- Neretai girdime, kad sportuojančio žmogaus racione svarbiausi yra baltymai. Sakykite, kodėl sportinėje mityboje jie būtini?
- Svarbu paminėti, kad baltymai reikalingi ne tik sportinėje mityboje, todėl, kad jie yra statybinė organizmo medžiaga, iš kurios sudaryti raumenys, sausgyslės, vidaus organai, oda, taip pat ir plaukai.
Sportuojantiems ir auginantiems raumenų masę svarbu gauti didesnius kiekius tinkamo, pilnaverčio baltymo, kadangi jie yra atsakingi ir už raumenų struktūros atstatymą, kai ji pažeidžiama krūvio metu. Taigi, reguliariai sportuojant ir reguliariai maitinant raumenyną pilnaverčių baltymų šaltiniais pamažu vyksta augimas.
- Minite pilnaverčius baltymus, atskleiskite, kaip atskirti pilnaverčius nuo nepilnaverčių baltymų?
- Baltymai, kurie savo sudėtyje turi visas 22 amino rūgštis vadinami pilnaverčiais. Ir tai yra tik gyvulinės kilmės baltymai: kiaušiniai, mėsa, paukštiena, žuvis ir pieno produktai. Na, o augalinės kilmės baltymai, dėl to, kad savo sudėtyje neturi visų 22 amino rūgščių, negali vadintis pilnaverčiais. Tai mokslinis faktas, kuris neretai nepatinka propaguojantiems vegetarinę mitybą. Pavyzdžiui, sojos sudėtyje yra daug baltymų ir tai nėra blogas produktas, bet organizmas iš jos sugeba pasisavinti tik 30-40% sudėtyje esančių baltymų. Todėl tiems, kurie nevalgo gyvulinės kilmės produktų, daug sunkiau išlaikyti ir padidinti raumenų apimtis bei jų jėgą.
- Ar galėtumėte suklasifikuoti pilnaverčių baltymų šaltinius pagal jų vertingumo rodiklius? Ar tai įmanoma?
- Didžiausios vertės natūraliu gamtoje sutinkamu baltymu laikomas vištos kiaušinis, o dar ir jo pasisavinimas yra lengviausias. Po kiaušinio būtų — liesa mėsa (žvėriena, vištos ir kalakuto krūtinėlė, liesa jautiena). Taip pat žuvis (tiek liesa, tiek riebesnė, dėl joje esančių omega riebiųjų rūgščių). Ir paskutiniai, bet ne prasčiausi — liesi, rūgusio pieno produktai: varškė, liesas varškės sūris.
- Kalbant apie treniruotės efektyvumą, ką pasiūlytumėte suvalgyti prieš treniruotę, kad jos atlikimui nestigtų jėgų?
- Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad svarbus ne tik maistas prieš sportą, bet ir laikas, kada jis valgomas, ir, žinoma, kas valgoma po sporto. Taigi, optimaliausia, iki treniruotės likus 1,5-2 val. suvartoti kompleksinių angliavandenių ir liesų baltymų: ryžių, grikių, makaronų, liesos žuvies arba mėsos. Na, o iškart po treniruotės geriausia gerti baltyminį kokteilį.
Praėjus valandai jau galima valgyti pilnavertį maistą, tokį kaip, liesą mėsą — vištos arba kalakuto krūtinėlę, liesą jautieną, žvėrieną, arba žuvį — jūros lydeką, menkę ir ryžius arba grikius ir, žinoma, daržovių salotas. Na, o jei treniruojatės vėliau vakare ir be raumenų masės auginimo dar norite pamažinti ir riebalinį sluoksnį, mėsą arba žuvį jau valgykite tik su daržovėmis, salotomis.
- Yra nuomonių, kad sportuojant ryte pusryčiauti nederėtų, kokia būtų Jūsų nuomonė apie tai?
- Ar valgyti prieš rytinę treniruotę, ar ne — priklauso nuo siekiamų tikslų. Dalis žmonių klysta eidami į treniruotę nepusryčiavę. Jei treniruotė intensyvi, o treniruojamasi nepavalgius, pradedamas jausti silpnumas, ima svaigti galva, išpila šaltas prakaitas, taip galima ir nualpti, nes staiga kraujyje sumažėja gliukozės koncentracija, kuri atsakinga už energijos lygio palaikymą. Todėl derėtų lengvai užkąsti likus 1-2 valandoms iki treniruotės. Tačiau treniruotis tuščiu skrandžiu galima, jei ryte atliekate lengvą kardio krūvį, orientuotą į riebalų deginimą ir gerai jaučiatės.
