1. Jogurtas plokščiam pilvukui
Per dieną suvalgykite po 500 g jogurto – prireiks vienu dydžiu mažesnių džinsų. Remiantis Tenesio universiteto mokslininkų atliktu tyrimu, tokį jogurto kiekį kasdien vartoję tyrimo dalyviai ir tuo pačiu sumažinę bendrą suvartojamų kalorijų kiekį atsikratė 22 proc. daugiau svorio ir 81 proc. daugiau pilvo riebalų nei tyrimo dalyviai, atsisakę užkandžių, rašo fitnessmagazine.com.
„Riebalai apie juosmenį išskiria hormoną kortizolį, kuris organizmui siunčia signalą kaupti daugiau pilvo riebalų“, - teigė mitybos specialistas ir šio tyrimo autorius Michaelis Zemelis. Taigi valgant jogurtą kalcis perduoda signalą riebalų ląstelėms išskirti mažiau kortizolio ir tokiu būdu nepageidaujami kilogramai tirpsta greičiau, nes amino rūgštys padeda deginti riebalus.
2. Gerųjų bakterijų šaltinis
Užrašas „gyvos ir aktyvios kultūros“ ant jogurto indelio reiškia, kad jo sudėtyje yra probiotikų – gerųjų bakterijų, gyvenančių virškinamajame trake ir padedančių iš organizmo pašalinti žalingus mikroorganizmus, galinčius sukelti žarnyno infekcijas. Verta pastebėti, kad tik nedidelė dalis įmonių jogurto gamybos procese naudoja visas bakterijas nužudančią apdorojimo technologiją.
Šiais laikais daugelyje jogurtų yra specialių teigiamai organizmą veikiančių bakterijų, padedančių reguliuoti virškinimą ar stiprinti imuninę sistemą. Vis dėlto tenka pripažinti, kad mokslinių tyrimų šioje srityje labai trūksta.
„Jei jus vargina tam tikra sveikatos problema, pavyzdžiui, pilvo pūtimas ar viduriavimas, verta išmėginti kurį nors iš šių produktų, vartoti jo reguliariai porą savaičių, kad išsiaiškintumėte, ar jis jums padeda“, - rekomendavo FITNESS organizacijos narė Dawn Jackson Blatner. Jei vis dėlto nesate pasiruošę eksperimentams nepagailėkite kelių papildomų eurų ir rinkitės gerai žinomus prekės ženklus.
3. Vitaminų šaltinis
Suvalgę vos vieną jogurto porciją organizmą praturtinsite kaliu, fosforu, riboflavinu, jodu, cinku, vitaminu B5 (pantotenine rūgštimi). Be to, jogurto sudėtyje yra vitamino B12, užtikrinančio tinkamą raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir labai reikalingo geram nervų sistemos funkcionavimui.
„Daugiausiai vitamino B12 aptinkama gyvūninės kilmės produktuose, pavyzdžiui, vištienoje ir žuvyje, taigi vegetarams jo dažnai trūksta“, - teigė FITNESS narė ir „Big Green Cookbook“ knygos autorė Jackie Newgent. Taigi valgydami daugiau jogurto užpildysite šią mitybos spragą. 500 g jogurto sudėtyje yra 1,4 mikrogramai vitamino B12, o tai prilygsta 60 proc. moterims rekomenduojamos paros normos.
4. Jėgas po treniruotės sugrąžinantis jogurtas
Itin daug baltymų turintis graikiškas jogurtas – tobulas pasirinkimas po alinančios treniruotės. „Pats metas griebti jogurto indelį nepraėjus nė valandai po treniruotės“, - įsitikinusi mitybos specialistė Keri Gans iš Niujorko. Valgant daug baltymų turintį maistą organizmas gauna raumenims itin svarbių amino rūgščių.
Kaip teigia K. Gans, angliavandeniai atkuria raumenų energijos atsargas, kurių netenkama po sekinančios treniruotės. Tiesa, mitybos specialistai pataria kartu su jogurtu išgerti ir kelias stiklines vandens, nes jogurte esantys baltymai padidina žarnyno absorbuojamo vandens kiekį.
5. Skirtinguose jogurtuose – skirtingas kalcio ir vitamino D kiekis
Retai kada pagalvojame, kad skirtingose jogurto rūšyse gali būti nevienodas kalcio kiekis. Vis dėlto į tai atsižvelgti yra būtina. „Skirtingo gamintojo produkcijoje kiekis gali skirtis, todėl labai pravartu paskaityti ant indelio skelbiamą informaciją“, - įspėjo J. Newgent. Kalcio kiekis priklauso nuo gamybos technologijos.
Pavyzdžiui, vaisiniuose jogurtuose kalcio būna mažiau, nes cukrus ir vaisiai užima itin vertingą vietą indelyje. „Vitamino D natūraliai jogurte nėra, tačiau kadangi šis vitaminas padeda geriau įsisavinti kalcį, gamintojai dažnai jo deda į jogurtą papildomai“, - aiškino specialistė.
