenčia vaikai, taip pat ištvermės reikalaujančiomis sporto šakomis užsiimantys žmonės ir tie, kurie mėgsta laikytis dietos. Medicinos literatūroje aprašyta šimtai atvejų, kai vandeniu apsinuodijo minėtų sporto šakų atstovai. Bėgdami sportininkai išgerdavo tiek vandens, kad jis imdavo kauptis smegenyse bei plaučiuose ir sukeldavo mirtiną pavojų.
Be sportininkų, ypač didelis pavojus kyla ir dietos besilaikančioms moterims. Joms dažnai kalama į galvą, kad alkį be jokios rizikos galima malšinti nuolat gurkšnojant vandenį. Taigi geranoriškas patarimas „Daug gerti!“ tam tikromis aplinkybėmis gali turėti liūdnų padarinių, ypač jei žmogus vengia druskos. Laimė, šioje patarimų maišalynėje turime patikimą vedlį: savo troškulį.
Tai kiek litrų skysčių žmogus turėtų išgerti per dieną?
Tikslios normos, tiek žiemą, tiek vasarą privalomos kiekvienam žmogui, - jaunam ar senam, vyrui ir moteriai, statybininkui ir kontoros darbuotojui, - nėra. Paprastai išgeriamo vandens kiekį organizmas reguliuoja jausdamas troškulį. Kai lauke šilta arba daugiau prakaituojame, nes dirbame fizinį darbą, savaime geriame daugiau.
Nustatyti tikslaus gertino vandens kiekio nėra prasmės jau vien dėl to, kad nemažai jo gauname su maistu; antai agurkuose yra 97 proc. vandens, - gerokai daugiau negu vaisių sultyse (87 proc.). Daugumoje maisto produktų, - nesvarbu, ar augalinės, ar gyvūninės kilmės, - vandens yra maždaug tiek pat, kiek mums įprastuose gėrimuose, pvz.: sultyse, piene ar aluje.