6. Apsauga nuo padidėjusio kraujospūdžio
70 proc. pasaulio gyventojų druskos suvartoja dvigubai daugiau nei rekomenduojama. Laikui bėgant šis perteklius pasireiškia aukštu kraujospūdžiu, inkstų ir širdies ligomis. Jogurte esantis kalis, o jo 500 g jogurto yra beveik 600 miligramų, padeda pašalinti iš organizmo dalį natrio pertekliaus.
„American Journal of Clinical Nutrition“ leidinyje išpublikuoto tyrimo rezultatai rodo, kad du ar daugiau kartų per dieną liesų pieno produktų vartojusiems suaugusiesiems 54 proc. rečiau diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis nei tiems, kurie liesų pieno produktų vartojo rečiau.
7. Apsauga nuo peršalimo ligų
Vienos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad vos šiek tiek daugiau nei 100 g jogurto kasdien galimai padeda išvengti peršalimo ligų net kelis ateinančius mėnesius. Tiek jogurto kasdien suvalgančių moterų T limfocitai, padedantys kovoti su ligomis ir infekcijomis, yra stipresni ir aktyvesni nei buvo prieš pradedant kasdien valgyti jogurtą.
„Gerosios jogurte esančios bakterijos siunčia signalus imunitetą stiprinančioms ląstelėms organizme, kad šios stotų į kovą ir suduotų lemiamą smūgį pavojingoms infekcijoms“, - teigė mitybos ekspertė Alexa Meyer. Be to, alergijos varginami asmenys, kuriems dažnai trūksta tam tikrų T limfocitų, taip pat turėtų įtraukti jogurtą į kasdienį racioną.
„Journal of Nutrition“ leidinyje publikuoto tyrimo rezultatai rodo, kad kasdieną po 200 g jogurto suvalgančių asmenų alergijos simptomai buvo ne tokie stiprūs kaip tų, kurie jogurto nevalgė.
8. Gražios šypsenos garantas
Nepaisant saldžių priedų jogurtas nekenkia dantims. Mokslininkai iš Turkijos Marmara universiteto ištyrė liesus jogurtus su vaisiais ir nustatė, kad šie produktai nepažeidžia dantų emalio. Maža to, jogurte esančios pieno rūgštis – tai puiki apsauga dantenoms. Bent 60 gramų jogurto per dieną suvalgantiems asmenims rizika susirgti parodontoze sumažėja 60 proc. lyginant su tais, kurie šio produkto valgo mažiau arba jo visiškai nevalgo.
9. Nepasterizuotas nėra geresnis už pasterizuotą
Savaime suprantama, visi prekybos centrų lentynose išdėlioti jogurtai prieš patekdami į parduotuves buvo pasterizuoti, t. y. apdoroti aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikinti visi kenksmingi patogenai. Žaliavalgystės gerbėjai teigia, kad nepasterizuotas pienas, jogurtas ir sūris sveikatai yra naudingesni, nes jų sudėtyje daugiau sveikatą gerinančių bakterijų, tačiau, anot J. Newgent, derėtų nepamiršti, kad gerosios bakterijos pasterizacijos metu nėra sunaikinamos.
Tyrimai patvirtina, kad nepasterizuotą jogurtą valgančių asmenų imunitetas nėra stipresnis, o žarnynas nėra sveikesnis lyginant su tais, kurie vartoja pasterizuotą jogurtą. Maža to, valgant nepasterizuotus produktus rizikuojama apsinuodyti. „Žarninė lazdelė ir salmonelė – tai du patogenai, kurių gali būti šiuose produktuose ir kurie gali atsidurti žmogaus organizme“, - įspėjo J. Newgent.
10. Baltymų šaltinis
„Jogurtas – iš tiesų nuostabus baltymų šaltinis, tačiau kai kuriuose jogurtuose baltymų gali būti net dvigubai daugiau nei kituose“, - pripažino D. J. Jackson. Vienoje porcijoje tirštesnės konsistencijos graikiško jogurto baltymų gali būti iki 20 gramų, nors tradiciniuose jogurto variantuose kartais jų būna vos 5 gramai.
Taigi norint maksimaliai papildyti organizmo baltymų atsargas geriausia būtų atidžiai išstudijuoti etiketes ir rinktis tą jogurtą, kurio vienoje porcijoje yra bent 8-10 gramų baltymų.
„Įprastame jogurte būna dviejų rūšių simbiotinės bakterijos (Streptococcus thermophilus ir Lactobacillus delbrueckii subsp. Bulgaricus). Jogurto gėrimas papildomas dar viena gyvąja bakterija (Lactococus lactis subsp.lactis biovar diacetylactis), kuri jogurto gėrimui suteikia daugiau aromato ir išraiškingo pienarūgščio skonio. Jogurto gyvosios bakterijos naudingos virškinimui ir tinkamos žarnyno mikrofloros palaikymui. Todėl jogurto gėrimą tinka gerti ryte, kad į žarnyną pakliūtų gerųjų bakterijų ir visą dieną su virškinimu nebūtų bėdų. Be to, gerosios bakterijos naudingos ir imuniteto stiprinimui“,- sako „Vilkyškių pieninės“ šviežių pieno produktų gamybos vadovė Valė Leonavičienė.
